Motina
Jei visose būtybėse nematot savo motinų,
Kas iš to, kad užimate aukštą padėtį?!
Milarepa
Visoms karų ir kitų žiaurumo pasaulyje “pateisinimų” aukoms, moterims ir vaikams
Kaip gi atrodo motinų tuštumos
kai nebėra ką žindyti
ką už rankos laikyt
kam marškinius lopyti
laukti ir grįžti
kas gi yra mano motina
negi tas žemės laukas
ašarų kulkom užsėtas
išraustas kapas
žvėries
žmogaus
laiko
nors laiko iš tikrųjų nėra
jis tik iliuzija
atmerktas sapnas
lieka tie du gamtos kūriniai
du gamtos įtariamieji
tiedu –
minantys žemės senkapių smėlį
lieka kapas –
žymė
kad gyventa, kaip ir sirgta –
tikrai mirtinai
kaip ir mirta.
kas gi yra ta motina?
kas gi yra tas vaikas?
argi tik tai
ko iš tikrųjų nėra
ką šaukiam laiko vardu
kas ta motina ir kas šitas vaikas?
kas tas žvėris
geriantis kraują ir ašaras
prisidengdamas kova už tikėjimą
žemę
senkapių smėlį
gerovę
Ir kodėl taip negera?
argi tikėjimas gali būti žvėris
mirtinai nukamuojantis kūdikį
motinos akyse
argi tikėjimas gali būti tas žvėris
kuris leidžia be meilės įeiti į moterį
kad ir šimtąkart apsiplovus
kas tas baisusis tikėjimas
paliekantis tiktai pirmąją raidę
tarp žmogaus ir žvėries
nepalikdamas sielos
kur ji yra skaudant kūnui
kai jauti ją kaip atvirą žaizdą
moterie
nešanti naštą
tai tavo diena
tai tavo diena aplink saulę apeina.
从: Vartai Auštrieji
Vilnius: Lithuanian Writers' Union Publishers, 2019
录制: Lithuanian Culture Institute, 2022
Mother
If you don’t see your mother in all things,
What does it matter that you take a higher form?
– Milarepa
For women, children, and the victims of war
and other “justified” cruelties of the world
How does mother’s emptiness look
when there is no one to nurse
no one’s hand to hold
no shirts to patch or sew
to wait for and return to?
Who then is my mother
can it be that field of earth
sowed with the tears of bullets
a grave dug up
by an animal
by a human
by time?
Though time does not actually exist
it is an illusion
a waking dream
There remain only two creations of nature
two suspects of nature
those two –
tread the sand of ancient cemeteries
there remains a grave –
a mark
of life, as of illness –
mortally ill
having died
who is that mother?
who is that child?
is it just that
which doesn’t actually exist?
what we wait for in the name of time?
who is the mother and who is this child?
who is that animal
drinking blood as if tears
pretending it is a fight for faith
earth
the sand of old cemeteries
welfare?
and why does it feel so wrong?
can faith be a beast
playing with a babe unto death
while the mother watches?
can faith be that beast
who allows one to enter a woman without love
even if washed a hundred times?
what is that terrible faith
leaving only the first letter
between a man and a monster
not leaving the soul
where it is with the body hurting
when you feel it like an open wound?
woman
carrying a burden
it is your day
it is your day going around
and under the sun.