Agnė Žagrakalytė
Stebiu jas stebinčias ir bijau įeiti į namą, kad laiptinė, moteris skirianti, į mane neliuokteltų ir manyje nesusijungtų
Stebiu jas stebinčias ir bijau įeiti į namą, kad laiptinė, moteris skirianti, į mane neliuokteltų ir manyje nesusijungtų
Koks dievas spjovė ant šito kaip prosas slegiančio namo
Ką lyginti ruošės ir ką sugalvojęs paliko įkaitus spragsėti?
Kuo sirgo tas architektas, prismaigstęs namų dužių nelyg termometrai
Kurių vieną įbruko į pačią karščiuojančio miesto
Konteineriais tvoskiančią pažastį?
Kaista laiptinės sienos
Kyla springdamas lifto stulpelis
Ir muša pro nudaužtą stoglangį žvilgantis skystis
Kiek prakaito ašarų seilių kaip gyvo sidabro
Į žėrintį krištolo rutulį ateičiai spėti surinktum?
Kas vakarą du sustiklėję paveikslai atgyja
Kol spragsi jungikliai mieste, įsijungia ir mano kaimynės
Ir šnypšdamos tyliai sušvitusioj sienoj juoduoja
Senoji išjungia ataušti įkaitusias sielas herojų
Pavargo per dieną klapsėjusios mezginio akys
Blogosios naujienos ištroškus prie lango lekuoja
Nuo garo nuodingo pro orlaidę žvarbsta kieme net ruduo
Ir pavasariai šičia vėluoja
Jauna dar ne mano gyvenimą stebi
Ji ilgesį savo prie lango vėsina
Ir glosto palangę lyg gyvulio sprandą
(jos veidas pavydo kadais pažabotas
ir kapsi nuo žąslų nuodai)
Kaip pašto ženklai garbanoti langai
Prilipdyti prie sienos baltuoja
O moterys dvi kaip klaustukai sulinkę
Jų pakuotė seniai nevilioja
Kas tokie ir kodėl ir už kiek?
Kumštyje gniaužiamas tiulis dulkėtas
Vartos įstrigus akis kaip žuvis
Žvynais nuklota palangė
Ar ne jis ar dar ne tai kada?
Pirštais žaliuzes žiodant
Plokštelėse stringa dažyta akis
Kapsulė valerijono
Čirškia moterys kaip urvuose įsiraususios kregždės
Džeržgia pastatas kaip muzikinė dėžutė išklerusiu užraktu
Gali tik nuspėti pro angą iščiuoždavus grakščią šokėjų porelę
Surūdijo jų sąnariai sušiurkštino pamuilės riešus ir išbluko akių emalė
Kas išsiurbė ją tarsi lukštą, palikęs
Pleventi kartu su užuolaida?
Kas įtempė ją tarsi virvę balkono
Ir ką ant jos džiauna kas vakarą?
Klaksi spaustukai dantim kastanječių,
Čeža šluotelės ir lėkštės
Kala krūtinės ląstoj metronomas,
Lėkčiau greičiau, jei galėčiau
Laiptų klavišais takšnoju ir srūva
Etiudai gyvenimo mano nevykę
Sunkūs kaimyninių durų viršeliai
Mano melodijos tyko.