iš rašytojo istorijos

nešiojau laiškus
dažniausiai pats parašydavau
ant herbinio popieriaus
sulankstydavau į trikampį
be jokio voko
užrašydavau tik atgalinį adresą
niekas ir nesitikėjo daugiau
gauna ir verkia tuo metu
tyliai smunku pro duris
dažniausiai pataikydavau
vieno sūnus fronto apkasuos
kito dukra pasileidus
trečio katė pabėgo iš namų
ketvirtas toks vienišas
kad vis tikis nors ir kokios
nelaimės žemės drebėjimo
avarijos greitkely vis tikis
kad ten galėjo būti ir jo artimieji
išmokau nedaugžodžiauti
jus ištiko nelaimė užjaučiame
jūsų ištikimas toliau neįskaitoma
rašalo dėmė ar apsvilęs kampas
tapau artimu bičiuliu
kvietės prie stalo arbatai
dovanodavo kokią kepurę ar
vilnones kojines
pagaliau pasijutau žmogumi
kuriam nesvetimas svetimas skausmas

© Vaga
Extraído de: iš neparašytų istorijų
Vilnius: Vaga, 2002
Produção de áudio: Books from Lithuania

from the history of a writer

I was delivering letters
mostly ones I wrote myself
on a piece of paper stamped
and folded into a triangle
with no envelope
address written on the back
no one expected more
while the recipient cries
I slip quietly through the door
usually I got in
one’s son is in a trench at the front
one’s daughter is a whore
the third one’s cat has run away
the fourth is so lonely
that of any disaster an earthquake
a traffic accident he always hopes
his relatives were involved too
I learned not to say much
we regret to inform you
your humble and obedient servant
beyond that illegible
an ink blot a scorched corner
I became a close friend
they would invite me to the table for tea
give me some cap or
woolen socks
at last I became a human
to whom an alien pain is not alien

Translated by Harvey L. Hix and the author