Iš meilės kartais peilis gali gimt…
Ketvirtą ryto šlamštpirklis, Mesjė toks,
papjovė ponią Kasią, mat lesbietę
(jisai taip manė, nors labai kažin).

Pagurklį, pilvą jai išrašė tankiai,
drebėjo visas, nesiliovė siaust.
Ji savo laikės: „Nors mane papjauk,
pasižadėjau aš per amžius Jankai“.

(Tai šitaip stojos prievarta į eilę.)
Ji buvo paskutinė jojo meilė –
ir taip nuėjo, dangiška, perniek.

Mylėtinė – tai keistas sakramentas:
tenai, kur tik švelnumas randas,
po mirksnio jis jau peilio gali siekt.