Aidas Marčėnas
Maxima
Maxima
metų pradžios išpardavimas, tarytum
lesalo vištoms pabėrus – pulkelis
raibų moterų prie vežimaičių
su nupigintais skudurėliais – valdyk,
sakau, valdyk savo žemuosius
instinktus – nejaugi norėtum
atrodyti apsirėdžiusi taip, kaip ir jos
arba jų giminaičiai – modifikuotu
goduliu akyse, papilkėjusia
veido oda, drapanomis – be dvasios
pamušalo, lengvai išverčiamomis
pažiūromis, euroeilėraščiais, vienodais
vokiškai ar lietuviškai, geriau,
sakau, second hand‘as – tai tai,
ko jiems nebereikia – tasai
Gianfranco Cornelio švarkelis,
gulantis kaip tik tau, o ir man –
Celanas arba Rilke, Poundas
Ir Eliotas, prašmatnus Hölderlino
kliedėjimas, giliau pasiknisus – tikiu,
atrastume ką nors iš Versace‘s
Giotto arba Botticellio,
atrastume Dante‘s pragaro priešangį
Anykščių šilelyje – Baranausko