Agnė Žagrakalytė
Užauginusios
Užauginusios
numiręs guli sau ant nugaros, kirmėles spjaudai aukštyn – pasiutęs gerumas! (a.a. senelis)
Vaikiškos pėdkelnės ant galvos – ausys,
vilnonės kojinės tiesiai ant šlepečių –
murzinos kiškio pėdelės
jos mėgo laideles vaikams,
tad taip persirengusi lydžiu
šlubų senučių eiseną per dangų
nuvargom ligi senos skaldyklos
rikiuojasi į eilę ir šliuožia tik
šliuožia mediniais loveliais
žemyn kikendamos, laibesnė
skersa užstringa, tai kitos per
viršų straksena, pabyra terbelės
kepti obuoliai ir pypkutės
Elžbės knygelė iškrinta, ten
skrebeliodavo pirmą sniegą,
maudžiantį pusiaują
giesmių nuotrupas, o čia
atsivertus matau: „mano skarelė
plona, ausys šąla, kurmiai
kaselę sušiaušė, o Marelės
(tai ta, kur užstrigo)
flanelinės kelnikės, patogios,
minkšta dabar jai gulėt!“