Vladas Braziūnas 
Translator

on Lyrikline: 56 poems translated

from: biélorusse, breton, letton, russe, ukrainien, turc to: lituanien

Original

Translation

[Паслухайце чалавекі]

biélorusse | Michas Skobla

Паслухайце чалавекі —
з чаго зроблены вашыя чаравікі
у падэшвах якіх яшчэ цепліцца жыцьцё

як доўга не памірае мора ў ракавіне
малітва ў разбуранай царкве
рэха на стадыёне

і таму не зьдзіўляйцеся
калі звычайная падушка
раптам вылятае ў адчыненае акно
абезгалоўленыя селядцы ў бляшанцы
варушаць спаленымі расолам плаўнікамі
а човен прырастае да берага

і калі полымя вырастае
яно пакідае зямлю —
вяртаецца на сонца

і калі могілкі стануць паркам
імя якога-небудзь Сьмеху Варта
то ўсё роўна яшчэ тысячу гадоў
па начных алеях блукацьме сьмерць

і калі заварушыцца брук —
мы спахопімся
што хадзілі па чарапахах...

© Міхасъ Скобла
Audio production: Belarus PEN-Centre / Goethe-Institut Minsk

[Paklausykite žmonės]

lituanien

Paklausykite žmonės –
iš ko pasiūdinti jūsų batai
kurių puspadžiuos dar berusena gyvybė

kaip ilgai nenumiršta jūra kriauklėj
meldžias sugriautoje cerkvėj
aidas per stadioną

ir nesistebėkite
kai pagalvė paprasčiausia
ima ir išskrenda sau pro atlapą langą

nutrauktagalvės silkės skardinėj
vizgena padažu apdegintus plaukmenis
o luotas priauga prie kranto

ir kai pelynas išauga
jis žemę palieka –
gręžiojas į saulę

ir kai kapinėlės pavirs kokio nors
Netikšos vardu pavadintu parku
tai vis tiek dar tūkstantį metų
naktinėm alėjomis klaidžios mirtis

ir kai jau suirs grindinys –
mes atsitoksim
vaikščioję vėžlių nugaromis...

Iš baltarusių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

[Крышку не па сабе.]

biélorusse | Michas Skobla

Крышку не па сабе.
І зорнае неба здаецца
прыцьмелым прыскам,
які разьдзімае раз-пораз вецер
і папярхаецца дымам.

Крышку не па сабе.
Няўжо й на нябёсах
у выраях вечнасьці
чыняцца чорныя справы,
выскаляюцца жаўтазубыя вогнішчы
і брат забівае брата?

Учэпіста вісьне
пад дахам душы
кажан трывогі.
І поўня нязрушна мігціцца,
як пень
           сьпілаванага
                               Дрэва Сусьвету.

© Міхасъ Скобла
Audio production: Belarus PEN-Centre / Goethe-Institut Minsk

[Keistoka]

lituanien

Keistoka.
Іr dingojas dangūs žvaigždėti
it kibirkštys blėsios,
jas pakelia kartkartėm vėjas
іr kosčioja dūmais.

Keistoka.
Nejau ir danguos,
dausose amžinуbės,
daromi juodi darbai,
kurstomi laužai geltondančiai
іr brolis užmuša brolį?

Kabo įkibęs
sielos pastogėj
pavojaus šikšnosparnis.
Іr pilnatis blykšo sutrikus
kaip kelmas
            nupjauto
                       Pasaulio Medžio.

Iš baltarusių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

ХРЫСЬЦІЯНСТВА

biélorusse | Michas Skobla

Сьвет гэткі галавакружны!

У чалавецтва кружыцца галава
ад эвэрэстаў, парнасаў, п’едэсталаў,
малакроўя, полькі беларускай, каханьня,
ніцшэ, дыму айчыны, С2О…

І чалавецтва зьбіваецца з тропу,
губляе арыенціры,
роспачна азіраецца навокал,
ловіць у ветразі ружу вятроў,
хапаецца за звыклыя восі х і у,
тузаецца ў трохмернай прасторы, --
дарэмна: сьвет стае лябірынтам.

І толькі сыстэма каардынат Крыжа
вяртае людзей на сваё месца.

© Міхасъ Скобла
Audio production: Belarus PEN-Centre / Goethe-Institut Minsk

KRIKŠČIONYBĖ

lituanien

Pasaulis toks svaigulingas.

Žmonijai svaigsta galva
nuo everestų, parnasų, pjedestalų,
mažakraujystės, baltarusių polkos, nuo meilės,
Nyčės, tėvynės dūmo, C2O…

Іr žmonija iškrypsta iš kelio,
praranda orientyrus,
beviltiškai dairos aplinkui,
gaudo vėtrunge vėjų rožę,
stvarstosi už įprastinių ašių х іr у,
blaškosi trimatėje erdvėje, –
veltui: pasaulis išvirsta į labirintą.

Іr vien tiktai Kryžiaus koordinačių sistema
sugrąžina žmones į savo vietas.

Iš baltarusių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

НЕМАЧ

biélorusse | Michas Skobla

Тысячы рук не даюць ім штодзень спакою,
тысячы ног марна намацваюць парог –
няма дзе спатыкнуцца.

Тысячы позіркаў,
як матылькі ў заваконьні,
б’юцца аб пругкія шыбы –
як тут пазьбегнуць суроку?

Апаўночы
яны адчайна стуляюць натамлёныя крылы,
але дарэшты выстуджаную падземную стадолу
да раніцы праймаюць дрыжыкі.

Рана-раненька выбухне помста,
і сотні людзкіх размоваў
будуць прышчэмленыя на паўслове;
і кожны прасталюдзін думацьме,
як прасьлізгнуць незаўважаным.

І зноўку тысячы рук,
не знайшоўшы прывычнае клямкі,
          хапаюць і тузаюць,
          тузаюць і хапаюць.

Ды не рыпяць дагледжаныя завесы,
і ніхто не пачуе іх даверлівых скаргаў.

Ды няма аб што бразнуцца,
          каб пасыпаўся тынк са сьцяны,
          каб пахіснуліся вушакі,
          каб спыніўся спалоханы запозьнены цягнік.

У два бакі адчыняюцца
дзьверы ў мэтро.

© Міхасъ Скобла
Audio production: Belarus PEN-Centre / Goethe-Institut Minsk

NEGALĖ

lituanien

Tūkstančiai rankų kasdien joms neduoda ramybės,
tūkstančiai kojų bergždžiai čiuopia slenkstį –
nėra kur suklupti.

Tūkstančiai žvilgsnių
it plaštakės tarpulangy
daužosi į stangrius langelius –
kaip čia prasprukti švilpikui?

Vidurnaktį
jos beviltiškai suglaudžia pavargusius sparnus,
bet kaip reikiant įšalusį požemio kluoną
iki auštant persmelkia drebuliai.

Anksti ankstutėliai pritvinksta kerštas,
ir šimtai žmonių ištarmių
bus nutraukta per pusę žodžio;
ir kiekvienas prasčiokas svarsto,
kaip įsmukti nepastebėtam.

Ir vėlei tūkstančiai rankų,
neradusios įprastų rankenų,
            stvarsto ir graibsto,
            graibsto ir stvarsto.

Ir negirgžda užsižiūrėję vyriai,
ir niekas negirdi jų patiklių skundų.

Ir nėra į ką atsitrenkti,
            kad pabirtų tinkas nuo sienų,
            kad išjudėtų staktos,
            kad sustotų išgąsdintas vėlyvas traukinys.

Į dvi šalis atsidaro
metrò durys.

Iš baltarusių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

МОСТ

biélorusse | Michas Skobla

Стомленая мурзатая дарога
з-пад гумовых колаў,
з-пад бязьлітасных вострых капытоў
бясконцых калгасных статкаў,
што кожнага дня
брылі па яе шырокай сьпіне
да небакраю,
з-пад нядрэмнай аховы
тэлеграфных слупоў,
якія трывожна гулі,
калі яна спрабавала
выбегчы на зялёнае поле,
з-пад заркападу,
які штоночы
дагараў на яе шэрым прысаку,
варушачы старыя ўспаміны,
хацела ціха апусьціцца ва ўлоньне ракі,
пяшчотнае і чыстае,
але
пад яе змучаныя бакі
падлезьлі магутныя бэтонныя стаўбуры,
адпіхваючы ўверх,
далей ад сьветлае журлівае плыні,
а лева-
і праваруч
паўсталі ўзорныя,
аблямаваныя пафарбаванымі балясінамі,
ды ўсё ж такі
краты.
Недасягальная
кліча
рака.

© Міхасъ Скобла
Audio production: Belarus PEN-Centre / Goethe-Institut Minsk

ТILTAS

lituanien

Suvargęs išdramblotas kelias
iš po guminių ratų,
iš po begailių ir aštrių kanopų
neliaujamų kolchozinių bandų,
kurios kasdien
klampojo per jo plačią nugarą
lig horizonto,
iš po neprastos telegrafo
stulpų aptvaros,
nerimastingai gaudusios,
kai jis bandydavo
išbėgt į žalią lauką,
iš po saulėlydžio,
kuris kasnakt
sudegti baigdavo ant jo pilkos karštos dervos
išjudintamas senus prisiminimus,
norėjo tyliai nusileist į upės klonį,
smėlėtą ir tyrą,
tačiau
po jo iškamuotais šonais
lindėjo galingi betono statramsčiai,
keliantys aukštyn,
tolyn nuo šviesaus čiurlenančio srauto,
o po kairei
іr po dešinei
driekėsi margos,
dažytais stulpeliais apvedžiotos,
o vis dėlto
grotos.
Nepasiekiamas
upės
šauksmas.

