Laurynas Katkus
Vėl vaikštau
Vėl vaikštau
Ich war alt wie ein Rauch
Johannes Bobrowski
vėl vaikštau po nuotraukas virš pianino
jos įsileidžia nesipriešindamos, lyg to laukusios
spalvos šešėliai blunkančios linijos
išsigaubia lyg lašas iš krano:
atvėsę patalai greimas ant pieno
vėlyvos sirenos - greitosios ar fabriko
tavo kūnas kruta ankštam ore
kažkur toli kitam kvadrate
į stiklą trinasi putplastis
ar jauti prietemos kvapą ar nueisi
nežinia kur atneši
Palangos tiltą ar ne
aštuntam kambary tarp šokančių kojų
aštunto dešimtmečio batais randu ko neieškojau
ant parketo nukritęs kraujo lašas
toks apvalus tirštas nekaltas
pasilenkiu ir lyžteliu, apstulbęs