Ieva Toleikytė
Išlikimo kaina
Išlikimo kaina
„melsvu alyvų múilu nuskalauti parkai“
vienintelė eilutė iš visų mokyklos laikų eilėraščių
kurią dar pamenu, daugiau nieko
tada rašydavau daug, eilėraščius numeravau
su biurokrato, kalnakasio nykštuko pasitenkinimu
sverdavau ir skaičiuodavau –
lyg aukso kapšus
publikuodavau irgi baisiai daug
nežinau, ką manė redaktoriai, kodėl spausdino
pačiai jau po kelių savaičių pasidarydavo gėda
buvau nešvankiai godi, siaubingai reikėjo
įdomių draugų, užtarėjų, pripažinimo
mėgau flirtuoti
buvau jau peržengus šimtą, o prisimenu tik vieną eilutę
visa kita teleportavosi į juodąją skylę
sugedus kompiuteriui
ji man kelia kone antropologinį susidomėjimą:
kas buvo tas žmogus? kas jam rūpėjo?
ką nutuokė apie pasaulį, jo dydį ir savybes?
„melsvu alyvų múilu nuskalauti parkai“
tokia 2007-ųjų metų fosilija
kartais galvoju, joje užfiksuota
mano esmė
ta naivi romantika, estetinis pojūtis
mokėjimas mėgautis (nematant kitų ir savęs)
tokia romantika, kurioje iš tiesų svarbesni
santykiai su gamta
o ne (įsi)vaizduojamu partneriu
(meilės siužetas tik fonas parko medžių šlamesiui
žvyro gurgždėjimui, nulytos žemės vėsai ryte
melsvoms alyvų kvapo bangoms)
romantika, kurios naivumas
gali pasirodyti piktybiškas, nuoseklus ir klastingas:
vienas durklas, dvi rankos ilgais pirštais, tūkstančiai blyksnių
ar tas žmogus aš?