Rimas Uzgiris

angleščina

40 totorių

fosilijom į žingsnių atmintį
įaugusi jiems stepė
ir kojos
pratusios atsispirt į balnakilpę
dar nuo senelių gimimo –

čia keturios dešimtys
Omeldešo sūnų
paliko
keturias dešimtis porų
karžygiškų pėdsakų
dar nuo senelių gimimo –
kritimo
į dirvą
iš dausų debesų
iš pirmo pasaulio sprogimo
kurio ritualą kartoja
pavasaris

medžiai
sėjantys rudenį karžygius
primena juos
kadais
vienų metų vieną mėnesį
vieno tėvo pasėtus
į keturias dešimtis moterų

čia -
stepė ir dainuojantis laikas
Vilniaus krašte

juos priemiesčio autobusas
nutraukia
it ploną
pasaulio voratinklį
ir palieka mus
besiblaškančius
nuo mečetės iki
sovietinės parduotuvės
ir jau atrodo
dainuojančio laiko
čia niekad nebuvo

bet viską sujungia
gatve nubėganti
juodbruva mergaitė
ilga kasa.

© Jurgita Jasponytė
Iz: Šaltupė
Vilnius: Lithuanian Writers' Union Publishers, 2014
Avdio produkcija: Lithuanian Culture Institute, 2022

The Forty of Tartar Town

the steppes have grown 

into fossilized footsteps of their memory

with feet

habituated to stirrups

from the time of their grandparents’ birth –


forty sons

of Omeldesh

left

forty pairs 

of heroic footprints here

from the time of my grandparents’ birth –

a fall

down to soil

from heaven’s clouds

from the first outburst of the world

whose ritual 

is repeated every spring


the trees are sowing 

autumn warriors now

and remind us

of time past,

one year, one month

when one father sewed his seed

into forty women

here –

Vilnius holds

the steppe and singing time


like the world’s

thin cobweb 

cut 

off

by a suburban bus

that leaves us

wandering 

from mosque

to Soviet store

it already seems

as if time never sang

to us here before


yet everything is connected

once again

by a dark-haired girl 

who runs out trailing 

long braids down the street.


Translated by Rimas Uzgiris