Gytis Norvilas
desantas
desantas
tą vakarą tyla galėjai pjaustyti akmenis...
skerdžiančioj tyloj
autostrada iš vakarų nuo jūros
(man regis, buvo tai ties Babtais)
artėjo iš vandens išlipęs
didelis žvynuotas dievas
po pažastimis paspaudęs inkilus po tris - - -
skerdžiančioj tyloj
tas šviesulys už nugaros – ateities ekranas
o jame – pasruvus gyvulio akis
Veneros tai tranzitas, – kažkas šnibždėjo - - -
o išties – tai mirusiųjų
kurie su rogėm traukė
į naujus medžioklės plotus ar parduoti kailių
skerdžiančioj tyloj
– užnugary didelio žvynuoto dievo
kurs po pažastimis paspaudęs inkilus po tris - - -
vandens kilimo greitį šie matuoja, – kažkas šnibždėjo
o išties – tik paukštiškom tuščiom kiaurymėm
į pasaulį
žiūri
žiūri - - -