Lena

Kurorto kavinukės virėja Lena
rūkydama atsilošia į lauko durų staktą.

Per lietaus portjerą į jūrą sminga žvilgsnis it peilis,
išskrosdamas dar nepagautas žuvis.

Kiaurai permerkto žiurstelio su žirniukais kišenės tuščios –
ji ką tik su visam atidavė raktą.

Kurorto kavinukės iškaboj aštriadantė žuvis –
čia firminis patiekalas „Ucha“.

Virtuvėje girdėti kapojamos lydekų galvos:
čak čak čak...

Savininko meilužė nusivalo rankas į džinsus –
jaunutė skundikė saulės spalvos plaukais.

Lenos rankinėje sugedusiu užtrauktuku
šąla trys nugvelbti kotletai –
vakarienė dukroms ir sau.

Paskutinis autobusas į namus po dviejų valandų.

© Indrė Valantinaitė
Iz: Pasakos apie meilę ir kitus žvėris
Vilnius: Lithuanian Writer's Union Publishers, 2011
ISBN: 9789986396796
Avdio produkcija: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019

Lena

Lena, kuharica u kafiću odmarališta
puši naslonjena na štok ulaznih vrata.

Kroz zavjesu kiše, u more zabada pogled oštar kao nož
Što reže ribu još neulovljenu.

Džepovi potpuno prokisle pregače na točkice prazni su –
Upravo je zauvijek vratila ključ.

Oštrozuba riba krasi ulaz u kafić –
Specijalitet kuće ovdje je „Uha“¹

Iz kuhinje stiže zvuk odsjecanja štučjih glava:
Cap, cap cap...

Vlasnikova ljubavnica briše ruke o traperice –
mlada cinkarošica kose boje sunca.

U Leninoj torbici s raspalim ciferšlusom
hlade se tri maznuta kotleta –
večera za nju i kćerke.

Zadnji autobus u pravcu kuće kreće za dva sata.

¹Tradicionalna ruska riblja juha (nap. prev.).

Translated from Lithuanian by Đino Đivanović i Julija Gulbinovič