[Ar pavasara zaļo tinti parakstos...]

Ar pavasara zaļo tinti parakstos
zem izkūstošās ziemas.
Mūsu krāšņais posts:
no četriem sniegputeņiem – četras sienas
un klavieres, kas nepieder nevienam,
kam atdevies no pirkstgaliem līdz nāvei,
lai es tev ietu līdz pa skaņu taku stāvo
līdz virsotnei, kur pietrūkst elpas,
kur mūsu dzīves ilglaicīgā telpa.
Ar pavasara zaļo tinti parakstos
zem mūsu tikšanās. No sava liktens
Šo strēmeli tu drīksti noplēst nost.

© Amanda Aizpuriete
Extrait de: Vēstuļu vējš
Riga: Atēna, 2004
Production audio: Latvian Literature Centre

[Pavasario pasirašau žaliuoju rašalu...]

Pavasario pasirašau žaliuoju rašalu
Po išjudėjusia žiema.
Žlugtis puošnioji mūsų:
Iš keturių pūgų – iškyla ketursienis,
Jame rojalis, nepriklausąs niekam,
Kam paklusnus nuo pirštų lig mirties,
Kad eičiau į tave skardžiu taku skardingu
Ligi viršūnės, kur pritrūksta kvapo,
Kur mūsų gyvasties ilga minutė plaka.
Pavasario pasirašau žaliuoju rašalu
Po mūsų pasimatymu. Tu nuo savos lemties
Drįsti šį rėžį suvisam nuplėšt.

Vertimas: Vladas Braziūnas