Iš baltarusių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

ДРЭВЫ

biélorusse | Michas Skobla

Зямлю,
каб не рассыпалася
на выбоінах Млечнага, Шляху,
як старое рыпучае кола,
не рассохлася ад пякучых пацалункаў сонца,
як збан, што з ганчарнага круга
трапіў адразу ў печ,
не размякла пад зорнымі ліўнямі,
ад якіх не ратуе
і парасон захмаранага неба;
каб не раскідала па жмені
касмічным вятром на забаўку
свайго жыцьцядайнага мліва —

утрымлівае не збуцьвелая зямная вось,
не мітычная сетка мэрыдыянаў,
ня частыя пазваночнікі чыгунак
і нават ня сінія паясы рэкаў,

а Дрэвы,
карэньні якіх аплялі Зямлі
і не адпускаюць,
нават калі на месцы пушчы
застаюцца заплаканыя пні.

© Міхасъ Скобла
Audio production: Belarus PEN-Centre / Goethe-Institut Minsk

MEDŽIAI

lituanien

Žemę,
kad nesubyrėtų it senas
girgždantis ratas ant Paukščių tako
išmuštose duobėse,
nesudžiūtų
nuo kankinamų saulės bučinių
it ąsotis, nuo puodračio
šaunamas tiesiai į krosnį,
nesutižtų po žvaigždžių liūtimis,
nuo kokių negelbsti
nė dangaus debesėtas skėtis;
kad neišbarstytų po saują
kosminiams vėjams bežaidžiant
gyvastingosios savo sėklos –

sulaiko ne sudilusi žemės ašis,
ne mitinės meridianų linijos,
ne tankūs geležinių kelių stuburkauliai
ir net ne mėlynos upių juostos,
o Medžiai,
jųjų šaknys apjuosė Žemę
ir nepaleidžia,
net kai jau girios vietoj
telieka užsiverkę kelmai.

Iš baltarusių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

ВОЧЫ САВЫ

biélorusse | Michas Skobla

Я таксама люблю ноч Вочы Савы
днём сонечныя пратубэранцы
выплюхваюцца на белыя аблокі
і пырскі трапляюць
у мае безабаронныя вочы
збоку гэта выглядае
даволі бяскрыўдна
як быццам
мне проста закропліваюць вочы
і доўга потым блукацьмуць па зямлі
салёныя туманы

я не люблю глядзець на сонца
я не разумею Ікара
я люблю глядзець поначы ў Вочы Савы

яны і ў цемры бачаць правідловы шлях
яны не выпраменьваюць святла і не саграваюць
але толькі паміж імі і Поўняй
вечна трапятацца матыльку маёй надзеі

© Міхасъ Скобла
Audio production: Belarus PEN-Centre / Goethe-Institut Minsk

PELĖDOS AKYS

lituanien

Ir aš myliu taip pat naktį Pelėdos Akis
dieną saulės protuberantai
ant baltų obuolių pasilieja
ir tykšta purslai
į mano akis beginkles
iš šono ji žiūri
beveik nekaltai
lyg kad būtų
man šiaip tik pridrėkusios akys
ir driekias ilgai dar po to pažemiui
sūrūs miglynai

aš nemėgstu žiūrėti į saulę
aš nesuprantu Ikaro
aš mėgstu žiūrėti pernakt į Pelėdos Akis

jos ir per tamsumas mato teisingą kelią
jos nespinduliuoja šviesos ir nešildo
ir vien tik tarp jų ir Pilnaties
virpa per amžius mano vilties peteliškė

Iš baltarusių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

ВЕЖА

biélorusse | Michas Skobla

Пасярод Эўропы горад Ніш,
ты зь бядой славянскі люд радніш.

Белай Вежы
шматвяковы мур,
у жалобе бойніцы прыжмур.

Эйфэля
ажурны ў неба мост,
пачакай да зор сягаць наўпрост.

Вежа ў Пізе,
пахілі чало,
як бы там хістаць ні пачало.

Сьцшся, Бабілёнскі даўгабуд,
хоць і ты паўстаў зь людзкіх пакут…

Над зямлёй хеопсаў і рабоў
вышай вежаў, атамных грыбоў,
вышай храмаў, саляных слупоў –
вежа з чалавечых чарапоў.

Найвідушча
навакол глядзіш
са сьляпых вачніцаў,
горад Ніш.

Турак зь ятагана кроў саскроб.
Вежа са шляхоў людзкіх ня збочыць,
нібы з таго сьвету пэрыскоп –
Царства мёртвых
за жывымі сочыць.

© Міхасъ Скобла
Audio production: Belarus PEN-Centre / Goethe-Institut Minsk

BOKŠTAS

lituanien

Vidury Europos, mieste Nišai,
su bėdom slavus darai giminėmis tu.

Balto Bokšto
daugiaamžis mūre,
gedulo skerdynių žemažiūri.

Eifelio
dangun ažūro tilte,
lig aušros palauk taip tiesiai kilti.

Pizos bokšte,
pasilenk truputį,
kad tenai neimtų smarkiai supti.

Rimki, Babeli, grumėjęs amžius,
jau išvargino tave žmonijos kančios…

Virš cheopsų žemės ir vergų
nei atomo grybai ir negu
kupolai šventi, aukščiau visų –
kyla bokštai kaukolių žmonių.

Akyliausiai
vis aplink žvelgi tu
iš aklų vyzdžių,
o mieste Nišai.

Turkas nušveitė nuo durklo kraują.
bokštas vis žmonių kely puikuosis,
tartum periskopas iš ano pasaulio –
mirusiųjų Karalystės –
seks gyvuosius.

Iš baltarusių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

АБЛОКІ

biélorusse | Michas Skobla

Аблокам і няўцям,
што яны таксама – нябёсы,
што яны,
                  паўсталыя з балотнай твані,
                  іржавага туману
                  і ўчадзелага дыму,
належаць яго Высокасьці Небу.

Аблокі купаюцца ў сонечных ясвах,
хаваюцца ад маланак
пад парасонам вясёлкі,
абдымаюцца наўзахапкі
зь цёплымі паўднёвымі вятрамі.

Здавалася б –
                 узьнёслым,
                 бялюткім,
                 апераным анёламі –
навошта ім праскавышоная зямля?

Але аблокі
цягам бясконцага поўдня
стаяць і стаяць
                 над Радзімай.

© Міхасъ Скобла
Audio production: Belarus PEN-Centre / Goethe-Institut Minsk

DANGULIAI

lituanien

Danguliams nė galvon,
kad kitaip juos vadintų – debesys,
kad tai jie,
iš pelkynų tyrų iškilę,
kur miglynai rūdija
kur tik nuodegos, smalkės,
priklauso Jo Didenybei Dangui.

Danguliai maudosi saulės malonėj,
slapstosi nuo žaibokšnių
po vaivorykščių skėčiais,
kabinėjasi glėbesčiuojas
su šiltais vidudienio vėjais.

Dingojas –
aukštybių
baltučiams
lengvaplunksniams angelams –
negi jiems užsiverkusi žemė?

Bet danguliai,
įsikibę į aukštą vidudienį,
rymo vis, rymo
virš Tėviškės.

Iš baltarusių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

ЗА ІМГНЕНЬНЕ ДА ВЯРТАНЬНЯ Ў ГЭТЫ СЬВЕТ

biélorusse | Michas Skobla

Я пакінуў каханую.
Магілы родных.
Забіў дошкамі храм сваёй веры.

Адпусціў на волю ўсе вятры,
даверыўшы ім
родныя песьні,
баёвыя гімны,
старадаўныя замовы
і запаветныя пацеры,
якія калісьці ведаў.

Кінуў у багну похвы ды меч.
Аддаў на забаўку малым
дзедаву сявеньку
і пайшоу
...у апраметную, — здагадаліся адныя.
...да пана Бога, — мовілі іншыя,

каб ніколі не вярнуцца,
бо заўсёды
за імгненьне да вяртаньня ў гэты сьвет
я абавязкова згадваў,
што ў ім
мяне чакае толькі радзіма,
адчуваючы з жахам,
што нават гэтага
для мяне недастаткова...

© Міхасъ Скобла
Audio production: Belarus PEN-Centre / Goethe-Institut Minsk

AKIMIRKĄ PRIEŠ MAN GRĮŽTANT Į ŠITĄ ŠVIESĄ

lituanien

Palikau numylėtą.
Savųjų kapus.
Ir užkalinėjau langus šventus.

Paleidau laisvėn visus vėjus,
jiems patikėjęs
dainas savų,
himnus kovų,
senus užkalbėjimus
ir slaptąsias maldas,
kurias tik girdėjau kada.

Makštį ir kardą išmečiau lauk.
Atidaviau žaisti mažiems
senelio sėtuvę
ir išėjau
...tiesiog pragaran, – tarė vieni.
...pas poną dievą, – sakė kiti.

kad niekada nebegrįžčiau,
nes nuolatos
akimirką prieš man grįžtant į šitą šviesą
būtinai prisimindavau
joj
manęs laukiant vien tik tėvynę
ir stingau iš siaubo,
kad kaip tiktai šito
man ir betrūko...

Iš baltarusių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

UN ATANT ER BLOAVEZHIOÙ HANTER-KANT

breton | Bernez Tangi

An heol a sklêrijenne an daol dre
ar prenestr bras
Al laonenn a stlakas ouzh troad ar gontell
Mestr an ti a lavaras d’ar mevel :

« An div werc’hez zo da varc’hañ
e Prad Lesbos.
An aoter zo da adsevel
e Park ar Gristeniezh. Ul lean
a vo aze warc’hoazh mintin abred.
Mont a rin da ziskargañ ur
c’harrad poan-spered en aod.
Evit ar pezh a sell ouzh ar chas
me a voueto anezho gant plom-reor
 mel askorn
        ha dour-vulnerer »

Sevel a rejont o-daou evit o c’housk-lein.
An itron hag ar vugale a chomas evit
skaotañ al listri.

