Mauduolė

Moteris pakilo nuo žalsvo patiesalo
ir įsibrido į jūrą

(iki kulkšnių
iki kelių
iki liemens
iki krūtų
iki pečių
iki kaklo),

kol smulki figūrėlė ištirpo
po bangų baldakimais su purslų nėriniais.

Iš lėto versdamas lapus
vėjas skaitė jos paliktą knygą.

Sutemus apsitrynusį tomelį atidavė smėlynų bibliotekai,
užpildamas smiltimis veikėjų burnas,

vis dar gyvas ir springstančias
neatpažįstama kalba parašytais sakiniais.

Ji buvo svetimšalė, kokių trisdešimties metų.
Niekas jos nepažinojo.
Atostogavo viena.

© Indrė Valantinaitė
Iz: Pasakos apie meilę ir kitus žvėris
Vilnius: Lithuanian Writer's Union Publishers, 2011
ISBN: 9789986396796
Avdio produkcija: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019

Kupačica

Žena je ustala sa zelenkaste prostirke i ušla u more

(do gležnjeva
do koljena
do struka
do grudi
do ramena
do vrata)

sve dok se sitna figura nije rastopila
pod baldahinima valova ukrašenim čipkom vodene prašine.

Polako prevrćući stranice,
vjetar je čitao knjigu koju je ostavila na obali.

Kad se spustio sumrak, pohaban je primjerak poklonio knjižnici dina,
zasipajući zrncima pijeska usta likova,

usta još uvijek živa, što hropću
od rečenica napisanih nepoznatim jezikom.

Bila je strankinja, bila joj je trideset i koja.
Nitko ju nije poznavao.
Ljetovala je sama.

Translated from Lithuanian by Đino Đivanović and Julija Gulbinovič