Ramunė Brundzaitė
moters portretas su skutimosi peiliukais
moters portretas su skutimosi peiliukais
Literatūra nevaizduoja moters besiskutančios kojas.
(iš literatūros teorijos paskaitos)
I. peiliukas
šunelis laižo moters blauzdas,
smailiais dantukais krimsteli
žole apaugusį kaulą
lieka raudonas rėžis
iš anapus
odos
katinas miega moters pažastyje,
retkarčiais pešteli plaukelius
moteris, įrėminta nailono, paralono,
frotinių rankšluosčių ir šešėlių karalystėje
tapo peizažą, truputį panašų į ją
(tuo metu dažų buteliukai tykiai tuštėja)
vonios kambarys perkeičia moterį,
laikrodis kniaukteli,
veidrodis linkteli
– dabar gali eiti
grįžus namo moteris
plauna prakaito druską,
nuveja akių šešėlius,
nusimeta lūpų blizgesį,
vienišiausiame iš kambarių
ji paleidžia vandenį ir visą dieną ganytą kūną,
šunį ir katiną
parupšnoti žolės
II. peiliukas
dalgis, skabantis blauzdos dobilus,
dulkių siurblys, įsiurbiantis gyvaplaukius,
valtis, irklais gremžianti išsiplėtusių venų paviršių
skeletas su dalgeliu, „iš dulkės į dulkę“, graikų požemių upės –
skustis kojas – tai beveik mirti,
mirtis yra moteris,
kuri skutasi kojas ir pažastis
mosikuodama ne dalgiu, o skustuvu
verčia žmones į kojų vašką,
linksmai traukdama:
I’m your Venus! I’m your fire, at your desire!