© Bernez Tangi

PENKIASDEŠIMTŲJŲ METŲ FERMA

lituanien

Saulė apšviesdavo stalą pro
didelį langą
Peilio ašmenys pliaukšėjo į kotą
Namo šeimininkas sako tarnui:

            „Reikia kergti dvi nekaltas
            iš Lesbos pievos
            Altorius yra sutaisytinas
            Krikščionybės lauke. Atsiskyrėlis
            bus ten rytoj ankstyvą rytą
            Aš eisiu iškrauti vežimo
            nerimo pliaže.
            O dėl šunų,
            Aš juos pašersiu balandūnėm
                                                kaulų smegenimis
                                    ir perluočių likeriu”

Jie pakildavo pogulio
O žmona ir vaikai likdavo
plauti indų

Iš prancūzų kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

STERN AR MELEZOUR

breton | Bernez Tangi

Dirak ar stern emañ ar plac’h
O tenn’ he c’horfenn
Dirak stern ar melezour milliget
Emañ ar plac’h o troñsañ he lostenn
E toufor an abardaez
Goude glebor ar mintinvezh
Emañ he c’horf o krenañ penn-da-benn
Ar bleiz a vo ruz e groc’hen
Al loar a savo er reter
Ar c’hizhier a zrebo beler
Ar goumoulenn a ziskargo
Gwad an amann
War toenn ar c’harr-samm
Boked Santez-Nonna
A vo limestra
Feur an avank a luc’ho perlezennet
Betek ar stank
Ar fank a zegemero grakerezh
Ar glesker e-tal ar c’hleger

© Bernez Tangi

VEIDRODŽIO RĖMAI

lituanien

Čia priešais rėmus mergaitė
Iš palaidinukės išsivaduoja
Prieš prakeikto veidrodžio rėmus
Mergaitė kaišos sijoną
Karštyje vakaro vėtros
Po rytmečio drėgnumės
Visas kūnas virpa ir kaista
Oda raudona eis pagaugais
Mėnulis rytuos bus parimęs
Katinai krims pipirinę
Debesio iškrova lydys
Sviesto kraują
Ant vežimo prikraulinto
Narcizai
Bus purpuriniai
Bebro kailis blizgės tūkstančiais perlų
Lig kūdros
Varlių kvarkesį purvas
Pas uolėtą chaosą palabins

Iš prancūzų kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

ROD AN AVELIOÙ

breton | Bernez Tangi

Pegeit on chomet
dindan mantell ma siminal
o c’hortoz ar c’hentañ barrad follentez ?

Libistrañ a raen gant eoul frondus
korfoù ar gourenerezed
a-raok ar c’hrogad

Heuliañ a raen gant aon
skrijadenn o c’hroc’hen
dindan chouradenn ma daouarn nerzhus

Pegeit ? Ô pegeit
on chomet skornet
war kler mouk ha bouk ma soñjoù dizehan ?

Moulañ a raen oberennoù hudur
Poanioù ha plijadur
ar c’hig
war baper leuegen
Ha gwerzhañ ’nezho dre guzh
da vevelien ha mitizhien
an noblañsoù

Kegid er gegin
Marsoñjoù er marchosi

Pegeit on chomet
war kein an azen
ma eskern o storlokañ gant hej-dihej
e bavioù war an hent roc’hellek ?

Mignon an hudour
ne greden ket
      implij
    e wialenn

Dilezet ’ m eus ma studioù
evit mont da heul an oriadez
diwisket ganti he hiviz
Aet eo diwar wel
a-dreñv ar bodoù lann

Dalc’h a ran em fronelloù
c’hwezh kreñv he c’hreoñ foutouilhek

a zamguzhe
kalir
ar sap aour
a-us d’he loeroù gloan ruz

Pegeit on chomet
alvaonet dirak lomber al lestr
ma daoulagad ganin o parañ war an egor diziwezh ?


Edo ar c’hontron
em bouzelloù
o fifilañ
e lorgnez ma c’hig

Edo ar viskoulenn
o krignat
deil ma spered
hiviziken

Tostaat a raen
ouzh an EUR GLAS
gant ma c’horf brevet
gant sev disec’het ma lein-kein
ha ma c’hoantoù dislivet
gant kaouadoù diniver ar vuhez

Pegeit ? Ô pegeit
on chomet ’vel un teuz dirak an horolaj
divfeskenn sanket barzh plouz ar gador
o heuliañ ar momeder ?


Edon o valbouzat gerioù didalvez
O c’hlabousat gerioù diniver en aner

e kaoued ma c’hlopenn
harzoù ken strizh dezhañ

Beleg Meur an eneoù daonet
a zibunas pedenn an Anaon

Ha me ken diskredik
prest e oan da vezañ nouennet

Pegeit ? Pegeit ? Pegeit ?
Pegeit on chomet war ribl ar stêr
dispartiet ma divesker gant ar broenn hag ar raoskl ?


Garzhata a raen bronnoù
ar gleskered
dindan bannoù an heol faro

Gortoz a raen ur briñsez wenn
bleunioù
brodet war he brozh

Tamolodet war ma huñvreoù
e sebelien
ar pennduig hag ar c’ho

Pegeit ?
al leue ’ zo aet da darv
ar bugel en e oad-gour

Treiñ a ra an amzer gant ar milinoù-dour
An delienn a heuilh ar froud betek ti ar re varv

Bez’ eus tud c’hoazh o chom e Keraliou
kaset-digaset gant rod an avelioù
Ar blanedenn en-dro d’hec’h ahel
an noz an deiz ’ yelo diwar wel

© Bernez Tangi

VĖJŲ ROŽĖ

lituanien

Kiek jau aš laiko taip
neišsiduodu slapčia
laukiąs ūmios beprotystės?

            Įtryniau kvapniaisiais aliejais
                        kūnus imtynininkių
                                    prieš susirungiant

            Stebėjau įsibauginęs
                        kaip virpsi jų oda
                                    po mano galingų rankų glamonėm

Kiek jau aš laiko? O kiek
bešąląs
ant drėgno purpuro ledo
savo minčių begalinių?

                                Pyliau nedorybes
                                baimes ir įgeidžius
                                      iš sakyklos
                                   ant geriausio pergamento

            Ir pardavinėjau juos paslapčia
            kilniaširdystės
                      liokajams ir kambarinėms
                      Nuodingo žolyno virtuvėj
                      prisiminimų arklidėj

Kiek jau aš laiko taip
ant asilo nugaros
kaulus savo bevarginu
klypstant jo kojoms akmenėtam kely?

Kerėtojo draugas
neišdrįsau
įsipilti iš jo
statinaitės

Apleidau mokslus
sekiodamas paskui ištvirkėlę
ji nusimetė apdarus
dingo
paskutinė kryklių giraitė

šnervėse belaikau
stiprų kvapą tirštų jos plaukų
vos slepiančių
aukso syvų
taurę
virš vilnonių raudonų kojinių

Kiek jau aš laiko taip
apkvaišęs prieš laivo
apvalų langelį
regint akims neužmatomą plotą?
Mėsinių musių lervos
mano žarnose
spurda
mano sakyklos dvėsenoj

Vikšras
pagraužė
mano dvasios lapus
ateity
Artėjau
prie ŽYDROJO METO
širdžia suvarpyta
stuburo syvais išsekintais
ir nesuskaičiuojamų gyvenimo bangų
išskalautais troškimais

Kiek jau aš laiko? O kiek
it vaiduoklis prieš laikrodį
skruostai sėdimosios sudubę kėdės šiauduose
akims sekiojant švytuoklę?

             Barsčiau bereikšmius žodžius
             bergždžiai burblenau žodžius nesuskaičiuojamus

                        savo kiaušo narve
                        ankštasieniam

            Didysis pasmerktųjų sielų Ganytojas
            kalbėjo Mirusiųjų maldas

            o aš jau toksai netikėlis
            buvau pasiruošęs paskutiniam patepimui

Kiek jau aš? Kiek aš? O kiek?
Kiek jau aš laiko ant upės kranto
blauzdos praskirtos nendrių ir meldų?

