Laima Masytė 
Translator

on Lyrikline: 10 poems translated

from: болгарский, хорватский, сербский, словенский to: литовский

Original

Translation

[ей така]

болгарский | Galina Nikolova

ей така
ден като другите не е
в ден като този
циганките те заглеждат
и знаят – ако те повикат
ще се спреш
за да чуеш нещастието си
изговорено от чужд човек
те са завършили
улична психология
прозрачен си им
дори да нямаш огънче за цигарата й
тя знае
на теб не ти върви в любовта
черпи ме едно кафе
за да ти кажа повече

то от това повече какво

© Galina Nikolova
from: Отстрани
Пловдив: ИК “Жанет – 45” , 2004
Audio production: 2005, M.Mechner / Literaturwerkstatt Berlin

[tiesiog]

литовский

tiesiog
tai diena ne tokia kaip kitos
tokią dieną kaip ši
čigonės žvilgčioja į tave
jos žino – jeigu tau šūktels
tu sustosi
kad išgirstum apie savo nelaimę
ištartą nepažįstamo žmogaus
jos baigė
gatvės psichologiją
jos permato tave
net jei neturi kuo pridegti jai cigaretės
ji žino
tau nesiseka meilėje
pavaišink kava
ir pasakysiu dar kai ką

ko gi daugiau bereikia

Iš bulgarų kalbos vertė Laima Masytė

Vježbe

хорватский | Zvonko Maković

i otvoren prozor?
            - i otvoren prozor.
i stvari koje vidiš kroz otvoren prozor?
            - i stvari koje vidim kroz otvoren prozor.
i stvari koje ostaju ispred otvorenog prozora?
            - i stvari koje ostaju ispred otvorenog prozora.
i stvari koje ne ulaze u okvir otvorenog prozora?
            - i stvari koje ne ulaze u okvir otvorenog prozora.
i stvari koje možeš dotaknuti jer stoje ispred
otvorenog prozora?
            - i stvari koje mogu dotaknuti jer stoje ispred
            otvorenog prozora.
i stvari koje su nedohvatljive jer stoje iza
otvorenog prozora?
            - i stvari koje su nedohvatljive jer stoje iza
                 otvorenog prozora.
i stvari koje su blizu i stvari koje su daleko?
            - i stvari koje su blizu i stvari koje su daleko.
i otvoren prozor?
            - i otvoren prozor.
i prozor koji nije otvoren, ali bi mogao biti otvoren?
            - i prozor koji nije otvoren, ali bi mogao biti
            otvoren.
i otvoren prozor?
            - niti je prozor otvoren, niti bi mogao biti
            otvoren.
i prozor koji je ispred tebe?
            - niti je prozor ispred mene, niti sam ja iza
            prozora.
            niti je prozor otvoren, niti sam vidio otvoren
            prozor.
            niti sam vidio ikakve stvari iza otvorenog
            prozora.
            niti sam mogao bilo kakve stvari doticati
            ispred otvorenog prozora, jer prozor niti je
            bio otvoren, niti je bio prozor.
            konačno, nisam ni htio spominjati otvoren
            prozor.
i otvoren prozor?
            - i otvoren prozor.

© Zvonko Maković
from: Činjenice
Audio production: 2006, Literaturwerkstatt Berlin

