Lena

Kurorto kavinukės virėja Lena
rūkydama atsilošia į lauko durų staktą.

Per lietaus portjerą į jūrą sminga žvilgsnis it peilis,
išskrosdamas dar nepagautas žuvis.

Kiaurai permerkto žiurstelio su žirniukais kišenės tuščios –
ji ką tik su visam atidavė raktą.

Kurorto kavinukės iškaboj aštriadantė žuvis –
čia firminis patiekalas „Ucha“.

Virtuvėje girdėti kapojamos lydekų galvos:
čak čak čak...

Savininko meilužė nusivalo rankas į džinsus –
jaunutė skundikė saulės spalvos plaukais.

Lenos rankinėje sugedusiu užtrauktuku
šąla trys nugvelbti kotletai –
vakarienė dukroms ir sau.

Paskutinis autobusas į namus po dviejų valandų.

© Indrė Valantinaitė
Iz: Pasakos apie meilę ir kitus žvėris
Vilnius: Lithuanian Writer's Union Publishers, 2011
ISBN: 9789986396796
Avdio produkcija: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019

ЛЕНА

Шанкерката на комплексот, Лена,
пуши накрепена на касата од вратата.

Низ завеса од дожд, поглед остар како нож го боде морето
Сечејќи риба уште неуловена.

Џебовите на нејзиниот накиснат скутник се празни -
Само што го врати клучот.

Острозаба риба го краси натписот на локалот –
Специјалитетот на куќата „уха“. Рибја чорба.

Звукот откај кујната кајшто се колат рибешки глави:
Сец, сец, сец....

Љубовницата на сопственикот брише раце од фармерките –
мало душкало со коса во боја на сонцето.

Чантата на Лена со расипан патент
држи три млаки котлети –
Вечера за двете ќерки и за неа.

Последниот автобус накај дома тргнува за два часа.

Translation: Топенчарова Коваческа, Ана