Stebeilijau varliagyvių
krūtines
po šventiškais saulės spinduliais

Laukiau baltos karalaitės
gėlėm
siuvinėta suknia

Įsisupstęs į svajones
laidojau
zylę ir kurmį

Kiek laiko?

veršis patapo bulium
vaikas pasiekė vyro metus

Laikas sukas vandens malūnais
Lapas tekinas pasroviui iki mirusiųjų namų

Esama dar žmonių Keralju namuose
vėjų rožės bartų pribertų
           planeta apie savo ašį
           nakčiai dienai išnyksiant

Iš prancūzų kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

MANNAWIDDAN

breton | Bernez Tangi

En noazh dirak ar mor
Ur minaoued en e zorn
E oar digor’ an nor
Ha lak’ an tan er forn
E vlev hir ha luziet
War e glopenn
Ar gwez a zo diwisket
Gant e lagad lemm

Ul lamm war an traezh
Ur spluj prim ’ kreiz an houlenn
Ha ne chom diwar-c’horre
Nemet ur c’helc’h spoum
Diflistr’ a ra er-maez
Gant bezhin ’n-dro d’e c’houg
Gouleier ha liv douget gantañ
War e choug

O ! ar banneoù dour
Dindan an heol a luc’h
’Vel steredennoù aour
Enaouet da greisteiz
Youc’hal a ra d’ar c’houmoul
Hag an avel ’c’hwezh
E galon ’stok en e vruched
Ar bed a bulluc’h

War-sav dirak an heol
Goustad ’n em lak da red’
Laboused en-dro dezhañ
A gan douster ar bed
Pign’ a ra war ar reier
Betek an tevenn
Kouezhañ ’ra kreiz ar bleunioù
Dizalanet-mik

Gourvezet penn-da-benn
Gant e valvennoù kloz
Ar balafenned gwenn
A nij a-us d’ar roz
An avel pa c’houl’
A deu da flour’ e groc’henn
Mestr eo war an doureier,
Ar c’houmoul, an tan
Ur youc’h berr ha nerzhus
Da gaout e gezeg-mor
Lamm’ a ra war o c’hein
’vit kuitaat ar goudor
D’an daoulamm ruz
Hei ! hei ! hei ! davet an arnev
E ya da ’n em goll pell
’ touesk ar strak en donvor

© Bernez Tangi

MANNAWIDDAN*

lituanien

Nuogas prieš jūrą
Yla delne
Jis moka atidaryti duris
Ir uždegti ugnį krosnyje
Jo ilgi plaukai susipainioja
Ant jo kaukolės
Jis nurengia medžius
Savo skvarbiu žvilgsniu

Šuolis ant smėlio
Gyvas pasinėrimas į bangas
Paviršiuje nėra jo
Tik putos ratas
Jis pasirodo iš vandens
Dumbliai aplink kaklą
Šviesos ir spalvos
Apšviečia jo pakaušį

Vandens lašai
Spindi saulėje
Kaip aukso žvaigždės
Įžiebtos patį vidurdienį
Jis staugia į debesis
Ir vėjas pučia
Jo širdis plaka krūtinėje
Pasaulis skyla

Veidas pakeltas į saulę
Lėtai jis imasi bėgti
Paukščiai aplink jį
Dainuoja pasaulio švelnumą
Jis kopia uolomis
Iki kopos viršaus
Ir griūna atodūsio gale
Tarp gėlių

Išsitiesęs visu ūgiu
Vokai užmerkti
Balti drugiai
Skraido virš rožių
Vėjas kai jis to reikalauja
Ateina glamonėti jo odos
Jis yra šeimininkas vandenų
Debesų ir ugnies

Trumpu ir stipriu šūksniu
Jis sukviečia savo jūros arkliukus
Vienu šuoliu ant jų užšoka
Kad paliktų prieglobstį
Pašėlusiais šuoliais
Audros kryptimi
Jis išvyksta pasiklysti toli
Atviros jūros triukšme

(* Manavidanas – valų jūros dievas.)

Iš prancūzų kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

EMGANN KERGIDU

breton | Bernez Tangi

Mamm a c’hoarie «lakez du»
Gant ar speredoù klañv
Strewet ’r stered tu pe du
Gant an avel d’an traoñ
Dister-treut-ki ha toc’hor
Ar c’houlaouenn er c’hav
Ar porzhier a rae e babor
An devezhioù ’ veze mezv

Hag eo dav mont diouzhtu
Da emgann Kergidu ?

E stal-levrioù ar Gwiomarc’h
’veze savet deñved
Displuet-mik korf an alarc’h
Gouel ha pred d’ar preñved
Eil kenderv an horolajer
Ne sune ’met laezh tev
Feunteun Lolori-momeder
’strilhe chouchenn verv

Hag eo dav mont diouzhtu
Da emgann Kergidu ?

An amiegez disalanet
’rede war-zu Kammlann
Alan Al Louarn dilostet
’ribote an amann
Pesketerien ’gase en dro
O rouedoù goullo
’tre an Triagozh hag an Tarv
Edo gwele ar marv

Hag eo dav mont diouzhtu
Da emgann Kergidu ?

Bugale vac’hagnet ar porzh
’voumoune o anken
Kaouadoù erc’h eus tu an norzh
A stanke ar vorlenn
Bommoù galleg ’ deue iñgal
Digant an abostol
Kazeg ’ bet o c’hwizinkal
War traezh ruz porzh ar skol

Hag eo dav mont diouzhtu
Da emgann Kergidu ?

© Bernez Tangi

KERGIDU MŪŠIS

lituanien

Motina lošė „pikų valetą”
Su dvasiom piktosiom
Žvaigždės blaškės be vietos
Vėjui pietiniam košiant
Žvakė silpna oloj
Vos gyvas dūmas
Šveicorius pūtės ojoj
Diẽnos girtumo

Ar taip jau baisiai skubu
Tas mūšis prie Kergidu?

Gyjomarko knygyne
Buvo avelės veisiamos
Gulbė apipeštinė
Šventė eilėms ir maistas
Laikrodininko giminietis
Žindo pieną tik nenugriebtą
Lolori fontano grimzlė
Verdantį midų srėbstė

Ar taip jau baisiai skubu
Tas mūšis prie Kergidu?

Akušerė lyg akis išdegus
Lėkė Kamlano pusėn
Alenas Lapinas beuodegis
Sviestą mušė
Ištraukę tuščius tinklus
Žvejai ant kranto džiovė
Tarp Triagozo ir Tauro uolų
Klojėjo mirties lova

Ar taip jau baisiai skubu
Tas mūšis prie Kergidu?

Kieme luoši vaikai
Puoselėjo savo liūdesį
Pavasario lietūs su šiaurės sniegais
Įlankoj susigrūdo
Apaštalas prancūziškai vis
Bėrė žodžius nesustodamas
Nežvengė nė vienas arklys
Ant mokyklos kiemo smėlio raudono

Ar taip jau baisiai skubu
Tas mūšis prie Kergidu?

Iš prancūzų kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

KILHET

breton | Bernez Tangi

Kornandoned ’ kreiz miz eost
o tont endro diouzh Par’ Neñv
o ! korf hag ene strafuilhet
sparlet - penn kil ha troad - klañv

O ! Besteodiñ ’ ra ma empenn
Teuz noazh, strobañ ’ ran er vouilhenn
Tev an touseg ’ touesk ar brulu
Ar c’hazh e kañv ’ ra «c’hweñv» en hañv

Daonet evel ur paour kaezh truilh
Beuzet, petra ’ ran ? Petra ’ ran ?
Ma askre, ma bou’elloù ’ vourbouilh
Ma zeod a chom stag ouzh ma staoñ

Pedvare ’ vin er ger, Boudedeo ?
Ma c’halon en he c’haoued ’sko
Kilhet da vat en drez pe vev
Kleier em fenn ’ ra «biñbaoñ, biñbaoñ»

Spontet gant un trouz en a-dreñv
Ma gwad d’an daoulamm ruz a ruilh
Diverniet ma skiant hep roeñv
Klask a ran ar stur, klask a ran

Ha pa z’on prest da zaoulinañ
Al loar en un taol ’n emziskoach
Sioul en dro ma spered dizaon
Kenavo ’ta diaouloù, Anaon

Bet on bet pell hen touiñ a ran
Ur sell ouzh an nec’h : ar sterenn
Adkavet an hent er skleurenn
Adkavet ar peoc’h findaonet

Setu ’n ti, goulou war enaou
Difretañ ’ ran-me ’vel ur c’hi
Tommañ ’ ran ur bañc’h kafe kreñv
’Benn c’hoazh, c’hoazh ’ vo gouel e par’ Neñv

© Bernez Tangi

APŽAVĖTAS

lituanien

Kaukiūkščiai rugpjūčio širdy
Grįžtant Mergelės ėmimui į dangų
Nerimas gręžia kūną ir sielą
Ligõs – nuo galvos ligi kojų – apsemtą

O! mano smegenys murma
Aš, nuogas vaiduoklis, klaupiuos į purvą
Rupūžė pučiasi tarp rusmenių
Gedintis katinas kniaukia pervasar

Prakeiktas kaip vargšas skuduras
Ką aš darau? ką darau, skenduolis?
Mano žarnos ir sąmonė gurgia
Liežuvis prie gomurio prisiknojęs

Amžinas žydas, besugrįšiu savęsp?
Mano širdis plakas narve
Apžavėtas erškėčių išsiskėtriojusių
Varpai trankosi mano galvoj

Pabaidytas triukšmo už nugaros
Mano kraujas šuoliuoja gyslom
Mano protas be irklų supasi
Veltui dar ieškau vairo

Kai klaupiausi, tą pat akimirką
Ūmai patekėjo mėnuo
Vėl tylì, siela nurimusi
Velniai ir mirtie, sudiẽvu

Kad buvęs toli, galiu net prisiekt
Žvilgsnis dangun: Šiaurinė žvaigždė
Vėlei čiuopiu kelią apyblandoj
Vėl atrandu skaidrią ramybę

Štai ir namai, šviẽsos jų blandžios
Nusipurtau kaip šuo
Pasišildau stiprios kavos
Kaip ir ryt, per Ėmimą į dangų

Iš prancūzų kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

* * * [На ўсім чым магла я вузлы завязала]

biélorusse | Valzhyna Mort

На ўсім чым магла я вузлы завязала
Без вузла толькі шыя мая і самота
Птушкі зглазілі неба і неба лізала
Пер’е аблокаў да белай ікоты.

Зноў папруся з табой не любіць свае словы
Свае думкі працягваць у іголчына вушка
З пунтку А у пункт Б не ідзе а ні сукі
Усьміхайся аднак – раптам выляціць птушка.

