pavasario skrodimas
vienišas eina parko taku
palengva stato kojas
skrodžia pavasario kūną
trokšta žinoti kodėl ir pamiršti kas už tai
rankos gyslotos, skruostai kaulėti
kartais jis žino ko nori, ypač šiandien
kišenėje sugniaužtas metalas vis dar šaltas
batai pagaminti iš gerai išdirbtos odos
piniginėje yra šiek tiek grynųjų ir kelios kortelės
vienoje iš jų jis šiandien šypsosi
eina pirmą kartą šiais metais nupjauta veja
kvepia taip, kad uodžia net nuo rūkymo atbukusi nosis
jis nori išsiaiškinti pavasario mirties priežastį
gal net parašyti romaną
pasilenkia ir iš visų jėgų smeigia peilį į žemę
beveik tiesus brūkšnys, kraujas
įkiša ranką į vidų ir ilgai ieško
kol ištraukia mažą mėlyną mašinytę
tą pačią, kurią pametė dar vaikystėje
从: esu aptrupėjusios sienos
Vilnius: kitos knygos, 2016
ISBN: 978-609-427-246-2
录制: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
frühlingsobduktion
einsam spaziert er über den parkweg
stellt gemächlich fuß vor fuß
seziert den körper des frühlings
will wissen warum und vergessen was im austausch
die hände sehnig, die wangen knochig
manchmal weiß er was er will, besonders heute
das von seiner faust umklammerte metall in der tasche noch kalt
die schuhe aus gutem leder
im portemonnaie etwas bares und ein paar karten
auf einer davon lächelt er heute
geht zum ersten mal dieses jahr über die frisch gemähte wiese
ein duften, dass sogar seine vom rauchen taube nase es riecht
er möchte den grund für den tod des frühlings ergründen
oder vielleicht sogar einen roman schreiben
er beugt sich vornüber und treibt sein messer mit aller kraft in die erde
fast gerade der strich, das blut
steckt die hand hinein und sucht lange
bis er ein kleines blaues auto herauszieht
dasselbe das er als kind hier verlor