Aida Krilavičienė
litauisch
Fotosynteesi
Mitä jos yksinäisyys alkaa kielestä, pimeys valosta, ja iiris
on auringon valkoinen valhe. Vuoto, joka alkaa A:sta.
Paljon valoa mahtuu tähän syliin, tiedä miten sitä pitelisi
ettei valuisi hukkaan, kerisi itseään rullalle. Katso, se on
kytketty seiniin ja kattoihin, siltojen alle ja lyhtypylväisiin:
uniemme fotosynteeseihin, missä aika tallentuu ja
paljastaa pimeytemme säikyt airot.
Katso suljetut silmät, aavista mykkyys, aavista suun hiljaisuus
äänen soittorasiassa, jouset tähtijärjestelmän yllä. Sano oi.
Sano oi miten pimeitä huoneita me olemmekaan.
Mitä jos yksinäisyys alkaa kielestä, valo pimeydestä, ja iiris
on auringon valkoinen valhe. Vuoto, joka alkaa A:sta.
Siitä aukosta kieli pyrkii sisään, ja kun taas varastamme
valoa laitteeseen, olemme jo askeleen verran Toisaalla.
Aus: Siskot, veljet
Helsinki: Teos, 2009
Audioproduktion: Petri Hellgren, Kirjasto 10
FOTOSINTEZĖ
O jeigu vienatvės pradžia – kalba, jeigu tamsos – šviesa, jeigu vilkdalgis
tėra baltas saulės melas. Nuotėkis, kuris prasideda nuo A.
Apstą šviesos aprėpia šitas glėbys, kas žino, kaip ją sulaikyti
kad nenutekėtų perniek, nesusivyniotų į ritinį. Žiūrėk, jis
prikibęs prie sienų ir lubų, patilčių ir žibintų stulpų:
mūsų sapnų fotosintezių, kurios fiksuoja laiką ir
išryškina mūsų tamsos išgąstingus irklus.
Žiūrėk į užmerktas akis, jausk nebylumą, jausk lūpų tylą
balso dėžutėje, lankus, įtemptus virš žvaigždžių sistemos. Sakyk ak.
Sakyk, ak, kokie tamsūs mūsų kambariai.
O jeigu vienatvės pradžia – kalba, jeigu šviesos – tamsa, jeigu vilkdalgis – saulės baltas melas. Nuotėkis, kuris prasideda nuo A.
Pro tą angą veržiasi kalba, ir kai vėl prietaisu pasivagiame šviesos,
pažengiame žingsnį Kitapus.