Kornelijus Platelis
PAMINKLAS PRIE UPĖS
PAMINKLAS PRIE UPĖS
Aš laukiau prie upės su saulėje žvilgančiu kaltu
Linksmi atspindžiai mano žvilgsnį kartojo gyvai,
Aš laukiau prie upės, o vyšnios viltingai žydėjo
Vienam jos krante, o kitam raudonavo klevai.
Aš laukiau rūstus, o širdy vis regėjau fontaną
Ir bronzinį putnų berniuką jame ant akmens,
Jisai kiek begėdiškai leido čiurkšlelę iš savo
Kranelio į dubenį saulės užlieto vandens.
Aš laukiau lyg vienišas žvejas prie vasaros upės,
Aplinkui skardeno nematomų nimfų balsai,
Ir mano tvirti sąnariai ėmė stingti į bronzą,
Ir auksino juos besileidžiančios saulės gaisai.
Šauni statula, tartum skeptrą iškėlusi kaltą,
Sapnavosi man gedulingoj vytimo ugny,
Visu savo kūnu pasvirus į žydintį krantą,
Kur žvilgsnio sujudinti biro lapeliai gležni.
Staiga prie ausies lyg šaltinis prasimušė juokas,
Svajingąjį luitą apliedamas šalta čiurkšle,
Ir aš pabudau, ir jaučiausi lyg bronzos berniukas
Ar lyg banalybė poetiniame veikale.