Pietro U. Dini

italijanščina

iš rašytojo istorijos

nešiojau laiškus
dažniausiai pats parašydavau
ant herbinio popieriaus
sulankstydavau į trikampį
be jokio voko
užrašydavau tik atgalinį adresą
niekas ir nesitikėjo daugiau
gauna ir verkia tuo metu
tyliai smunku pro duris
dažniausiai pataikydavau
vieno sūnus fronto apkasuos
kito dukra pasileidus
trečio katė pabėgo iš namų
ketvirtas toks vienišas
kad vis tikis nors ir kokios
nelaimės žemės drebėjimo
avarijos greitkely vis tikis
kad ten galėjo būti ir jo artimieji
išmokau nedaugžodžiauti
jus ištiko nelaimė užjaučiame
jūsų ištikimas toliau neįskaitoma
rašalo dėmė ar apsvilęs kampas
tapau artimu bičiuliu
kvietės prie stalo arbatai
dovanodavo kokią kepurę ar
vilnones kojines
pagaliau pasijutau žmogumi
kuriam nesvetimas svetimas skausmas

© Vaga
Iz: iš neparašytų istorijų
Vilnius: Vaga, 2002
Avdio produkcija: Books from Lithuania

dalla storia di uno scrittore

portavo lettere

spesso io stesso ne scrivevo

su carta intestata

e le piegavo a triangolo

senza busta

scrivevo solo il mittente

nessuno si aspettava di più

ricevono e piangono intanto

silenzioso sguscio attraverso la porta

più spesso facevo centro

il figlio di uno è in una trincea sul fronte

la figlia d’un altro è una depravata

la gatta d’un terzo è scappata di casa

il quarto è talmente solitario

che a ogni disastro terremoto

incidente d’auto lui sempre s’aspetta

che là potevano esserci suoi parenti

imparai a non parlar tanto

le è capitata una disgrazia condoglianze

suo devotissimo oltre una illeggibile

macchia d’inchiostro o angolo bruciacchiato

divenni amico intimo

m’invitavano al tavolo del tè

mi regalavano un qualche berretto

o delle calze di lana

finalmente mi sentii un essere umano

cui non è estranea di estranei la pena

Traduzione: Pietro U. Dini