Pratimai

литовский

ir atvertas langas?
- ir atvertas langas.
ir daiktai, kuriuos matai pro atvertą langą?
- ir daiktai, kuriuos matau pro atvertą langą.
ir daiktai, kurie lieka priešais atvertą langą?
- ir daiktai, kurie lieka priešais atvertą langą.
ir daiktai, kurie netelpa atverto lango rėme?
- ir daiktai, kurie netelpa atverto lango rėme.
ir daiktai, kuriuos gali paliesti, nes jie stovi priešais
atvertą langą?
- ir daiktai, kuriuos galiu paliesti, nes jie stovi priešais
atvertą langą.
ir daiktai, kurie yra nepasiekiami, nes stovi už
atverto lango?
- ir daiktai, kurie yra nepasiekiami, nes stovi už
atverto lango.
ir daiktai, kurie yra arti, ir daiktai, kurie yra toli?
- ir daiktai, kurie yra arti, ir daiktai, kurie yra toli.
ir atvertas langas?
- ir atvertas langas.
ir langas, kuris nėra atvertas, bet galėtų būti atvertas?
- ir langas, kuris nėra atvertas, bet galėtų būti
atvertas.
ir atvertas langas?
- nei langas yra atvertas, nei jis galėtų būti
atvertas.
ir langas, kuris yra priešais tave?
- nei langas yra priešais mane, nei esu už
lango.
nei langas yra atvertas, nei esu matęs atvertą
langą.
nei esu matęs kokius nors daiktus pro atvertą
langą.
nei galėjau kokius nors daiktus, esančius priešais atvertą langą,
liesti, nes langas nei buvo
atvertas, nei tai buvo langas.
pagaliau nė nenorėjau užsiminti apie atvertą
langą.
ir atvertas langas?
- ir atvertas langas.

Iš kroatų kalbos vertė Laima Masytė

SVECI

сербский | Vladimir Kopicl

Sunce stoji u nebu i to se zove dan.
Ali ono je  tamo i kad se zove noć.

Juče sam video potok koji traga za zečićem,
malim, titravim, smrznutim,
sivih drhtavih šapica,
ali bilo je leto i nije ga pronašao.
Opet se nisu sreli.
Šta će biti na zimu?

Ni štap, ni šargarepa, ni propast, ni idila.
Možda jave na jesen, kad spreme konačni izveštaj.

Tako stoji i Mesec, on ne zna zašto je tamo,
blizak Zemlji i nebu, ali od svega udaljen
kao da nema dužnost, nikakvo opravdanje.
Ni da odmogne sebi, ni da pomogne drugom.
Čak se dobro i ne vidi, deluje kao zaboravljen,
čim ga zakloni oblak ili uglovi kuća.
Ne živi sasvim građanski, deluje privremeno
kao prolazna večnost, tup sjaj  bratoubistva.

Sve to o nečemu govori, ali nema rešenja,
ili je sasvim nemo ko prazna govornica.

A sutra, umesto zvezda, tamo će stajati sveci
i bivši zvezdani svod biće sjajem narogušen,
ispunjen blagom toplinom, pomalo zajebanom
jer sveci ništa ne govore dok im se tako ne kaže.
Ali ko da im kaže u onoj pustoj praznini
u kojoj sve izvan njih deluje kao ekran,
ko glup dokumentarac na hladnom oku TV-a.
Sav mir u ovom svemiru providan je ko staklo
po kome protrči zečić i šapicom ga zamaže.

Možda će doći i drugi, da ga šapicom umije,
a možda ipak i neće. Kraj nema ravnoteže.

© Vladimir Kopicl

ŠVENTIEJI

литовский

Saulė kybo danguj ir tai vadiname diena.
Bet ji tenai ir tada, kai sakome: naktis.

Vakar mačiau upokšnį, ieškantį kiškelio,
mažo, sužvarbusio ir virpančio,
pilkom drebančiom letenėlėm,
bet buvo vasara ir jo nerado.
Jie vėl nesusitiko.
Kas bus žiemą?

Nei lazda, nei morka, nei praraja, nei idilė.
Gal pasirodys rudenį, kai suruoš galutinį pranešimą.

Taip kybo Mėnuo, jis nežino, kodėl yra ten,
artimas Žemei ir dangui, bet atsitolinęs nuo visko,
lyg neturėtų įsipareigojimų, pateisinimo jokio.
Nei sutrukdyti sau, nei kitam padėti.
Jo net nematyti aiškiai, jis atrodo it užmirštas,
kai jį pridengia debesys ar namo kampai.
Jis visai negyvena miesčioniškai, jis veikia laikinai
tarsi praeinanti amžinybė ir atbukęs brolžudystės spindėjimas.

Visa tai kažką pasako, bet sprendimo nėra
arba jis nebylus tarytum tuščiažodžiavimas.

