Ernestas Noreika
povandeninis
povandeninis
nebuvau susimąstęs
apie povandeninius traukinius
kol neaptikau slaptų bėgių
vedančių tiesiai į jūrą
tuomet pradėjau galvoti
apie traukinių sandarumą
kokiu greičiu jie lekia
ėmiau svarstyti kaip tais bėgiais
važiuodavo jų pirmtakai
kaip galėtų atrodyti
garvežio dūmai po vandeniu
besirangantys vidinėj jo pusėj
ėmiau galvoti apie gražias žuvis
plaukiančias už rasotų langų
apie gražias akis žiūrinčias pro langus
apie milžiniškus vėžlius
nutrenktus traukinių
tarp bėgių žydinčius
dar neatrastus vandens augalus
apie savižudžius po vandeniu
gulinčius ant tų bėgių
skarelėmis užrištais akvalangais
rūkančius paskutinę traukinio šviesą
galvojau būtų įdomu
keliauti su persėdimu
išlipt kokioj nors povandeninėj stoty
palaukt kito traukinio
vykstančio gilesniu maršrutu
tačiau tik sėdžiu ant bėgių
vedančių tiesiai į jūrą
lyg savižudis
paukščiais užrištomis akimis
rūkau saulėlydžio šviesą
susisukęs į temstančius kalnus
ir stebiu kaip toli bangose
traukiniai karts nuo karto
iškiša aprūdijusias galvas
apsidairo ar niekas nemato
įkvepia ir neria gilyn