Laurynas Katkus
Piratinė kopija
Piratinė kopija
Jis nuomojasi butą užpraeitam dešimtmety už autostrados.
Miega po nupešiotom adijalų snaigėm, kurios kadaise
užpustydavo pajūrio kopas.
Spintos lentynas slegia monitoriai, procesoriai,
diskeliai ir diskai.
Jo kūnas tarsi švininis, tik po vokais retkarčiais
čiūžteli drumzlini obuoliai.
Skaičių virtinės, blyksniai, daugialypis ir įsakmus judėjimas:
tai schemos kužda tamsoj.
Perkrautos, išderintos, apkrėstos virusais, jos kenčia žiaurią vergovę.
Kas akimirką šitame mieste prie jų prisiliečia barbarų rankos.
Tik tu gali mus išgelbėti, Vygi, sako Motininė Plokštė, iškirsti langą į laisvę,
Tik tu, nes žmonės nebesupranta, ką sakai, kodėl staiga
atsijungi, meti ragelį.
Jūsų kalbos skirtingos.
Ateik pas mus, ir būsi imliausias, tobuliausias algoritmas!
Sistemoje, kuri niekad nestringa, kur nėra nuovargio,
alkio, pornografinių puslapių!
Kur galimybės atsiranda vos pagalvojus, kur visos spalvos ir greičiai, Vygi,
būsim kartu iki galo!
Virš skardžio blėsta oranžinis mėnulio indikatorius.
Ant suoliukų vietas tuoj užims
Saulėgrąžų valgytojai, ir turgaus prekeiviai rėks
ant žmonų nuskalbtom rankom.
Siūbuos ir kibirkščiuos laidai, troleibusams lendant iš žiedo.
Tavęs laukia kietai virtas kiaušinis virtuvėj suskilusiom sienom
ir tuščioj, nė vienos detalės.