Быццам бы караблі з цёмнай гавані
Рукі выходзяць з кішэняў
І праводзяць працэс пагашэньня сустрэч
Канвэртацыю думак
Я шукаю галіну
мне вузел вязаць ёсьць патрэба

Мабыць
Я скіну цябе зь дзевятага неба
А я скіну цябе з восьмага неба
А я скіну цябе зь сёмага неба

Скідай…

© Вальжына Морт
Audio production: Belarus PEN-Centre

* * * [Užrišau aš jau mazgą visur kur įstengiau]

lituanien

Užrišau aš jau mazgą visur kur įstengiau
Liūdesys tik ir kaklas be mazgo man liko
Paukščiai dangų išlygino lyžčiojo dangų
Ligi žagsulio balto debesėlių plunksnikės

Su tavim užsispirsiu nemylėt savo žodžių
Ir mintis savo verti į adatos plyšį
Punkto A nepalieka tos kalės į B nė už ką jos
Bet jau šiepkis – tik plyks ir išlėks toks paukštytis

Tartum kokie laivai iš tamsaus užutėkio
Iš kišenių išnyra rankos
Ir proceso imasi gesinami susitikimai
Konvertuojamos mintys
Ieškau sausuolio
Man mazgą užrišti būtina

Gal
Numesiu tau iš devinto dangaus
O aš mesiu tau iš aštunto dangaus
O aš mesiu tau iš septinto dangaus

Mesk...

Iš baltarusių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

* * * [Не прислоняться!]

biélorusse | Valzhyna Mort

Не прислоняться!
Я – дзьверы ў вагонах мэтро.
Не прислоняться!
Моўчкі трымайце ў ахапках
і думкі і справы.
Я на наступным вазьму й адчынюся направа.
Стоп! Вам далей!
А на гэтым сыходзіць Варрава.
Я за шчакой яго позірк насіла бяз кпінаў.
Я па вушных лябірынтах Варраву вадзіла.
Ён жа складаў кубік-рубік з маіх успамінаў,
і я галавой упіралася
ў безвыходнасьць.
А я ўпіраюся ў безвыходнасьць нібыта
ў дзявочую цноту, пляву і іду па тым лёдзе,
і прагну зваліцца ў ваду,
гучна крыкнуўшы – годзе!
І зноўку заўсёды знаходжу ўваход
у безвыходнасьць.
Так – не прислоняться!
Я – дзьверы ў вагонах…
Я – дзе вы?…
Зьенчылі і зашапталі прагаліны моваў.
Я разразаю жывот вамі згубленым словам
і доўга вымаю адтуль
пацукоў і пачуцьці.

© Вальжына Морт
Audio production: Belarus PEN-Centre

* * * [Nеsiremti!]

lituanien

Nesiremti!
Aš – durys metro vagonų.
Nesiremti!
Tylom laikykit suglėbę,
ką veikіаt ar ką sumąstę.
Imsiu kitoj аtsiversiu į dešinę.
Stоp! Jums toliau!
O šioje Barabą išleisim.
Aš už skruosto jo nepašaipų žvilgsnį nešiojau.
Aš ausų labirintais Barabą vedžiojau.
Jis sukiojo Rubiko kubą iš mano prisiminimų,
ir galva rėmiausi
neišvengiamybėn.
Remiuosi neišvengiamybėn tarytum
mergystės skaistybėn, spjaunu, einu per tą ledą
ir trokštu prasmegt vandenin
garsiai surikus – užtenka!
Іr vėl visada būtinai surandu, kaip įžengti
neišvengiamybėn.
Таip – nesiremti!
Aš – durys vagonų...
Aš – kur jūs?..
Sudejavo ir sušnabždėjo kiaurymės šnekios.
Aš perpjaunu pilvą žodžiu, gyvybės per jus netekusiu,
ir traukiu ilgai iš tenai
žiurkes, jausmingai žiurksančias.

Iš baltarusių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

* * * [і быццам бы я шарык]

biélorusse | Valzhyna Mort

і быццам бы я шарык
у барабане спортлато
выкручваю сальты
і танчу
хуткі факстрот
і нейкім задротам абвешчана
внимание: выпал шар
і быццам ніколі ў вечнасьці
мой шарык не выпадаў.

і дзе мне дзецца ад вернасьці
                     упартай як гемарой
таго хто за крок ад беднасьці
ўсё ставіць на нумар мой.
і сочыць вачыма беднымі
за шарыкамі пад шклом
нібыта за бурай белаю
зімою за акном.

і пакуль барабан мой круціцца
і пакуль не сышоў у прастой
мне стаць да маразму хочацца
сьвінцовай сваёй сястрой.

каб выскачыць нечаканаю
у срэбнай сукенцы –
вольная!
і нехта зачараваны
схавае мяне пад сэрцам
і пераапране ў чырвонае.

© Вальжына Морт
Audio production: Belarus PEN-Centre

* * * [lyg būčiau aš sportloto]

lituanien

lyg būčiau aš sportloto
kamuoliukas po būgną vis
saltus visokius, po to
fokstrotą sukrų pašvyst
rėkia, kad pliš gerklė
kamuoliukas iškrito
lyg amžinybėn lėkt
manajam nebūtų likta.

kaip nuo ištikimybės pasprukti
prikepo lyg vantos lapas
iš alkio už menką trupinį
už mano vis numerį stato.
ir laksto akelės varganos
kamuoliukui vis iš paskos
tarytum po drangią darganą
už lango žiemos pilkos.

ir kol mano būgnas sukasi
ir kol suvisam sustos
marazmiškai noriu, kad būčiau
švininė savo sesuo.

kad išlėkčiau visiems netikėtai
sidabro suknia –
į laisvę!
ir vienas toks sužavėtas
po širdžia paslėptų mane
jau naujai – raudonai – aptaisęs

Iš baltarusių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

* * * [Каб увайсьці ў гэтую кватэру]

biélorusse | Valzhyna Mort

Каб увайсьці ў гэтую кватэру
Трэба ведаць пароль
Але ты едзеш
Але ў яе так проста не ўвайсьці

Тут яблыкі пятрушка і мае
Разяўленыя круглыя саскі
Нібы два калевы чырвонае ікры
Вось будзе ежа
Але ты едзеш

Рукой
Яе пясочным колерам
Трымаешся парэнчы
Шмат парэнчаў
І шмат твайго пяску на іх
І выйсьця
Ня маю з той пустыні

Мы здымем памяць быццам прастытутку
На гэты вечар
Пакатаем яе на коніку драўляным па кватэры
Але ў яе так проста не ўвайсьці

Ты бачыш як па дыску цыферблятным
Дзьве стрэлкі прагна носяцца па крузе
Адна другой наскоквае на плечы
Наскоквае на плечы і гвалтуе
І мы –  іх ненароджаныя дзеці

Так дзе ты кажаш быў калі цябе
На плошчы ўначы я забівала

© Вальжына Морт
Audio production: Belarus PEN-Centre

* * * [Kad į tą kambarį galėtumei patekti]

lituanien

Kad į tą kambarį galėtumei patekti
Reikia žinoti slaptažodį
Bet tu vis važiuotas
Bet į jį taip paprastai nepateksi

Obuoliai čia petražolės mano
Atviri skrituliai spenelių
Tartum du raudonųjų ikrų grūdai
Bus ką valgyt
Bet tu vis važiuotas

Ranka
Jos smėlio spalvom
Laikaisi turėklo
Truputis turėklų
Truputis tavo smėlio ant jų
Ir išeiti
Nebegaliu iš tos dykumos

Nufotografuosim atmintį kaip prostitutę
Šiam vakarui
Pavėžinsim ją kaimišku arkliuku po kambarį
Bet į jį taip paprastai nepateksi

Ir tu matai ant ciferblato disko
Strėlytės dvi besotės suka ratą
Viena vis kitai ant pečių užšoka
Užšoka ant pečių ir prievartauja
Ir mes – jų neužgimusie vaikai

Tai kur sakaisi buvęs kad tave
Aš naktį aikštėse užmušinėjau

Iš baltarusių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

* * * [Я]

biélorusse | Valzhyna Mort

Я
тоненькая
як
твае
вейкі

© Вальжына Морт
Audio production: Belarus PEN-Centre

* * * [Aš]

lituanien


plonytė
kaip
tavo
blakstienos

Iš baltarusių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

* * * [Мужчыны прыходзяць, як лічбы ў календары]

biélorusse | Valzhyna Mort

Мужчыны прыходзяць, як лічбы ў календары,
І потым ізноў паўтараюцца раз на месяц.
Мужчыны, што бачылі дно
найглыбейшых бутэлек.
Багі зямныя, нябесныя каралі.
І быццам пацеркі разарваных караляў,
Разьлятаюцца дрыжыкі ад дотыку іхных рук.
На стук іх сэрцаў – адчыняюцца дзьверы.
На гук іх голасу – плывуць караблі.
І вецер ліжа іх твар, што дурны сабака,
І нясецца цягніку наўздагон.
Яны распрануць мяне, быццам саміх сябе,
І будуць трымаць у руках, як саксафон.
І гэтая музыка, музыка, іхныя блюзы
Ліюцца, як малако з жаночых грудак.
Такіх высокіх нот не адолеюць людзі,
Такіх высокіх нот баяцца багі.
Мужчыны, што вучаць дзяцей дзіцячаму сьмеху,
Мужчыны, што вучаць час не стаяць на месцы,
Мужчыны, што любяць мужчын у туалетах клюбаў,
Мужчыны, што цалавалі рукі самое сьмерці.
Мужчыны, што ніколі мне не павераць,
Putting me into chairs
Mama their lips fall down on me
Like burning airplanes
They are powerful patient
When the world crashes
All rush into shelters
They’ll stop to take out an eyelash
Out of my eye.
Mama, even not mine
Just someone’s mama
Come come
Take me out
Find me under
This airplane wreckage

© Вальжына Морт
Audio production: Belarus PEN-Centre

* * * [Vyrai ateina kaip skaičiai kalendoriaus]

lituanien

Vyrai ateina kaip skaičiai kalendoriaus lapeliuos
ir paskiau vis kartojasi kartą per mėnesį.
Vyrai, giliausiųjų butelių
dugną regėjusie.
Žemės dievai, dangaus karaliai.
Іr lyg stikliukai sutraukytų karolių
Išsilaksto šiurpuliai, kai palyti jų rankos.
Į jų širdžių beldimą – durys atlapai.
Į jų balso šaukimą – plaukia laivai.
Іr vėjas laižo jų veidą it paikas šuva,
Іr leidžiasi traukiniui iš paskos.
Jie išrengs mane lyg kad pačius save
Іr laikys rankose kaip saksofoną.
Іr toji muzika, muzika, bliuzai jų,
Liejas it pienas iš moterų krūtų.
Neįveikia žmonės tokių aukštų natų,
Bijosi dievai tokių aukštų natų.
Vyrai, mokantys vaikus juoktis vaikiškai,
Vyrai, mokantys laiką nestovėti vietoje,
Vyrai, mylintys vyrus klubų tualetuose,
Vyrai, bučiavę rankas pačiai mirčiai.
Vyrai, niekados manimi napatikėsiantys,
Putting me into chairs
Mama their lips fall down on me
Like burning airplanes
They are powerful patient
When the world crashes
All rush into shelters
They’ll stop to take out an eyelash
Out of my eye.
Mama, even not mine
Just someone’s mama
Come come
Take me out
Find me under
This airplane wreckage

Iš baltarusių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

Poga

letton | Knuts Skujenieks

Kā ķirsis, kas galotnē sargā
Pēdējo pārpalikušo ogu, –
Tā es sargāju sadilušajā kreklā
Vienu vienīgu pogu.

Kad vairs nav ne suvenīru, ne cerību
Un kad nasta kļūst aplam grūta,
Es azotē paknibinos gar pogu,
Kura ir tevis šūta.

Par spīti gadiem un badiem,
Par spīti sniegiem un miegiem,
Tu mani piediegusi caurumainajai dzīvei
Ar mīlestības un mūžības diegiem.

Nakts dienu pieveikusi. Es raugos
Vienā vienīgā gaišā logā.
Tas nav logs. Mūžs mans uz krūtīm deg
Tevis iešūtā pogā.

© Knuts Skujenieks
from: Poga
Rīga: Neputns, 2011
ISBN: 978-9984-807-83-6
Audio production: Latvijas Literatūras centrs, 2015

Saga

lituanien

Kaip vyšnia, kur viršūnėj uogą,
Paskutinę užsilikusią, saugo, -
Taip aš saugau marškinių sunešiotų
Vieną vienintelę sagą.

Kai nebėr jau nei vilčių, nei suvenyrų,
Ir kai per sunki našta jau lenkia,
Aš užanty paknyburiuoju sagą,
Įsiūtą tavo rankų.

Apmaudui meto ir bado,
Sniego ir miego pykčiui
Tu prisiuvus mane prie akyto gyvenimo
Meilės ir amžinybės dygsniais.

Naktis įveikė dieną. Žiūriu į langą,
Vienintelį, kuriame šviesa dega.
Ne į langą. Į gyvastį man ant krūtinės,
Tavo įsiūtą į sagą.

Vertimas: Vladas Braziūnas, Sigitas Geda, Jonas Strielkūnas. Knuts Skujenieks. Aš esu toli viešėjęs / Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004

ПЕСНЬ ОДИССЕЯ

russe | Wjatscheslaw Kuprijanow

Когда мой корабль причалит к берегу,
Вместе со мной сойдет на берег песня,
Её прежде слушало только море,
Где она соперничала с зовом сирен.
В ней будут только влажные гласные звуки,
Которые так звучат в бледном переводе
С языка скитаний на язык причала:

Я люблю тебя охрипшим криком морских чаек,
Клекотом орлов, летящих на запах печени Прометея,
Тысячеликим молчаньем морской черепахи,
Писком кашалота, который хочет быть ревом,
Пантомимой, исполненной щупальцами осьминога,
От которой все водоросли встают дыбом.

Я люблю тебя всем моим телом вышедшим из моря,
Всеми его реками, притоками Амазонки и Миссисипи,
Всеми пустынями, возомнившими себя морями,
Ты слышишь, как их песок пересыпается в моем пересохшем горле.

Я люблю тебя всем сердцем, легкими и зеницей ока,
Я люблю тебя земной корой и звездным небом,
Падением водопадов и спряжением глаголов,
Я люблю тебя нашествием гуннов на Европу,
Столетней войной и татаро-монгольским игом,
Восстанием Спартака и Великим переселением народов,
Александрийским столпом и Пизанской башней,
Стремлением Гольфстрима согреть Северный полюс.

Я люблю тебя буквой закона тяготения
И приговором к смертной казни,
К смертной казни через вечное падение
В твой бездонный Бермудский треугольник.

© Новый ключ
from: «Ода времени», стихотворения
Новый ключ, 2010
Audio production: Вячеслав Куприянов, 2013

Odisėjo giesmė

lituanien

Kada mano laivas priplauks prie kranto,
Drauge su manim išlips ir giesmė,
Jos anksčiau klausėsi vien tik jūra,
Ten giesmė rungėsi su sirenų šauksmu.
Joje bus girdėti vien drėgni priebalsiai,
Taip skambantys blyškiame vertime
Iš klajonių kalbos į prieplaukos kalbą:

Myliu tave jūros žuvėdrų riksmu užkimusiu,
Kleketavimu erelių, lekiančių į Prometėjo kepenų kvapą,
Tūkstantveidžiu jūros vėžlio tylėjimu,
Kašaloto cypsėjimu, trokštančiu būti riaumojimu,
Aštuonkojo čiuptuvų pantomima, nuo jos
Stojas piestù visos vandenžolės.

Myliu tave visu kūnu, iš jūros iškopusiu,
Visomis jo upėmis, Amazonės ir Misisipės intakais,
Visomis dykumomis, jos apsimeta esančios jūros,
Girdì, kaip jų smėlis išsaususioj mano gerklėj birinėja.

Myliu tave visa širdimi, akies vyzdžiu ir plaučiais,
Myliu tave žemės pluta ir žvaigždėtu dangum,
Krioklių kritimu ir veiksmažodžių asmenuotėm,
Myliu tave hunų antplūdžiu Europon,
Šimtamečiu karu ir totorių-mongolų jungu,
Spartako sukilimu ir Didžiuoju tautų kraustymusi,
Aleksandro kolona ir Pizos bokštu,
Golfo srovės siekiu sušildyti Šiaurės ašigalį.

Myliu tave traukos dėsnio raide
Ir mirties bausmės nuosprendžiu,
Mirties bausmės amžinai krintant
Tavo bedugnian Bermudų trikampin.

Iš rusų kalbos vertė Vladas Braziūnas

УРОК ПЕНИЯ

russe | Wjatscheslaw Kuprijanow

Человек
изобрел клетку
прежде
чем крылья

В клетках
поют крылатые
о свободе
полета

Перед клетками
поют бескрылые
о справедливости
клеток

© Вячеслав Куприянов
Audio production: Вячеслав Куприянов, 2013

Dainavimo pamoka

lituanien

Žmogus
išrado narvą
anksčiau
nei sparnus

Narvuose
dainuoja sparnuočiai
apie skrydžio
laisvę

priešais narvus
dainuoja besparniai
apie narvų
teisėtumą

Iš rusų kalbos vertė Vladas Braziūnas

DIWALL ! OSPITAL !

breton | Bernez Tangi

Prenestroù an ospital
da skeiñ, da skeiñ da benn dall

Me ’m eus ur c’hoar en oabl
dimezet eo ga’n nabab

Klask a rez ster ar gerioù
ba’ geriadur an nozioù

pa vin kozh
diouzh an noz
me a c’hoario

Erru eo poent al louzeier
uhel an heol er parkeier

Un dra bennak a zo fall
ba’ kevredigezh ar c’hig-sall

Ur rozenn war ur bern teil
troit, troit ma meilh

pa vin kozh
diouzh an noz
me a c’hoario

Marmouzed gwisket e gwenn
gant tog an urzh war o fenn

Ba’ palez ar prokulor
eo bet ganet va fulor

Bet on bet war korf ma roched
ba’ rouantelezh an Abred

pa vin kozh
diouzh an noz
me a c’hoario

Kapoioù kaouedoù houarn
strinkelloù en o daouarn

Va mestrez n’eo ket medisin
’n he heñchoù hi he deus bezhin

Treset eo itron ar melchon
war daoulagad ar merion

pa vin kozh
diouzh an noz
me a c’hoario

© Bernez Tangi

DĖMESIO! LIGONINĖ!

lituanien

Ligoninės langai
trankyt, trankyti galvą aklai

Danguje turiu seserį
ji už turčiaus ištekinta

Ieškai žodžių prasmės
žodyne nakties

            kai senas būsiu
            naktim
            mylėsiuos

Metas jau vaistus gerti na štai
saulė virš lauko sverdi aukštai

Kažko čia negera esama
visuomenėj sūdyto lašinio

Rožė ant mėšlo pūnančio
sukit, sukite mano malūną

            kai senas būsiu
            naktim
            mylėsiuos

Beždžionės baltai aptaisytos
ant galvų tvarkos kepurytės

Tai prokuroro rūmuos
užėjo man tas aršumas

Ilgarankoviuos buvau įvystytas
Abredo karalystėje

            kai senas būsiu
            naktim
            mylėsiuos

Kapralai narvų ir virbų
delnuose švirkštai

Mano mieloji nėr daktarė
jai dumblių makštis pritekusi

Kryžių dama išpiešta ant vokų
skruzdėlėtų akių

            kai senas būsiu
            naktim
            mylėsiuos

Iš prancūzų kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

BA’R MESKACH

breton | Bernez Tangi

M eus an’ve’et mat ar paotr
pa ’n’eus lakaet an tan en aod
bet eo bet ’ ti ar chaloni
bet eo bet chef ur bagad bigi

’M eus an’ve’et mat ar plac’h
da eil devezh an dispac’h
’ oa-hi ga’ pevar micherour
’vont da gaout tud o klask sikour

D’ar poent-se e lâran deoc’h
ne oa na gwinizh na kerc’h
holl ar re-se oa chaseourien
den ’bet ’vit reiñ an aluzen

An hini ’n eus an’ve’et an amzer-se
’ vo dall ’vit peurest e vuhez
met, gouest eo, sur da viken
da derriñ ar seizh chadenn

Krog e oa emgann ar razhed
ar re voan, ar re galet
kalz e oant ’vit pign’ ga’ r menez
ur bern evit koll o ene
Bremañ an oabl ’vit kantvedoù
a vo leun ga’ gwad ha daeloù
ar morioù goloet ga’ erc’h
preñved doñv betek an nec’h

’Dalv ke’ ’boan deoc’h klask ar fin
deus hor bloavezhioù rivin
boued o spered zo breinadur
’ chomit ket da c’hortoz Arzhur

’M eus an’ve’et mat ar paotr
bet eo bet soudard ha martolod
bet eo bet diwaller-moc’h
lazhet ’n’eus ’vit ar peoc’h

’M eus an’ve’et mat ar plac’h
he deus renet un toull-bac’h
gwerzhet ’ deus ur wech he c’horf
en ur winstub lous en Altdorff

An daou-se zo ’barzh ar vered
war o bez armeoù a red
n’eo ket brav dibab en noz
ar pezh zo gwir, ar pezh zo faos.

© Bernez Tangi

SUMAIŠTY

lituanien

Va mano gerai pažinotas vyras
Krašte pjautynes užviręs
Į kanauninko namus įsigavęs
Eskadrai laivų vadovavo

Gerai pažinojau merginą
Revoliucijos antrą dieną
Su keturiais darbininkais
Lėkė padėt nelaimingiems

Tais laikais, tikėkit mano žodžiu
Nei kviečių nebuvo, nei avižų
Visi jie tenai medžiotojai
Išmaldos nieks neduodavo

Pažinęs šituos laikus
Likusioms dienoms aklas bus
Užtat įmanys jau amžiams
Sutraukyt septynerius pančius

Tai buvo pradžia žūtbūtinių
Sulysusių žiurkių kautynių
Lemiamai kalno atakai
Daugybės sielų netekti

Dabartės dangus per amžius
Bus pilnas kraujo ir ašarų
Jūros sniego užglietos
Parazitų, jiems aukštos vietos

Nesitikėkit, kad baigtųs
Mūsų griuvėsių laikas
Jo dvasios pašaras puvenos
Nesikliaukit karalium Artūru

Va mano gerai pažinotas vyras
Buvo karys ir jūreivis prityręs
Net kiauliaganys paskui bandą
Jis žudė taikos vardan

Ir gerai pažinojau merginą
Ji kalėjimą visą šokdino
Vienądien savo kūną pardavė
Smuklėj už vyną Altdorff

Kapinėse jie dabartės
Ant jų kapų trypia armijos
Nėr lengva nakty įmatyti
Kas teisybė, kas neteisybė

Iš prancūzų kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

КОЗАК ЯМАЙКА

ukrainien | Juri Andruchowytsch

о скільки конику-братику крутих чудасій на світі
дивився б допоки круки очей не вип'ють
            а мало
по сей бік багама-мама
            по той бік пальми гаїті
і вежі фрітауна бачу як вийду вночі з бунгало
 
і так мені з того гризько що вицвіли всі шаровари
якого лисого чорта з яких попідземних фаун
та й зрадили нас у битві морські косарі корсари
а батько ж хотіли взяти отой блаженний фрітаун
 
а там тринадцять костьолів і вічна війна з амуром
а ще тринадцять безодень де срібло-злото коморне
дівчата немов ліани нечутно ростуть за муром
і хочеться їм любитись а їх зодягли у чорне

кружаю тепер сивуху надвоє з піратом діком
кажу йому схаменися кажу покайся паскудо
невже коли ти з європи то вже не єси чоловіком
якого хріна продався за тридцять гнилих ескудо

а дік то химерна штучка плекає папугу пугу
плеще мене позаплічно заламує руки в горі
оце тобі лицар з лугу осьо тобі зелепугу
to be or not to be каже і булькає I'm sorry

невільницю каже маю зі шкірою мов какао
купи сизокрилий орле маркотно ж без господині
город засівати не конче прицмокує так лукаво
город на ній проростає
           тютюн ананаси дині

наплодиш каже козацтва припнеш усіх до коша
тільки ж ярму не дається шия моя душа
та вже його і не чую плюю на плюгаву супліку
конику мій невірнику апостоле мій хома
піду на зорю вечірню
                                     зріжу цукрову сопілку
сяду над океаном
                              та вже мене і нема

© Juri Andruchowytsch
from: Eksotitschni ptachi i roslini
Kiew: Molod, 1997
Audio production: 2001 M.Mechner, literaturWERKstatt berlin

КАZOКAS JAМАIКА

lituanien

o kiek tam raitajam broleliui stebuklų pasauly švyti
stebėtumeis kolei krankliai dar akių neišlesė
bet nėr galo
šiam krašte regiu mamą bahamą
tam krašte palmes haičio
ir bokštus fritauno matau išėjęs nakty iš bungalo
 
ir taip mane graužia dėl to kad baigė žydėt šarovarai
kokio nuplikusio velnio iš kokių požemio faunų
mus tai susiejo kautynės jūros pjovėjų korsarų
o tėvas tai jau norėjo paimt tą palaimos fritauną
 
o ten bažnyčių bent trylika ir amžinos kovos amūro
ir trylika dar pragarmių kur aukso sidabro podėliai
merginos nelyg lianos netyčia išdygsta už mūro
ir norisi joms mylėtis o įvilktos jos į juoda

sunkiam dabar degtinę aš ir piratas dikas
sakau pagaliau atsipeikėk sakau gailėkis bjaurybe
nejau kad tu iš europos tai jau ir žmogus nebetikęs
kokio velnio už šituos trisdešimtį eskudų parsidavei

o dikas dyka chimera jis papūgą popina pūgą
laužo iš skausmo rankas man per petį tapšnoja
tai tau ir lauko kariūnas didikas tai tau žaliūkas
to be or not to be sako ir vapa I'm sorry

belaisvę mano jis kalba jos oda tarytum kakavos
pirk melsvasparni ereli juk liūdna be šeimininkės
daržą apsėsi ar ne jis perša man lyg nelabajam
daržas ant jos užderės
ananasai tabakas finikai

priveisi kalba kazokų įkinkysi ir pluš padermė visa
tik kad pavalkų nepakenčia sprandas mano dvasia
tai jų nejaučiu ir negaunu spjaunu į niaurų meldimą
raitas tu mano tamošiau netikėli chimera
išeisiu į vakaro žarą
išsipjausiu nendrės švilpynę
prisėsiu prie vandenyno
tai jau manęs ir nėra

Translated by Vladas Braziūnas

КРИМІНАЛЬНІ СОНЕТИ - МАФІЯ

ukrainien | Juri Andruchowytsch

На розі Кармелітської та Духа
Святого двометровий зимний хлоп
Лежав, Зацвівши оком, як циклом
(античний). Потекла на брук з-під вух

його червона юха, мов сироп і
(малиновий), а р, центрі капелюха
прострелено діру. Літала муха
над ним, і плач дівочий із утроб

летів до неба, де злодійський рай,
де кожен сутенер або шахрай
знайде в кущах навік собі малину.

В присутності лягавих та собак
старенька мати думала: «Ось так
ти гідно шлях життя завершив, сину».

© Juri Andruchowytsch
from: Eksotitschni ptachi i roslini
Kiew: Molod, 1997
Audio production: 2001 M.Mechner, literaturWERKstatt berlin

КRIMІNАLІNIAI SОNЕТAI – МАFІJA

lituanien

Tarp Karmelitų rožės ir tarp Dvasios
Šventosios dvimetrinis šaltas toks
gulėjo, spindakiavo kaip kiklopas
(iš Antikos). Ir sunkės iš ausų rausvasis

jo kraujo sirupas ant akmenų
(aviečių sirupas), o vidury kepurės,
kur musė suko, žiojos šūvio dūris
ir klyksmas mergiškas iš gelmenų

į dangų skrido, piktdarių dausas,
kur niekšas ir suteneris atras
kiekvienas amžiams savąją avietę.

Tada apstojo mentai, šungaudžiai,
senutė motina galvojo: „Taip,
išsirinkai, sūnau, padorią vietą“.

Translated by Vladas Braziūnas

КРИМІНАЛЬНІ СОНЕТИ - НІЖНІСТЬ

ukrainien | Juri Andruchowytsch

По той бік пристрасті народжується ніж...
Лахмітник Місьо о четвертій ранку
зарізав панну Касю, лесбіянку
(як він гадав, а втім, йому видніш).

Він пописав ій черево й горлянку,
аж весь шалів, аж весь упав у дріж.
Вона ж одно твердила: «Хоч заріж,
я присягла навіки свойму Янку».

(Той саме відбував за зґвалтування).
Вона була любов його остання —
і так пішла, небога, ні за гріш.

Кохання — то велика дивовижність:
там, де лише народжувалась ніжність,
за хвильку може виникнути ніж.

