Pietro U. Dini
italiano
iš šachmatų istorijos
iš nuobodulio stumdžiau šachmatų figūrėles
kaip ir visada iš pradžių atsainiai
atseit žaidimas nieko rimto
bet kai pajudinau karalių
supratau kad padariau svarbiausią
rokiruotę gyvenime
palikau namus išėjau į mūšio lauką
nepridengtas bičiulių
supratau kokią klaidą dariau
nesirūpindamas pėstininkais
atseit tik pėstininkai nedaug reiškiantys
patrankų mėsa
nuo jūros tvoskė sūrus vėjas
atnešdamas dejones ir riksmus
žirgai klupo ant aštrių kalbos akmenų
dramblio kaulo bokštai dar puoselėjo
grynosios minties viltį bet žinojau jie neįžengs
į naujas teritorijas taip ir liks vieniši
apsupti neišmanėlių ordos
rikiai turėjo judėjimo laisvę
todėl daugiausiai rizikavo
juos mirtis ištikdavo viršijus greitį
jie buvo mano alter ego
tiesa karalienė jos man buvo
gaila labiausiai visad ištikimai
gynė mano silpnąsias vietas pridengdavo
nuo tolimiausių pavojų užkirsdavo kelią
juodajai karalienei viena ji nebegalėjo
apginti manęs nuo žaidimo aistros
man grėsė ne mirtis nuo išdaviko rankos
ar dėl klaidingo žodžio
manęs laukė paprasčiausias matas
Extraído de: iš neparašytų istorijų
Vilnius: Vaga, 2002
Produção de áudio: Books from Lithuania
dalla storia degli scacchi
svogliato spingevo i pezzi degli scacchi
come sempre dapprima incurante
come se non fosse un gioco serio
ma quando mossi il re
compresi d’aver compiuto l’arrocco
più importante in vita mia
lasciai la casa e uscii nel campo di battaglia
senza amici a coprirmi
compresi quale errore avevo commesso
a non curarmi dei pedoni
quasi fossero insignificanti
carne da cannone
dal mare infuriava un vento salato
recava lamenti e grida
destrieri incespicarono sull’aguzze pietre della lingua
eburnei campanili coltivavano ancora
la speranza d’un pensiero puro ma seppi
che non sarebbero entrati
nei nuovi territori e così resteranno solitari
circondati da un’orda d’incompetenti
gli alfieri ebbero libertà di movimento
ed essi rischiarono di più
la morte li colpiva superata la velocità
erano essi il mio alter ego
invero la regina avevo soprattutto
pena di lei sempre fedele
difese i miei punti deboli: protesse
dai più remoti pericoli ostacolò il cammino
alla regina nera ma lei sola non poté più
difendermi dalla passione del gioco
non morte per mano traditrice mi minacciò
né per mendace parola:
m’attese lo scacco matto più banale