O ryt žvaigždžių vietoj tenai stovės šventieji
ir buvęs žvaigždėtas skliautas taps spindesio sklidinas,
pripildytas švelnios šilumos, šiek tiek sumautos,
nes šventieji visai nekalba, kol jiems nepasakoma.
Bet kas jiems pasakys toj apleistoj tuštumoje,
kur visa išskyrus juos atrodo lyg ekranas,
lyg kvailas komentatorius šaltoje TV akyje.
Visas pasaulis visatoje yra skaidrus it stiklas,
kuriuo nustriksi kiškelis ir sutepa jį letenėle.

Gal atliuoksės ir kitas, letenėle jį nupraus,
o gal ir ne. Pabaiga neturi pusiausvyros.

Iš serbų kalbos vertė Laima Masytė

Тя

болгарский | Galina Nikolova

не знае нито един език
има само жестовете
които прави към другите

никой
не я е заговарял

вече с години опитва
не се уморява
от нищо
друго освен от мълчанието

не спира да говори чрез себе си

не разбира
защо никой не й отговаря

когато остане сама
пее

© Galina Nikolova
from: Отстрани
Пловдив: ИК “Жанет – 45” , 2004
Audio production: 2005, M.Mechner / Literaturwerkstatt Berlin

Ji

литовский

ji nežino nė vienos kalbos
šneka tik gestais
kreipiasi jais į kitus

niekas
nėra jos prakalbinęs

ji daug metų mėgina
niekas jos taip
nevargina
kaip tylėjimas

ji nesiliauja kalbėjusi savo esybe

nesupranta
kodėl niekas jai neatsako

pasilikus viena
ji dainuoja

Iš bulgarų kalbos vertė Laima Masytė

ПАЛТОТО ОТ АСТРАГАН

болгарский | Mirela Ivanova

на Румяна Таслакова

То ме чака някъде в магазините
черно и дълго по моята мярка
някъде по средата на пътя
или в началото на всевъзможните зими
да заметне и стопли каквото от мен е останало
между кухнята книгите и компютъра
между железния ред и редовете
между шест призори и шест привечер
черно и дълго да притули черния срам
от нощта на последните избори
да приглуши нервността на възторга
в ложите на цирк “Балкански”:
какво главоломно салто мортале!

По средата на пътя да загърне и сгрее
гордостта ми горестите и костите
да ме поприбере да прикрие
две-три обиди които все не преглътнах
да подчертае черно и дълго
достойнството ми на пътник
в трамваите в такситата в самолетите
да ме възправи посред несъсредоточените ти очи
да ме сдобри със студа
с призраците на недоимъка
и с капризите на детето ми
далекогледо огнено огънче
в началото на всевъзможните зими

© Mirela Ivanova
from: ЕКЛЕКТИКИ
Sofia: Snom, 2002
Audio production: 2005, M.Mechner / Literaturwerkstatt Berlin

Karakulinis paltas

литовский

Rumianai Taslakovai
Jis laukia manęs parduotuvėje
juodas ir ilgas mano dydžio
kažkur vidurkely
arba visų įmanomų žiemų pradžioje
kad apsiaustų ir sušildytų tai kas iš manęs liko
tarp virtuvės knygų ir kompiuterio
tarp idealios tvarkos ir eilių
tarp šešių priešaušrių ir šešių pavakarių
juodas ir ilgas kad paslėptų juodą paskutinių
rinkimų nakties gėdą
kad džiaugsmingojo cirko „Balkaniškas“
ložėse prislopintų nervingumą:
koks sudėtingas salto mortale!

Kad vidurkely apgaubtų ir sušildytų
mano išdidumą širdgėlą ir kaulus
priglaustų mane pridengtų
apmaudą kurio nuryti neįstengiu
pabrėžtų juodą ilgą
mano keliauninkišką orumą
tramvajuose taksi lėktuvuose
iškeltų mane tavo išsiblaškiusiose akyse
sutaikytų su žvarbumu
nepritekliaus šmėklomis
ir mano vaiko kaprizais
žvitri ugninga liepsnelė
visų įmanomų žiemų pradžioje

