Pietro U. Dini
italijanščina
iš rašytojo istorijos
nešiojau laiškus
dažniausiai pats parašydavau
ant herbinio popieriaus
sulankstydavau į trikampį
be jokio voko
užrašydavau tik atgalinį adresą
niekas ir nesitikėjo daugiau
gauna ir verkia tuo metu
tyliai smunku pro duris
dažniausiai pataikydavau
vieno sūnus fronto apkasuos
kito dukra pasileidus
trečio katė pabėgo iš namų
ketvirtas toks vienišas
kad vis tikis nors ir kokios
nelaimės žemės drebėjimo
avarijos greitkely vis tikis
kad ten galėjo būti ir jo artimieji
išmokau nedaugžodžiauti
jus ištiko nelaimė užjaučiame
jūsų ištikimas toliau neįskaitoma
rašalo dėmė ar apsvilęs kampas
tapau artimu bičiuliu
kvietės prie stalo arbatai
dovanodavo kokią kepurę ar
vilnones kojines
pagaliau pasijutau žmogumi
kuriam nesvetimas svetimas skausmas
Iz: iš neparašytų istorijų
Vilnius: Vaga, 2002
Avdio produkcija: Books from Lithuania
dalla storia di uno scrittore
portavo lettere
spesso io stesso ne scrivevo
su carta intestata
e le piegavo a triangolo
senza busta
scrivevo solo il mittente
nessuno si aspettava di più
ricevono e piangono intanto
silenzioso sguscio attraverso la porta
più spesso facevo centro
il figlio di uno è in una trincea sul fronte
la figlia d’un altro è una depravata
la gatta d’un terzo è scappata di casa
il quarto è talmente solitario
che a ogni disastro terremoto
incidente d’auto lui sempre s’aspetta
che là potevano esserci suoi parenti
imparai a non parlar tanto
le è capitata una disgrazia condoglianze
suo devotissimo oltre una illeggibile
macchia d’inchiostro o angolo bruciacchiato
divenni amico intimo
m’invitavano al tavolo del tè
mi regalavano un qualche berretto
o delle calze di lana
finalmente mi sentii un essere umano
cui non è estranea di estranei la pena