giedraaki kačiuk
iš katinų viešpatystės
kai užsiropšti man ant sprando
žinau kad esu
reikalingas žmogus

mažas kvailiuk
tu net akmenį nuginkluoji
ir padarai minkštą
tą akmenį kurs ant krūtinės
abudu tuos akmenis dešinėj aky ir kairėj aky
ir tą kurs ant liežuvio

laikas padarys
iš tavęs apatišką ir vangų patiną
o iš manęs vėl akmenį
bet ne visai

nes katinų viešpatystė didžiulė
ir gimstamumas persveria mirštamumą