Giedrė Kazlauskaitė
Singer Serenade
Singer Serenade
Pernai per Kalėdas gavau
Singer Serenade, - pasigyrė
pažįstama kompozitorė.
Ėmiau vaizduotis, kaip ji
rašo ja serenadą – kadaise, būdama paauglė,
man aiškino valgykloje, kad visi
aliuminių šaukštų skimbčiojimai,
žingsniai, lėkščių tarškėjimas,
pokalbių nuotrupos ir kiti garsai
yra muzika.
Kas čia darosi, kodėl taip
atėjo į madą šitas hobi
nervams raminti.
Ant aukšto radau lėlių rūbų,
siūtų veikiausiai senovine siuvamąja
pagal lėliškas iškarpas.
Ir dvi žaislines mašinas:
mama tokią turėjo, raudoną,
sunkiai metalinę, su tuo romantišku
rankinio sukimo ratu,
ir aš, jau naujesnio modelio,
su elektriniu pedalu, atvežtą iš VDR.
Brangus žaisliukas serenadoms rašyti;
įsivaizduodavau, kaip naktimis
klapsi ant aukšto ragana senovine siuvamąja,
siuva maišus vaikams grobti.
Pėdelės traukinys tik važiuoja -
vietoj samdinių psichologų
investavau į siuvimo mašiną.
Meilė yra sterilus būdas
ką nors nužudyti; serenados iš šaukštų
liūdnai kasdien tą patvirtina.