pavasaris

toks smarkus atlydys
tokie gilūs vandenų dantys
kad pagraužė net kapines
tokie stiprūs delnai
kad iš žemių pakėlė karstus
sutrupino juos
ir paleido į miestą upes
su neseniai užkastaisiais:
dešimtys didingų ramių lavonų
tarsi gondolos
ėmė plaukioti gatvėm,
suko į skersgatvius
lindo pro arkas
lankės kiemuos
užsimerkę
plaukė į krautuves
nieko nepirko
kartais vos vos
lietės pečiais
klubais pakaušiais
bet jokių šnabždesių barnių
intrigų glamonių;
romūs išdidūs
lyg valtys prikimštos kaulų
kiekvienas plaukė savo takais
nekreipdami dėmesio
į kelių ženklus
į vis dar blyksinčius šviesoforus
romūs išdidūs
vandens išvaduoti
iš siaurų ir tamsių kambarių
jie plaukė ir plaukė
kaip iš namų
pabėgusios lovos
apsivilkę tamsiais
miego kostiumais
tom keistom pižamom
ant kurių jau ropštės
vandens išjudintos
pelės ir žiurkės
pašiauštu kailiu
piktokos
dar ne laikas gi
buvo bėgt iš rūsių į palaukes
bet praslinkus akimirkai kitai
jos jau sėdi romios
kelia galvas išdidžios
lyg susizgribo:
laikas matyt pagaliau
pamatyt ir platesnį pasaulį
"o tai seniai jau užkniso
tos pačios skylės ir landos
tas pats ėdesys
visi tie rėksniai knarkylos už sienų
ir nosį gniaužiantys jų bezdalai
oi kaip visgi smagu
kad užplūdo šitas vanduo
o tai šūdą būtumėm kur išsiruošę!“

© Dainius Gintalas
Extraído de: Adatos
Vilnius: Tyto alba, 2016
Produção de áudio: Lithuanian Culture Institute, 2022

la primavera

tan potente es el deshielo

tan profundos los dientes de las aguas

que mordieron un hueco hasta en el cementerio

tan fuertes las manos

que levantaron de la tierra los ataúdes

los desmigaron

y soltaron a la ciudad unos ríos

con los recién enterrados:

unos cuantos cadáveres majestuosos y calmos

se pusieron a navegar por las calles

como góndolas

se metieron bajo los arcos

visitaron los patios

con los ojos cerrados

iban a las tiendas

no compraron nada

a veces apenas

se tocaban con los hombros

las caderas las coronillas

sin ningún murmullo pelea

intrigas caricias;

calmos y orgullosos

como barcas rellenas de huesos

cada uno navegaba por sus senderos

sin hacer caso

a las señales de tráfico

a los semáforos que todavía brillaban

calmos y orgullosos

liberados por el agua

de sus estrechas y oscuras habitaciones

navegaban y navegaban

como si fuesen camas

que se escaparon de casa

vestidos con oscuros

trajes de sueño

con estos extraños pijamas

encima de a los que ya se estaban subiendo

los ratones y las ratas

movidas por el agua

con su pelo erizado

bastante enfadadas

todavía no era la hora

de huir de los sótanos a los campos

pero al pasar algún que otro instante

ya están sentados tranquilos

levantan las cabezas orgullosos

como si se hubieran dado cuenta:

probablemente habrá llegado la hora

de ver otro mundo más amplio

¨es que ya desde hace mucho nos hemos hartado

de los mismos agujeros y orificios

la misma comida

todos estos gritones y roncadores detrás de las paredes

y sus pedos que apestan

la verdad es que es muy divertido

que haya subido este agua

porque de otra manera no nos hubiéramos movido ni de coña¨.


Traducctión de Dovilė Kuzminskaitė