Genovaitė Dručkutė 
Translator

on Lyrikline: 4 poems translated

from: litovščina to: francoščina

Original

Translation

[šviesi naktis, šilta ir švelni...]

litovščina | Vladas Braziūnas

šviesi naktis, šilta ir švelni tarytum vidinė tavo šlaunų pusė,
tą rytą prasnūsi, dieną prabusi, nakty miegūsta prabūsi per
pusę su manimi, už langų pustys kaip ir pustė, gūsiais, už
langų šalnų delnai šalti lyti baltą obelų odą, plyti sodas pus-
tuštis per platų užmatomą plotą, džiausto baltai išvelėtas
paklodžių drobes mirusios motinos, sunkios ir lėtos, gėlėtos
jų suknios, retai besapnuojamos, šnera
švelnioji, mano švelnioji, man dovanoji mane, silpną ir švarų


2002.I.7

© Vladas Braziūnas
from: būtasis nebaigtinis / imparfait
Vilnius: Petro ofsetas , 2003
Audio production: 2006 Books from Lithuania

[une nuit claire, chaude et douce...]

francoščina

une nuit claire, chaude et douce comme la face interne de tes
cuisses, ce matin-là tu dormiras tard, le jour tu te réveilleras,
la nuit tu seras à moitié avec moi, somnolente, derrière les    
fenêtres le vent balaiera la neige, toujours, toujours, une ava-
lanche, derrière les fenêtres les paumes gelées par la gelée
touchent la peau blanche des pommiers, le jardin s’étend        
presque nu à travers une large étendue à perte de vue, lourdes
et lentes, les mères mortes étendent les draps de lit battus à    
blanc, leurs robes à fleurs qui reviennent rarement en rêve,    
froufroutent
ô douce, ma douce, tu m’offres à moi, faible et vide


2002.I.7

Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė

daugiau neturiu kur gyventi

litovščina | Vladas Braziūnas


būdavo ir nėra, būtasis nesamasis vėjas     budina, jau diena, jau saulė šoka anta kalno
per juodą pūdymą apakęs skrieja     tik sapno juokas, neieškoki kalto
ir atmuša sparnus, ir suanglėja     būtasis liudija, būtasis valdo
sausa eglelė motinos skara     tik esamajame, kurio nėra

© Vladas Braziūnas
from: būtasis nebaigtinis / imparfait
Vilnius: Petro ofsetas , 2003
Audio production: 2006 Books from Lithuania

je n’ai plus où vivre

francoščina

il y avait, y a plus, le vent passé absent siffle le lever, il fait jour, sur un mont soleil dansant, le rire
à l’aveugle à travers une noire jachère dans le rêve, ne cherche pas le coupable
et bat de l’aile et en se calcinant le passé témoigne, le passé règne
un sapin sec le châle de la mère dans le présent qui n’est pas


2000.VIII.22–23

il est permis de lire →→ ou ↓↓

Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė

girtas vagonas. Bratislava–Vilnius

litovščina | Vladas Braziūnas

kai leidausi aš per gelžkelius, nelaimingus ir karštus
ne tu prie šalies palinkusi ir ne mano tas kraštas
liesk kalnus, tarpukalnes, prakaito kvapą
liepos lapkotį šlapią prabesk pro užakusią ąsą

sulapojęs, atsilapojęs švarko pasenusio atlapas
koks ten girtas remboja laivas per akmenes?
atsimeni palaužtakojį, neblaivų taip pat albatrosą?
trąsą į Rytus kloja Vakarai, išsižioję Europos

o vakarai čia tyko tarpukalnių atvašynuos
aguonos akis išpliko, palei gelžkelį šlynas
mėlynas, mėnuo mėtos, įsikabina į kraštą
debesio ar planetos, ar interneto pašto

kaip prisakei, pavalgiau, kiauliena gardi kaip reta
išgėrėm už ją po valgio, Dieve, duok jai sveikatos!
menėse ir prie laužo gulėjom ir laužėm dešrą
lankėm pilis, kalėjimus ir tuos, kur vyram į dešnę

svirom ir vėl stiprėjom nuo vyno ir nuo tikėjimo
sutirpo tos geležinės mylios, nuėjo vėjais
nuėjo garais ir nuodegom, neištekėjusiom nuotakom

klastingai ryškėjančiom nuotraukom, nuotoliu nuo iki
būta, išsigalvota… dukraitė sėdi ant puodo, regi?
girdi, kaip per sapną juokias? regi, kaip akys žalsvėja?

myliu tave kaip savo silpnas akis, silpstančias
pasiilgau tavo alsavimo, manojo pasiilgusio


2002.VI.7–8

© Vladas Braziūnas
from: būtasis nebaigtinis / imparfait
Vilnius: Petro ofsetas , 2003
Audio production: 2006 Books from Lithuania

un wagon ivre. Bratislava–Vilnius

francoščina

quand je passais par les chemins de fer, malheureux et brûlants
sans toi, penchée sur mon épaule, dans un pays qui n’est pas le mien
touche les montagnes, les cols, l’odeur de sueur
la feuille humide de tilleul, passe-la dans une anse sans oeil

quel bateau ivre rimbaude, là-bas, sur des pierres
feuillu, les pans flottants au vent d’une veste usée ?
te rappelles-tu cet infirme boiteux, ivre aussi, l’albatros ?
avide de l’Europe, l’Ouest perce un chemin vers l’Est

et l’ouest guette ici dans les jeunes bois des cols
des coquelicots aveuglent, à côté des rails l’argile
bleue, la lune chancelle, s’accroche au bout
d’un nuage ou d’une planète, ou de l’internet

comme tu as dit, j’ai mangé de la viande de porc succulente
nous l’avons arrosée après, mon Dieu, à sa santé!
dans les salles et près du feu nous nous reposions et nous nous la partagions
nous visitions châteaux, prisons et cabinets messieurs à droite

nous chancelions et nous nous relevions du vin et de la foi
les milles ferrés – il n’y en a plus, emportés par le vent
en vapeurs et en lumignons, en fiancées vieillies

en photos tirées perfidement, en distances de – à
c’était, c’est inventé… notre petite-fille sur son pot, tu vois ?
tu entends, comme elle rit dans le rêve ? vois-tu ses yeux verts ?

