laisvė

senas rašytojas su pasišlykštėjimu žvelgdamas į mane
pro stipriai sukąstus dantis iškošia
– kas tau gali uždrausti rašyti ką nori?
suprask jo laikais buvo cenzūra o dabar mes gyvename
šiltnamio sąlygom ir nokstam kaip kokie pomidorai

– kas tau gali uždrausti rašyti ką nori?
klausia manęs išverstakės žuvys nematomoj laiko upėj
– kas tau gali uždrausti rašyti ką nori?
teiraujasi Peliukas Mikis ir misteris Jėzus
susikibę už rankų sapnų proskynoj
toj pačioj kurioj skęstu kurioj paskendau ir nuskęsiu

– kas tau gali uždrausti rašyti ką nori?
klausia manęs moliuskai kriauklės bangos žuvėdros ir dumbliai
nuskendusių laivų kapitonai ir nekaltos mergaitės –
po dešimties metų jos jau skelbs tostus ir gers viena kitos kraują
prie paminklo Andersono undinėlei ar kitam viešbuty

– kas tau gali uždrausti rašyti ką nori?
nerimsta daugiaaukščio langų stiklai
ir praplaukiantys debesys

atsisuku į juos ir sakau
– jūs man galit uždrausti ir
uždrausti man gali šermukšnių kekių raudonis

© Aušra Kaziliūnaitė
Iz: esu aptrupėjusios sienos
Vilnius: kitos knygos, 2016
ISBN: 978-609-427-246-2
Avdio produkcija: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019

libertad

un viejo escritor me mira con repulsión
y exprime algunas palabras a través de sus dientes:
–¿quién puede impedirte escribir lo que quieres?
debemos entender que sus tiempos fueron los de la censura
y ahora vivimos en un invernadero como cierta variedad de tomates

–¿quién puede impedirte escribir lo que quieres?
pregunta el pez con ojos saltones en el flujo invisible del tiempo
–¿quién puede impedirte escribir lo que quieres?
preguntan Mickey Mouse y el Sr. Jesús
tomados de la mano en el orificio de los sueños
en el que me ahogo me he ahogado y me ahogaré

–¿quién puede impedirte escribir lo que quieres?
preguntan las almejas y conchas marinas las olas gaviotas y algas marinas
los capitanes de los barcos ahogados y las inocentes doncellas–
en una década dirán salud mientras beben la sangre uno del otro
cerca del monumento a la sirena de Anderson o de algún otro hotel

–¿quién puede impedirte escribir lo que quieres?
un inquieto tartamudear tras el vidrio en las ventanas de los bloques de departamentos
y las nubes van pasando a la deriva

me dirijo a todos y digo
–todos pueden detenerme y también pueden
el rojo de las bayas de sorbus en ese ramo

Traducción: Gustavo Osorio de Ita