Klemen Pisk
slovenščina
Lena
Kurorto kavinukės virėja Lena
rūkydama atsilošia į lauko durų staktą.
Per lietaus portjerą į jūrą sminga žvilgsnis it peilis,
išskrosdamas dar nepagautas žuvis.
Kiaurai permerkto žiurstelio su žirniukais kišenės tuščios –
ji ką tik su visam atidavė raktą.
Kurorto kavinukės iškaboj aštriadantė žuvis –
čia firminis patiekalas „Ucha“.
Virtuvėje girdėti kapojamos lydekų galvos:
čak čak čak...
Savininko meilužė nusivalo rankas į džinsus –
jaunutė skundikė saulės spalvos plaukais.
Lenos rankinėje sugedusiu užtrauktuku
šąla trys nugvelbti kotletai –
vakarienė dukroms ir sau.
Paskutinis autobusas į namus po dviejų valandų.
Iz: Pasakos apie meilę ir kitus žvėris
Vilnius: Lithuanian Writer's Union Publishers, 2011
ISBN: 9789986396796
Avdio produkcija: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
Lena
Lena, kuharica restavracije v letovišču,
se opira na podboj vhodnih vrat in kadi.
Skozi deževno zaveso zabada pogled v morje kot nož,
ki trebi še neulovljene ribe.
Žepi popolnoma premočenega pikčastega predpasnika so prazni –
ravnokar je za zmeraj vrnila ključ.
V ponudbi letoviške restavracije je ostrozoba riba –
specialiteta, ki se ji reče ucha.
Iz kuhinje se sliši, kako nekdo ščukam seklja glave:
cak, cak, cak ...
Lastnikova ljubica si obriše roke v kavbojke –
mlada opravljivka z lasmi v sončni barvi.
V Lenini torbi s pokvarjeno zadrgo
počivajo trije izmaknjeni kotleti –
večerja za hčere in zanjo.
Zadnji avtobus domov pelje čez dve uri.