Derek Walcott

angleščina

Eugenijus Ališanka

litovščina

[It touches earth . . .]

It touches earth, that branched diviner’s rod
the lightning, like the swift note of a swallow on the staff
of four electric wires, while everything I read
or write goes on too long. Ah, to have
a tone colloquial and stiff,
the brevity of that short syllable, God,
all synthesis in one heraldic stroke,
like Li Po or a Chinese laundry mark! Walk
these hot streets, their signs a dusty backdrop stuck
to the maundering ego. The lines that jerk
into step do not fit any mold. More than time
keeps shifting. Language never fits geography
except when the earth and summer lightning rhyme.
When I was greener, I strained with a branch
to utter every tongue, language, and life at once.
More skillful now, I’m more dissatisfied.
They never align, nature and your
own nature. Too rapid the lightning’s shorthand,
too patient the sea repeatedly tearing up paper,
too frantic the wind unravelling the same knot,
too slow the stones crawling toward language every night.

© by Carl Hanser Verlag München Wien 2001
Iz: Mittsommer / Midsummer
München Wien: Carl Hanser Verlag, 2001
ISBN: 3-446-20102-5
Avdio produkcija: 2001 M.Mechner, literaturWERKstatt berlin

Vidurvasaris IX

Jis paliečia žemę, šis šakotas požeminio vandens ieškotojo virbas,
šis žaibas, tarsi skubi kregždės ant keturlaidžio elektros stulpo
žinia, tuo tarpu kai visa, ką skaitau
ar rašau, tęsias pernelyg ilgai. O, kad man būtų duotas
balsas, kasdieniškai aiškus ir  ryžtingas,
to vieno skiemens trumpumas, Dieve,
viską aprėpiantis vienas heraldinis brūkštelėjimas,
kaip Li Bo eilėraštis ar kiniška skalbimo etiketė! Vaikštau
įkaitusiomis gatvėmis, jų ženklai ir dulkėtos dekoracijos lydi
mano vangų ego. Eilutės, kurios trūkčioja
su žingsniu, nepaklūsta jokiai formai. Labiau negu nuolat
išsisukinėjantis laikas. Kalba niekad nepaklūsta geografijai,
išskyrus atvejį,  kai žemė rimuojas su vasaros žaibu.
Žalesnis būdamas, stengiaus iš paskutiniųjų
kiekvieną balsą, kalbą ir gyvenimą ištarti vienu ypu.
Labiau įgudęs dabar, esu ir labiau nusivylęs.
Jie niekada nesusilygina, gamta ir tavo
prigimtis. Pernelyg sparti žaibo stenografija,
pernelyg kantri jūra, plėšanti popierių be atvangos,
pernelyg siutulingas vėjas, narpliojantis tą patį mazgą,
pernelyg lėti akmenys, kasnakt šliaužiantys kalbos link.

Iš anglų kalbos vertė Eugenijus Ališanka