Sammakko ja kuu

Tutki mieltäsi, löydät sieltä pitkään piilossa istuneen sammakon,
jolla on viisas ääni, vanha sammakko
joka ei osaa kuin puhua totta. Suutele sitä, ja se muuttuu
entistä rumemmaksi. Se ei ole minkään peili,

vain sinä sammakkopuvussasi, syvällä
mielesi pohjalla. Mitä on tapahtunut? On myöhäistä kysyä
tohtori Freudilta. Olet jäänyt jälleen kahden
mielesi kanssa, ja kaikki kurnuttaa.

Kuu nousee syvänvihreälle taivaalle
kuin vähän vääristynyt vertaus, se on toivomuslantti
jonka joku on heittänyt tähän lampeen. Älä kysy
minkä toivomuksen se on jättänyt täyttämättä,

sillä nyt on sinun vuorosi toivoa. Älä koskaan pyydä
sitä mitä voit saada, se on turmioksi.
Esimerkiksi että kuu muuttuisi yhdessä yössä
valtavaksi symboliksi, tai että sammakko

olisi jotain muutakin kuin alkeellinen eläin.

© Aki Salmela
De: Leikitään kotia
Tammi, Helsinki, 2005
Producción de Audio: Literaturwerkstatt Berlin, 2013

Varlė ir mėnulis

Ištirk save, atrasi savyje ilgai gūžėjusią varlę,
išmintingo balso seną varlę,
kuri temoka kalbėti tiesą. Pabučiuok ją ir ji pavirs
dar bjauresne. Tai visai ne veidrodis,

tik tu pats varlės pavidalu, giliai
savyje gūži. Kas atsitiko? Vėlu šito klausti
daktaro Freudo. Vėl likai dviese
su savim, ir viskas kvaksi.

Mėnulis pakyla skaisčiai žaliame danguje
tarsi kiek iškreiptas palyginimas, tai norų pinigėlis
kurį kažkas įmetė į šitą balą. Neklausk
kokio noro jis neišpildė,

nes dabar tavo eilė norėti. Niekada neprašyk
to, ką gali gauti, nes viskas žlugs,
Pavyzdžiui, kad mėnulis per vieną naktį pavirstų
didžiuliu simboliu ar kad varlė

taptų kuo nors kitu, o ne pirmoviniu padaru.

Vertimas: Aida Krilavičienė