Laurynas Katkus
Taip ir gyvenu
Taip ir gyvenu
Taip ir gyvenu su voratinkliais ir su fikusais
žodynais, komiksais ir širdimi
tuksinčia nakties pakraštyje
Gyvenu su siuntiniais ir emailais
prūsija ir žvėrynu, rugine ir vynu
atvėsus orui, sulėtėjus kvėpavimui
Šnekuosi su statulomis ir poetais
kuriuos mėgstu ir kurių negaliu pakęsti
per sapną aiškiai ištardamas priebalses
Karpau nagus, taisau dušą
prisipažįstu ir nutyliu, vairuoju automobilį
nes niekas taip neliepė
Lauke su tirpstančio sniego plotais
stebiu kiškį, tupintį tarp krūmokšnių
ir įsileidžiu jį sąmonėn
Šoku, šoku, atsimušu į kliūtį, sustingstu –
kaip drėgna aplinkui
kaip garas virš žemės
Prisidengęs erdve, retai pastebimas
klausydamasis plakimo, kuris vis stiprėja