Bernez Tangi

布里多尼文

Vladas Braziūnas

立陶宛文

MANNAWIDDAN

En noazh dirak ar mor
Ur minaoued en e zorn
E oar digor’ an nor
Ha lak’ an tan er forn
E vlev hir ha luziet
War e glopenn
Ar gwez a zo diwisket
Gant e lagad lemm

Ul lamm war an traezh
Ur spluj prim ’ kreiz an houlenn
Ha ne chom diwar-c’horre
Nemet ur c’helc’h spoum
Diflistr’ a ra er-maez
Gant bezhin ’n-dro d’e c’houg
Gouleier ha liv douget gantañ
War e choug

O ! ar banneoù dour
Dindan an heol a luc’h
’Vel steredennoù aour
Enaouet da greisteiz
Youc’hal a ra d’ar c’houmoul
Hag an avel ’c’hwezh
E galon ’stok en e vruched
Ar bed a bulluc’h

War-sav dirak an heol
Goustad ’n em lak da red’
Laboused en-dro dezhañ
A gan douster ar bed
Pign’ a ra war ar reier
Betek an tevenn
Kouezhañ ’ra kreiz ar bleunioù
Dizalanet-mik

Gourvezet penn-da-benn
Gant e valvennoù kloz
Ar balafenned gwenn
A nij a-us d’ar roz
An avel pa c’houl’
A deu da flour’ e groc’henn
Mestr eo war an doureier,
Ar c’houmoul, an tan
Ur youc’h berr ha nerzhus
Da gaout e gezeg-mor
Lamm’ a ra war o c’hein
’vit kuitaat ar goudor
D’an daoulamm ruz
Hei ! hei ! hei ! davet an arnev
E ya da ’n em goll pell
’ touesk ar strak en donvor

© Bernez Tangi

MANNAWIDDAN*

Nuogas prieš jūrą
Yla delne
Jis moka atidaryti duris
Ir uždegti ugnį krosnyje
Jo ilgi plaukai susipainioja
Ant jo kaukolės
Jis nurengia medžius
Savo skvarbiu žvilgsniu

Šuolis ant smėlio
Gyvas pasinėrimas į bangas
Paviršiuje nėra jo
Tik putos ratas
Jis pasirodo iš vandens
Dumbliai aplink kaklą
Šviesos ir spalvos
Apšviečia jo pakaušį

Vandens lašai
Spindi saulėje
Kaip aukso žvaigždės
Įžiebtos patį vidurdienį
Jis staugia į debesis
Ir vėjas pučia
Jo širdis plaka krūtinėje
Pasaulis skyla

Veidas pakeltas į saulę
Lėtai jis imasi bėgti
Paukščiai aplink jį
Dainuoja pasaulio švelnumą
Jis kopia uolomis
Iki kopos viršaus
Ir griūna atodūsio gale
Tarp gėlių

Išsitiesęs visu ūgiu
Vokai užmerkti
Balti drugiai
Skraido virš rožių
Vėjas kai jis to reikalauja
Ateina glamonėti jo odos
Jis yra šeimininkas vandenų
Debesų ir ugnies

Trumpu ir stipriu šūksniu
Jis sukviečia savo jūros arkliukus
Vienu šuoliu ant jų užšoka
Kad paliktų prieglobstį
Pašėlusiais šuoliais
Audros kryptimi
Jis išvyksta pasiklysti toli
Atviros jūros triukšme

(* Manavidanas – valų jūros dievas.)

Iš prancūzų kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS