Laurynas Katkus
Šeštame aukšte
Šeštame aukšte
(Mažvydinė)
Negarsiai murmantis liftas
Kelia mus į knygų padangę.
Užsimerkusi suki plaukus aplink pirštą:
Snaudulys yra minkštas ir šiltas kokonas.
Jis įplyš, kai įžengsi į lentynų labirintą.
Kai ant kaklo užsikabinsi kortelę.
Geltonuose kalėjimo narveliuose, ten
raštą skaito kitaip, visu kūnu. Geležinio Vilko gatve
Į sėkmę įsiutusios lekia mašinos.
O čia tiktai prietema, valandos, prietema…
Per pietus gersi sultis iš taurės.
Tirštimas liks lūpų kamputy.
Klaidžiosi praėjimais, neieškodama,
Kur baigiasi ir prasideda raidės.
Lyg atsisveikindama, lytėsi nugarėles.
Nes žinai, kaip laukiama ženklo. Nors krustelėjimo.
Kaip supratus nušvinta.
Kaip lentynos yra begalinės.
Į blausų koridorių atsiveria durys,
Bet mano elektros išlydžiai
Išdraikė varinius tavo plaukus.
Nejudėdama, nekreipdama dėmesio
Stovi ir geri savo atvaizdą,
Dvilypuojantį lifto veidrodžiuos.