je t’aime comme mes yeux faibles, faiblissants
il me manque ton souffle comme tu manques du mien

2002.VI.7–8

Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė

vakar yra rytoj

litovščina | Vladas Braziūnas

aname arklio gyvenime
dirbau žirgu, per šermenis
ankstyvaisiais viduramžiais prūsų
varžybų buvau nuvarytas, dar gyvas duobėn
guldomas kniūbsčias, priekinės kojos
priklaupiamos, paspaudžiamos po krūtinkauliu, trakšt
pirmas ir antras kaklo slanksteliai, akys
saulės laidos kryptimi, kur už jūrių žuvėdai, aukštyn
iškeltas pasturgalis
aname arklio gyvenime
prakaitavau vokiečio šachtoje Banská Štiavnicoj
žiurkinoje tamsoj, apžlibau
vieną naktį, stojus mėnulio
tárpijoms, išvedė kūtėn, paskiau pamažėliais
naktim, tunkant jaunam į pilnatį, leido
ganyklon, akiūkliai platyn, vis platyn, pripratino
aname arklio gyvenime
iš Naugarduko į Wilno atvežęs Mickevičių
klaidžiojau miesto gatvėmis
ant medinių koturnų
numirti – visi į tą mylimą šalį, į Vilnių
dabar vaidenuosi Belmonte
būna kad ir Sereikiškėse
baidausi vagių ir mašinų
ant sprando tampau policininką
tolimo miško spalvos

aname paukščio gyvenime dirbau lakštingala
kalnų ir slėnių mieste prie Dugnojaus, miškais
aptaisyto, girių, laukų Lietuvoj
keldavau šienpjovius
aname paukščio gyvenime
visą vos temusią naktį iš gegužės į birželį
ėjau iš proto, visą Bratislavos naktį
ėjau lenktynių su vakaro
paskiau ir su ryto paukščiais, visus
juos užtrenkdamas, ryto pasiutus
gegutė vis tiek užklupo poetą nuogintelį
eurocentai kišenėj, kišenė kitam kambary
lieka meilė, mirtis ir rekrūtai
pats užkukuosi

aname poeto gyvenime
pastebėjau, kad visos prancūzės, važiuojam
gulim ar skrendam, – migdo mane, vos šalia
kad nereikėtų kalbėtis
žodžiais ar rankom, ar pirštų
karštų pagalvėlėm, ar lūpų
kraščiukais, sapnuoju uždaroje erdvėje


Banská Štiavnica–Bratislava–Vilnius, 2003.VI.1–IX.25

© Vladas Braziūnas
from: unpublished
Audio production: 2006 Books from Lithuania

hier est demain

francoščina

dans mon autre vie, de cheval
j'étais coursier, lors d’un enterrement
dans le haut moyen âge les tournois
des Prussiens moi crevant poussé encore vivant
dans une fosse tête contre terre, les jambes de devant
courbées, pliées sous la poitrine, crac!
les deux premières vertèbres du cou, les yeux
vers le coucher du soleil, au bout du monde
la croupe en l'air
dans cette autre vie de cheval
j'étais mineur chez un Allemand, à Banská Štiavnica
dans le noir total, j'ai perdu la vue
une nuit, sans un seul clair de lune
on m'a mené à l'écurie, puis peu à peu
chaque nuit quand la lune grossissait, on me laissait
paître, et la lumière s'est faite une nouvelle habitude
dans mon autre vie de cheval
j'ai mené Mickiewicz de Nowogródek à Wilno
j'allai dans les rues de la ville errant
sur les cothurnes en bois
pour mourir – comme tous dans notre bon pays, à Vilnius
maintenant je hante le Belmont
et le Jardin des Bernardins, des fois
j'ai peur des voleurs et des voitures
sur mon dos je porte un policier
couleur d'un bois lointain

dans mon autre vie, vie d'oiseau j'étais rossignol
dans une ville de monts et de vallées sur le Danube, ornée
de forêts, et dans la Lituanie des bois et des champs
je réveillais les faucheurs
dans mon autre vie d'oiseau
fin mai début juin pendant toute la nuit claire
je perdais la raison, toute la nuit de Bratislava
je rivalisais, le soir
et puis le matin, avec les oiseaux
je gueulais, le matin un coucou cinglé
a soudain surpris le poète nu comme la main
des eurocentimes dans une poche, la poche dans la chambre à côté
il reste l'amour, la mort et les recrues
coucou me voilà

dans mon autre vie de poète
j'ai vu que toujours les Françaises, dans les trains
sur des couchettes, en avion me bercent
avec des mots ou les mains, le bout
brûlant des doigts, le bout
des lèvres, mon rêve est dans un espace clos
aucun besoin de parler


Banská Štiavnica–Bratislava–Vilnius, 2003.VI.1–VI.12

Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė