Dovilė Zelčiūtė
Svajonės
Svajonės
Kad nereiktų prisipažinti kas buvai
kad ir pats
pati nežinotum
kad papai nesiektų bambos
ir kasdien vis labiau
nesiraukšlėtų oda
kad gąsdinančiai neaugtų svoris
žaibiškai nekristų kraujospūdis
nuotaika kad būtų nuotaikos
labai nuotaikinga diena kai laidosi
likimo skirtąjį
kad nenorėtum šokti į duobę
na ir gerai kad galvotum
ir ačiū Dievui pagaliau bus ramu
dabar žinau šita lygtis išspręsta
kontrolinis parašytas
kad negalėtum nusišauti kad galėtum
dar gimdyti būti nėščia nesijaudintum
kai negali ar gali per daug per mažai
kad turėčiau vaikų dešimt dvidešimt
ir nedrebėčiau ar kosti ar vemia ar nepastojo
kad pagaliau nupirktų ir man tikrą striukę
kurios niekada neturėjau
tokią lengvą sintetinę pūstom rankovėm
kad nesakytų – tokiam žmogui kaip tu netinka
turėti kitą vyrą kitą hobi profesiją
apskritai kažką kita
pakeisti įvaizdį būt švelnesnei grubesnei
kad nesitapatinčiau
su motina Terese Dalai Lamos garbintoja bomžu
kad nereiktų lakstyti į bažnyčią į teatrą ar kapines
degioti žvakučių kad skorpiono įkandimas
būtų mirtinas bet palaidotų drauge viename kape
arba ne tegu rytą gulėčiau vienoje lovoje
o vakare jau kitoje
ir nesigraužčiau
prie kurio kojų guliu pasitiesusi
tarp kurio kojų kad nesvarstyčiau
nuryt ar išspjauti kad rūpėtų dangus
net po žemėm po rudenio plutom
dangus
kad jo to vienintelio nepasiekiamo
jau niekada nepamirščiau