Iš bulgarų kalbos vertė Laima Masytė

НАЙ-ПОСЛЕ

болгарский | Mirela Ivanova

Открехнах вратата
и видях неоправеното легло
струпаните по пода книги
кръглата маса и себе си в гръб
зелената ваза червения термос
жълтата кръпка върху пердето
видях Богородица с Младенеца
копие от ХVІ век лоената свещичка
угасена наполовина креслото
отрупано с книги и вестници
фосфорециращия прах в тъмното
позлатените букви по гърбовете
на дебелите речници като лунички са
и пристъпих да ги погаля
и разбрах че се връщам и още
че свободата е стая под наем
в която най-после съм у дома

© Mirela Ivanova
from: ПАМЕТ ЗА ПОДРОБНОСТИ
Sofia: Pan, 1992
Audio production: 2005, M.Mechner / Literaturwerkstatt Berlin

Galiausiai

литовский

Pravėriau duris
ir pamačiau nepaklotą lovą
ant grindų suverstas knygas
apskritą stalą ir save iš nugaros
žalią vazą raudoną termosą
geltoną lopą ant užuolaidos
pamačiau Dievo motiną su Kūdikiu
16 amžiaus kopiją iki pusės
sudegusią lajinę žvakę krėslą
apkrautą knygomis ir laikraščiais
fosforines dulkes tamsoje
paauksuotas raides lyg strazdanas
ant storų žodynų nugarėlių
žengiau jas paglostyt
ir suvokiau kad grįžtu
kad laisvė – tai nuomojamas kambarys
kuriame pagaliau jaučiuosi kaip namie

Iš bulgarų kalbos vertė Laima Masytė

МЕХАНИКА НА ПРЕДОПРЕДЕЛЕНИЕТО

болгарский | Mirela Ivanova

В предверието му още е възможно
да събереш главата си в някоя книга,
на ден по песенчица да отделяш
за прохождащото си дете, по ябълка,
все още да се прибереш по тъмно сам,
да се надсмееш над страха си и до полунощ
да поработиш заради самата работа.
В предверието му все още
поне до петъка е обозримо, гимнастика,
гаргара с лайка, глад по пълнолуние,
все още се разсейваш, уповаваш в любовта,
пререждаш библиотеката, тъгуваш, мислиш,
в предверието му все още можеш
да се откажеш от цигарите, кафето, хляба
и от едно пътуване с трамвай, все още
да поиграеш шах на Орлов мост, подскачайки
да си иззъзнеш свободата.

О, пътят ни към ада е покрит с възможности.

© Mirela Ivanova
from: ЕКЛЕКТИКИ
Sofia: Snom, 2002
Audio production: 2005, M.Mechner / Literaturwerkstatt Berlin

Lemties mechanika

литовский

Ant jos slenksčio dar gali
susikaupti ties kuria nors knyga,
kasdien paskirti po dainelę
pradėjusiam vaikščioti vaikui, po obuolį,
vis dar grįžti sutemose vienas,
pašiepti savo baimę ir lig vidurnakčio
dirbti vardan paties darbo.
Ant jos slenksčio viskas dar
bent jau iki penktadienio aprėpiama, gimnastika,
gerklės skalavimas ramunėlėm, alkis per pilnatį,
vis dar esi išsiblaškęs, kliaujiesi meile,
pertvarkai biblioteką, liūdi, mąstai,
ant jos slenksčio vis dar gali
atsisakyti cigarečių, kavos ir duonos,
važiavimo tramvajumi, vis dar
gali lošti šachmatais ant Orlovo tilto, bevaikštinėdamas
iššalti savo laisvę.

