g. v.
nemščina
heautoskopija
ką tie žvilgsniai iš nuotraukų skaito iš mano akių
neįmanančių skęsti, atsispindėti
akyse jų akimirkų mirusių, o atkaklių
prisispyrusių, – kuo aš čia dėtas
kaip paaiškint dabar, ko jie kopė į kalnus ir ko
iš urvų išsiropštę sustojo ratu priešais blykstę
ko svyravo jų baržos, ko tryško ankstyvas ruduo
iš taurių žalvarinių, ko krykštė sugrįžus vaikystė
buvo krikštas ir kryžius, lopšys kūdikėliui ir doklas
mažyčiam gėreliui, paskiau jie tik mirė ir kėlės
ir senelio rudinė, tabokos prikvipusi, vis dar didoka
ir rugys, ir jo mėlynos gėlės
gėlė, gelia tie žvilgsniai iš nuotraukų, skaito
net sukaitę vienatinę mano rainelę
susitinka laimingi, ir aš, kai jau tapęs
būsiu tuo, kurs žiūrės į tave iš anapus
kad tikėčiau, jog žvilgsnio negali
nieks atimt iš manęs, kad regėtum jį skaidrų
2006.I.1–2
Iz: unpublished
Avdio produkcija: 2006 Books from Lithuania
Heautoskopie
was lesen diese blicke auf den fotos in meinen augen
die nicht versinken und sich nicht spiegeln können
in den augen ihrer toten augenblicke, doch dauernd
starren – was gehen sie mich an
wie soll man heute sagen, wozu sie auf berge stiegen
aus höhlen krochen, im kreise standen vorm blitzlicht
wieso ihr boot so schwankte, der frühherbst glitzerte
wie messing, die kindheit jauchzend wiederkehrte
taufe und kreuz gabs, die wiege des säuglings, den korb
des winzigen lämmchens, dann starben sie, erstanden auf
großvaters gehrock voll tabakgeruch, noch immer zu groß
und der roggen und auch der kornblumen blau
sie stachen und stechen, die blicke auf den fotos, sie lesen
selbst meine erhitzte, meine einzigartige iris
und begegnen sich glücklich, und ich, wenn ich dann
selbst jemand bin, der dich betrachtet vom jenseits her
will glauben, dass niemand diesen blick
mir nimmt, damit du ihn klar sehen kannst
1./2.1.2006