Danutė Sirijos Giraitė
lituano
ANNA JÄRVSON
Unistasin juuste mustast leegist
ja mustade silmade särast,
aga mehele läksin valgest valgemale.
Mu pojad, kus te küll olete?
Koju tuli vaid Hillar, keskmine.
Kas tõesti on nii
nagu eesti rahvalaulus,
et esimesed heidetakse, tagumised tapetakse,
keskmised koju tulevad?
Mu pojad, pojukesed, poisikesed,
mu pisikesed, pääsukesed,
kuhu te jäite, valgepäised?
Kuhu pean nutma minema,
kibedaid pisaraid valama,
mu pojad, poisikesed?
Extraído de: Harala elulood
Tallinn: Kupar, 2001
Produção de áudio: Eesti Kirjanduse Teabekeskus [Estonian Literature Centre]
ANA JERVSON
Svajojau apie juodas plaukų liepsnas
ir spindesį juodų akių,
o ištekėjau už baltut balčiausio.
Kurgi jūs, mano sūnūs?
Namo tik Hilaras, vidutinėlis, grįžo.
Ar iš tikrųjų būna taip,
kaip estų liaudies dainoje:
„pirmučiausius išmuša, paskiausius nušauna,
namo pareina tik vidurinieji“?
Mano sūnūs, vaikeliai, sūnaitėliai,
mano maži paukštukai,
kurgi jūs prapuolėt, baltapūkiai?
Kurgi man eit raudoti,
ašaras gailiąsias lieti,
mano sūnūs, vaikeliai mano?