María Sebastià-Sáez 
Translator

on Lyrikline: 2 poems translated

from: литовский to: испанский

Original

Translation

patvoriuose dar augs šalpusniai

литовский | Aušra Kaziliūnaitė

kada nors visi mano draugai numirs
numirs giminaičiai ir mylimieji
numirs priešai ir nuo žemės paviršiaus
dings visi kaimynai ir praeiviai
kuriuos bent kartą buvau sutikusi
gatvėje

numirs klasiokai grupiokai
mokytojai dėstytojai
bendradarbiai

paskutinį kvapą išleis
visi žmonės
su kuriais dėl
nesuvokiamų priežasčių
dėvėjau tokią pat
laiko uniformą
nors taip ir neteko kariauti
jo mūšiuose

numirs paukščiai kurie anksčiau skraidė
virš mano aukštai iškeltos galvos
ir amžiams nutils šunės kuriuos išvykusi iš miesto
girdėdavau staugiant
šiurpulingomis naktimis

patvoriuose dar augs šalpusniai
ant pavėsinių ilsėsis nuvargusios vynuogės
bet niekas daugiau nevadins manęs vardu
o ir manęs pačios jau nebus

ir tuomet
atsargiai
šiek tiek pakreipusi galvą
stebėsiu svetimus šunis
vynuoges ir šalpusnius

ir tuomet
pirmą sykį iš tiesų regėsiu
paukščio skrydį

o pro šalį skubanti porelė
supratingai
žvilgsniais aplenks
suolelį
ant kurio sėdžiu

jie žinos
kad kitaip nei jie
aš iš tiesų matau
paukščio skrydį

kad
esu
visi man nepažįstami
šunės vynuogės
ir šalpusniai

© Aušra Kaziliūnaitė
from: esu aptrupėjusios sienos
Vilnius: kitos knygos, 2016
ISBN: 978-609-427-246-2
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019

al lado de las vallas seguirán creciendo los tusilagos

испанский

en algún momento morirán todos mis amigos
morirán parientes y amantes
morirán enemigos y desaparecerán
de la superficie de la tierra todos los vecinos y los transeúntes
con los que por lo menos una vez
me encontré en la calle


morirán los compañeros de colegio de la universidad
los maestros los profesores
los compañeros de trabajo

soltarán el último suspiro
todas las personas
con las que por algún
motivo incomprensible
compartía
uniformes de tiempo
aunque no nos tocó luchar
en sus batallas

morirán los pájaros que antes volaban
sobre mi cabeza bien levantada
y se callarán para siempre los perros que al irme de la ciudad
escuchaba aullar
en las noches escalofriantes

al lado de las vallas seguirán creciendo los tusilagos
en las glorietas reposarán las uvas cansadas
pero nadie ya me llamará por mi nombre
yo ni siquiera existiré

en aquel momento
con cautela
inclinada un tanto la cabeza
observaré los perros ajenos
las uvas y los tusilagos

y entonces
por primera vez de verdad veré
el vuelo de un pájaro

y una pareja pasando deprisa
comprensiblemente
evitará mirar
el banquito
sobre el que estoy sentada

sabrán
que a diferencia de ellos
yo de verdad veo
el vuelo del pájaro

que
soy
los perros las uvas
los tusilagos
que desconozco

Translated from Lithuanian by Dovilė Kuzminskaitė and María Sebastià-Sáez

iškamša

литовский | Aušra Kaziliūnaitė

vieną dieną prie konteinerio pastebėjau paliktą paukščio iškamšą
pastebėjau ir pamiršau, bet ji manęs nepamiršo, net ėmė persekioti –
kad ir kur eičiau, kad ir ką sutikčiau, visur mačiau nutriušusią paukščio iškamšą

iš pradžių tiesiog apsimesdavau, kad jos nematau
lai sau rodosi, man kas – nei čiulbėti, nei kirsti snapu vis tiek neįstengė

bet galiausiai visai suįžūlėjo – ėmė šmėžuoti ne tik viešose erdvėse –
įsimaišiusi tarp studentų, klausytojų, praeivių gatvėse –
rodydavosi draugų kompanijose, nevengė patupėti ir ant artimųjų galvų

tada bandžiau gražiuoju, priėjau ir paklausiau jos – ką čia veikia ir ko nori, ta iškamša
bet ji tik nebyliai tupėjo
o tėvas, ant kurio galvos ji galop įsitaisė, tik klausiamai pažvelgė į mane
tėti, tau ant galvos paukštis! – sušnibždėjau
bet jis numojo ranka, suprask – didelio čia daikto

nuo tada iškamšą jau regėjau ir sapnuose, net ten negalėjau nuo jos pailsėti
beveik nebemiegojau, beveik nebevalgiau, beveik nebebuvau
mačiau ją ir toliau – visada tokią pat sustingusią vienoje pozoje, nebylią, apipešiotą
man ėmė atrodyti, kad ji šiek tiek šypsosi. iškamša iš manęs šaipėsi
priėjau, čiupau ją ir mečiau iš visų jėgų į sieną. tik, pasirodo, ten buvo ne siena, o veidrodis

tąkart jame pirmą kartą išvydau skrendantį paukštį

© Aušra Kaziliūnaitė
from: esu aptrupėjusios sienos
Vilnius: kitos knygos, 2016
ISBN: 978-609-427-246-2
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019

taxidermia

испанский

un día vi un pájaro embalsamado que alguien había dejado al lado del contenedor de la basura,
lo vi y me olvidé, pero él no se olvidó de mí y hasta empezó a perseguirme –
vaya donde vaya, me encuentre con quien me encuentre, en todas partes veía el ajado pájaro embalsamado

al principio simplemente pretendía que no lo veía
que aparezca, me es indiferente – de todas formas no lograba ni cantar ni picotear

pero finalmente se puso muy molesto – empezó a aparecerse no solo en los lugares públicos – mezclado entre los estudiantes, los oyentes, los transeúntes en las calles –
también aparecía en los grupos de amigos, no evitaba posarse sobre las cabezas de los más cercanos

entonces procuré portarme bien, me acerqué y le pregunté – qué hacía allí y qué quería, pero aquel pájaro embalsamado
solo estaba posado mudo
y mi padre, sobre cuya cabeza se había acomodado, sólo me miró como si estuviera preguntando
¡papá, tienes un pájaro en la cabeza! – susurré,
pero él sólo hizo un gesto con la mano, no importa– y qué –

desde aquel entonces veía este pájaro embalsamado también en sueños, ni siquiera allí podía descansar de él,
apenas dormía, apenas comía, apenas existía,
lo veía seguido – siempre igual congelado en una pose, mudo, desplumado
empezó a parecer que estaba sonriendo un poco,
el pájaro embalsamado se estaba burlando de mí, lo agarré y lo estrellé contra la pared con todas mis fuerzas.
pero resultó que aquello no fue una pared, sino un espejo
en aquel momento por primera vez vi en él volar un pájaro

Translated from Lithuanian by Dovilė Kuzminskaitė and María Sebastià-Sáez