Rasa Čergelienė
litovščina
[Мы крочылі побач]
Мы крочылі побач
рука ў руку
да пляча плячо
твар у твар
вочы ў вочы
ў рот рот.
Так мы ступалі, крочылі
нага ў нагу,
пакуль ты ня збочыла.
І цяпер вока за вока,
цяпер — зуб за зуб.
Усё, што ты з сабою забрала
я выскубу, адгрызу —
вярну сабе ўсё,
да сябе вярнуся...
Забяру сабе свае вочы,
з твару змыю твой твар,
адляплю ад вуснаў твае вусны,
вырву руку з рукі.
І калі сэрца сціснецца ад адчаю,
я буду шаптаць як мантру,
што ты — родная,
баючыся паверыць,
што ты чужая.
Iz: Птушкі
Мінск: Логвінаў, 2012
Avdio produkcija: Belarusian PEN Center
[Mes ėjome kartu]
Mes ėjome kartu
ranka rankon,
petys į petį,
veidas į veidą,
akis į akį,
burna burnon.
Taip mes žengėme,
ėjome koja kojon,
kol tu nepasukai iš kelio.
Ir dabar — akis už akį,
dantis už dantį.
Viską, ką su savimi pasiėmei,
išdrėksiu, išgraušiu —
susigrąžinsiu sau,
grįšiu į save.
Pasiimsiu sau savo akis,
nuo veido nusiplausiu tavo veidą,
atklijuosiu nuo lūpų tavo lūpas,
išplėšiu ranką iš rankos.
Ir kai širdis susigniauš iš nevilties,
šnabždėsiu lyg mantrą,
kad tu — brangioji,
bijosiu patikėti,
kad tu — svetima man.