O, mūsų kelias į pragarą grįstas galimybėmis

Iš bulgarų kalbos vertė Laima Masytė

ЛЕТЯТ ЛЮБОВНИТЕ ИМЕЙЛИ, ПОСЛЕ СПИРАТ

болгарский | Mirela Ivanova

Всяка дума целувам,
                                         отделно крилете на думите,
                                         отделно душите на думите,
                                         запетаите, точките, трепета
                                         и страстта, и накрая
                                         твоето име.
После с бутона Delete заличавам
всяка дума, крилете на думите
и душите на думите, запетаите,
точките, трепета и страстта,
и накрая твоето име.
Заличавам онзи световъртеж,
олюляването от не до да,
загубата на равновесие
и пропадането един във друг.
Заличавам градовете и влаковете,
и прегръдките в онова лято,
заличавам унеса, дъждовете и стаите,
и теб, осенен и объркан, гол и бял
насред стаите, с трите брака
и двете Германии, заличавам те.
Мой многозначещ, ронлив и безценен
като неразчетен пергамент
отпреди Христа, заличавам те с херпесите
през онази трескава есен,
с въздуха потен от грип, сърцебиене,
стонове, сливане, сън и отново, и пак.
Заличавам те с аспирините, капките,
чая от лайка, евкалиптовия балсам,
който втривам бавно и дълго
в твоето бавно и дълго тяло.
Заличавам те с наивните ти чудатости,
със суетата, с нацупените ти устни,
с всеобгръщащите ръце
и изпепеляващите ти пръсти.
Заличавам те, замечтан за една супа,
вгълбен в една книга, осенен и объркан,
                                       многозначещ, красив
                                       и обичан, заличавам те
                                       и така заличавам и себе си,
                                       любовта заличавам,
                                       защото не я заслужаваме.

© Mirela Ivanova
from: БАВНО
Audio production: 2005, M.Mechner / Literaturwerkstatt Berlin

Skrieja meilės emeilai, paskui liaujasi

литовский

Bučiuoju kiekvieną žodį,
atskirai žodžių sparnus,
atskirai žodžių sielas,
kablelius, taškus, virpulį
ir aistrą, galiausiai
tavo vardą.
Paskui mygtuku „Delete“ ištrinu
kiekvieną žodį, žodžių sparnus
ir žodžių sielas, kablelius,
taškus, virpulį ir aistrą,
galiausiai tavo vardą.
Ištrinu tą svaigulį,
dvejojimą tarp ne ir taip,
pusiausvyros netekimą ir
išnykimą vienas kitame.
Ištrinu miestus ir traukinius,
ir anos vasaros glamones,
ištrinu alpulį, liūtis ir kambarius,
tave niūrų ir sutrikusį, nuogą ir baltą
vidur tų kambarių, su trimis santuokomis
ir dviem Vokietijom, ištrinu tave.
Mano daug reiškiantis, trapus ir neįkainojamas
lyg neiššifruotas pergamentas
iš epochos iki Kristaus, ištrinu tave herpesu,
apipuolusiu aną karštligišką rudenį,
prakaituotu nuo gripo oru, širdies plakimu,
dejonėmis, susiliejimu, miegu, iš naujo ir vėl.
Ištrinu tave aspirinais, lašais,
ramunėlių arbata, eukalipto balzamu,
kurį lėtai ir ilgai įtrinu
į tavo lėtą ilgą kūną.
Ištrinu tave tavo naiviais kvailiojimais,
tuštybe, tavo papūstomis lūpomis,
visaapkabinančiomis rankomis
ir svilinančiais pirštais.
Ištrinu tave, užsisvajojusį prie sriubos,
įnikusį į knygą, niūrų ir sutrikusį,
gražus ir mylimas
daug reiškiantis, ištrinu tave,
o drauge ir save,
ištrinu meilę,
nes mes jos neverti.

Iš bulgarų kalbos vertė Laima Masytė

ЕВРИДИКА

болгарский | Mirela Ivanova

Не искам да се върна в мъртвата жена – не се обръщай.

Аз те следвам,
макар че стръмна е надеждата да имам пак
лице и горски извор, в който да го видя,
луна и длани, по които светлината й се стича,
прохладната прегръдка на тревите,
горещата прегръдка на ръцете ти, не се обръщай.
Не искам да съм вече сянка между сенките,
не искам да съм даже сянката,
вградена в скръбната ти песен.
Не искам да се върна в мъртвата жена – не се обръщай.


Вярвай, че те следвам,
щом вярваш в думите и звуците,
с които ме възпя и ме поведе към живота.
Защото съм душа, не чуваш стъпки,
но аз вървя след теб.
Единствено след любовта вървят душите,
макар че стръмна е надеждата. Не се обръщай.
Денят широко ще отвори своята врата,
ще бликне горски извор, хоризонт ще избуи,
ще засияе птица върху клоните, вървя след теб,
горещата прегръдка на ръцете ти,
прохладната прегръдка на тревите, там е светло,
не се обръщай, вярвай, там си ти и аз ще бъда,
и звуците, и думите, не се обръщай,
не искам да се върна в мъртвата жена –
не се обръщай!


Сбогом, сбогом,
сбогом.

© Mirela Ivanova
from: САМОТНА ИГРА
Sofia: Balgarski Pisatel, 1990
Audio production: 2005, M.Mechner / Literaturwerkstatt Berlin

Euridikė

литовский

Į mirusią moterį nenoriu grįžt – neatsigręžki.

Seku paskui tave,
nors ir menka viltis, kad vėl turėsiu
veidą, miško šaltinį, kuriame save išvysiu,
mėnulį, delnus, kuriais srovena jo šviesa,
vėsų žolės glėbį,
tavo rankų karštą apkabinimą, neatsigręžki.
Nenoriu būt šešėlis tarp šešėlių,
nenoriu būti net šešėlis,
įmūrytas į tavo graudžią dainą.
Į mirusią moterį nenoriu grįžt – neatsigręžki.

Tikėk, einu paskui tave,
jei tiki garsais ir žodžiais,
kuriais mane apdainavai ir išvedei gyventi.
Esu tik siela, tu žingsnių negirdi,
bet aš einu paskui tave.
Vien sielos eina paskui meilę,
nors ir menka viltis. Neatsigręžki.
Diena plačiai atvers savo vartus,
žibės miško šaltinis, raus horizontas,
paukštis purptels šakose, einu paskui tave,
tavo rankų karštą apkabinimą,
vėsų žolės glėbį, tenai šviesu,
neatsigręžk, tikėk, ten esi tu, ten būsiu aš,
garsai ir žodžiai, neatsigręžk,
į mirusią moterį nenoriu grįžti –
neatsigręžk!

Sudie, sudie,
sudie.

Iš bulgarų kalbos vertė Laima Masytė

MEJE

словенский | Boris A. Novak

To isto polno luno gledava… obzorja
daleč, predaleč drug od drugega. Med nama
se pno gorovja. Mehka mahovnata skorja
zarašča najine stopinje. Čisto sama

si prečkala vse meje in prišla na tuje,
v domovino mojih rok. Nevarno sam
se plazim mimo varuhov mejá: potujem
na severozahod, kjer me je bridko sram

škripanja duše sredi gladkih, strašnih sten.
Stojim pred njimi, temni moški z jugovzhoda,
sumljivega imena, drhteč, gol kot plen.
Ne morem pobegniti. Meja je usoda.

Zdaj veš: čeprav prestopiš mejo, je ne zbrišeš.
Še višja bo krojila tvoj korak, kot dvom.
Zemljevid ni privid. Zato govôri tiše.
Onstran vseh mejá so tvoje ustnice moj dom.

                                  (Alba, 1999)

© Boris A. Novak
from: Alba
Ljubljana : Mladinska knjiga, 1999
Audio production: Študentska založba

Sienos

литовский

Mes žvelgiam į tą pačią pilnatį… į tolimus
akiračius, per tolimus vienas kitam. Kalnynai tįsta
tarp mudviejų. Minkšta samanota žieve
mūsų žingsniai užanka. Tu visiškai viena

perėjai visas ribas ir atėjai į svetimą kraštą,
į mano rankų tėviškę. Aš pats sėlinu
pro grėsmingą sienų sargybą: keliauju
į šiaurės vakarus, kur man taip gėda

dėl sielos girgždesio tarp klaikių, glotnių sienų.
Stoviu prieš jas, tamsus vyras iš pietryčių,
įtartino vardo, virpantis ir apnuogintas lygum grobis.
Negaliu pabėgti. Siena – yra likimas.

Dabar žinai: net perėjus sieną, neištrini jos.
Dar didesnė iš tavo žingsnio sukirps abejonę.
Žemėlapis – tai ne apgaulė. Kalbėki tad tyliau.
Anapus sienų tavo lūpos – mano namai.

Iš slovėnų kalbos vertė Laima Masytė