© Juri Andruchowytsch
from: Eksotitschni ptachi i roslini
Kiew: Molod, 1997
ISBN: 966-7263-09-6
Audio production: 2001 M.Mechner, literaturWERKstatt berlin

КRIMІNАLІNIAI SОNЕТAI – ŠVELNUMAS

lituanien

Iš meilės kartais peilis gali gimt…
Ketvirtą ryto šlamštpirklis, Mesjė toks,
papjovė ponią Kasią, mat lesbietę
(jisai taip manė, nors labai kažin).

Pagurklį, pilvą jai išrašė tankiai,
drebėjo visas, nesiliovė siaust.
Ji savo laikės: „Nors mane papjauk,
pasižadėjau aš per amžius Jankai“.

(Tai šitaip stojos prievarta į eilę.)
Ji buvo paskutinė jojo meilė –
ir taip nuėjo, dangiška, perniek.

Mylėtinė – tai keistas sakramentas:
tenai, kur tik švelnumas randas,
po mirksnio jis jau peilio gali siekt.

Translated by Vladas Braziūnas

[Увійшовши в хащі, де повно птиць]

ukrainien | Juri Andruchowytsch

Увійшовши в хащі, де повно птиць,
уяви: природа — майстерня Бога,
по якій блукає твоя знемога.
Все, що можеш ти, — це упасти ниць.

Невблаганна зелень зійшла, як мор,
як потоп, як піна, слизька на дотик.
Ці рослини горді. Вони наркотик.
Ці рослини схожі на хор потвор.

«Але що там зелень! Вона — це тло
для рептилій, гемонів. Я вбираю
це гниття, цю розкіш — праобраз раю,
де не все збулося й повсюди зло».

Ти, що маєш меч і до нього дух
у спасеннім тілі, рубай, мов Юрій,
розпанахуй гемонів, гарпій, фурій,
розтинай пітонів, немов ропух!

Бо якщо вже тут збожеволів Бог
і вінцем творіння цей бестіарій,
де яріє регіт чортячих арій, —
ти повинен цим падлом встелити мох!

Ти повинен вийти з хащів, поки
над тобою Пані Ясна пробуде.
Ти, що світло маєш в очах приблуди,
мусиш вийти на срібло. І навпаки.

© Juri Andruchowytsch
from: unveröffentlichtem Manuskript / unpublished
Audio production: 2001 M.Mechner, literaturWERKstatt berlin

[Įsigavęs tankmėn, paukščių pilnon]

lituanien

Įsigavęs tankmėn, paukščių pilnon,
įsivaizduok: gamta – Dievo dirbtuvė,
kur tava bejėgystė jau užsibuvo.
čia tegali, – kniūbsčias pult patykom.

Žaluma nepaliauja it maras eit,
Kyla putom, slystančiom lytint, potvyniu.
Augalai tie išdidūs. Jie gi narkotikas.
Tarsi išgamų choras tie augalai.

„Ką čia ta žaluma! Įsiimt –
toms reptilijoms, hemonams. Sugeriu
rojaus provaizdį – prabangą sutrose.
Kur ne visa įvykę ir blogis aplink“.

Kardą kurs nulaikai, dvasią laikai
išganytame kūne, kirsk tartum Jurgis,
hemonus plėšyk, harpijas, furijas,
pitonus it rupūžes kokias pribaik!

Nes jei išprotėt teikėsi Dievas čia
ir kūrybos vainikas tas bestiarijus,
riba juoksmas nelabojo arijų, –
samanas privalai aptaisyt šia maita!

Privalai palikt tankmę šią, aukštai
virš tavęs Mergelė Skaisčiausia blaivos.
Šviesą kurs neši akyse užeivio,
į sidabrą ją privalai iškeist. Ar atvirkščiai.

Translated by Vladas Braziūnas

[Марко Поло казав неправду, коли]

ukrainien | Juri Andruchowytsch

Марко Поло казав неправду, коли
запевняв, нібито мули, воли, осли
над проваллям пітьми і тібетом імли
привели його далі на схід — до Китаю.
Шлях його, безперечно, — то блуд петлі.
Марко Поло, певно, спав у сідлі.
Адже далі на схід немає землі,
адже Індія — це межа, це те, що скраю.
 
Про який там схід можна казати, якщо
є стіна, за якою велике й німе Ніщо,
і Воно не любить нас не знати за що,
як здається нам, бо насправді Воно ніяке.
Так що тут зупинка для прощ і пущ,
і останній камінь, і дощ, і кущ,
і тому гординю в собі розплющ —
ця стіна не з тих, які беруть зарізяки.

Ця стіна — це примара така, об яку
розсипається Азія з її масивом піску,
розбиваються валки всі об неї, стрімку,
а над нею вже інший вимір: там Бог, світила.
Але ти приблуда, і доля твоя така:
мандрувати вниз, поки тече ріка,
поки віриш: на світло, немов з мішка,
можна все-таки вийти. Ціною дурного тіла.

© Juri Andruchowytsch
from: unveröffentlichtem Manuskript / unpublished
Audio production: 2001 M.Mechner, literaturWERKstatt berlin

[Markas Polas sakė netiesą, kai]

lituanien

Markas Polas sakė netiesą, kai
tvirtino, esą mulai, jaučiai ir asilai
prarajom ir tamsom, tibeto rūkais
atvedė jį toli į rytus – lig Kinijos.
Iš tiesų jo kelias – tai kilpos, lankai.
Markas Polas balne bus keliavęs sapnais.
Nes toliau į rytus žemės nieks neprieis,
nes Indija – tai tik riba, pakraščio linija.

Apie kokius ten rytus gali kalbėti, kada
tėra siena, už jos plati nebyli Niekuma,
ir nemėgsta Ji mūsų, nors nežinia už ką,
šitaip regisi mums, nes iš tikro Jinai jokia.
Taigi šičia maldoms ir girioms vieta sustot,
čia krūmynas, lietus, paskutinis akmuo,
ir užtat išdidybę savy priplok –
siena ši ne iš tų, kurias ima akla narsa.

Siena ši – vaidinuoklis toks, į kurį
smėlis trenkias, jo Azijos masė daros biri,
ir sudūžta į stačią gurguolių vežimai visi,
o virš sienos kitas matmuo: Dievas ten, šviesuliai.
Tu klajūnas, skirti tau ne tie keliai:
leistis slėnin, kol teka upė tyli patikliai,
kol tiki: dar švieson lyg iš maišo išeit
vis dėlto įmanu. Nors prireiktų paiką kūną įkeist.

Translated by Vladas Braziūnas

Лісты з-пад коўдры

biélorusse | Andrej Khadanovich

праз акно месяцовы поўраз
апускаецца па крывой
я ня бачу
залез пад коўдру з
галавой

навісаюць словы хадульна
расстаўляюць пасткі пасты
а пад коўдрай цёпла і ўтульна
і ня страшна пісаць лісты

будзе рады палкоўнік маркес
і астатнія пацаны
асьцярожна ступае накрэс
клышаногі й трохі п’яны

не кампутарныя крамзолі
а жывое рукі сьляды
хай баляць на пальцах мазолі
не бяды

бо нашто электроная пошта
калі проста так не ў пару
немавед пра што і навошта
немавед каму гавару

© Андрэй Хадановіч
Audio production: Belarus PEN-Centre

laiškai iš po antklodės

lituanien

kerta langą mėnulio lynas
besileisdamas iš dausų
nematau jo
po antklode lįsdamas
lig ausų

ir pakimba žodžiai apkiautę
postai slapsto spąstus slidžius
o po antklode tyliai ir jaukiai
nebaisu rašyt laiškučius

pulkininkas markesas džiaugsis
ir kiti pajacai su juo
apdairiai liesas braižas šliaužia
šleivapėdis apgirtęs vos

ne kompiuterio keverzynės
parašyta gyva ranka
kad ir peršti ant pirštų trynės
ne bėda

nesgi kam elektroninis paštas
jei erdvė čia taip ne laiku
nebeaišku dėl ko ir ką čia
nebeaišku kam čia kalbu

Iš baltarusių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

[зь нетрывалага даху сарвала скалечаны шыфэр]

biélorusse | Andrej Khadanovich

зь нетрывалага даху сарвала скалечаны шыфэр
і на досьвітку ў сон нацякло па калена вады
і паўночны алень у заходніх суседзяў “рэніфэр”
па сьцяжынах сьвядомасьці прэ невядома куды

гэты жарт не дагнаць не спыніць не стрымаць без паўлітра
восьмы год адукацыя зранку гудзе ў галаве
падступіла рака і дазваньня размыла палітру
й акварэльная фарба павольна з вадою плыве

санітары ракі не ўпалююць лернейскую выдру
на паверхні затокі ўначы адлюструецца дом
я знайду гэты дом і на ганку тваім ногі вытру
каб назаўтра за плыняю зноў бестурботным плытом

пералётным калумбам ня вырвацца ў страчаны вырай
і мураш-самурай заблукае ў чужой барадзе
вісакоснай тугой гераічнай сізіфавай гірай
гэта лета завісла й ніхто нікуды не ідзе

будзе ўсё як калісьці хоць лупу да вока наблізьце
пералётныя летнія зоры на ўскраіне сну
раўнадзенства па восені лічыць апалае лісьце
і зіма ў мацюгальнік завеі гукае вясну

© Андрэй Хадановіч
Audio production: Belarus PEN-Centre

[nuvažiavo nuo stogo palaikio sumaitotas šiferis]

lituanien

nuvažiavo nuo stogo palaikio sumaitotas šiferis
ir beauštant į sapną lig kelių pribėgo vandens
brenda elnias iš šiaurės kaimynų vakarių „reniferis“
per pasąmonės klystkelius į nebežinomą ten

nesidrąsink to juoko be puslitrio nesustabdysi be litro
spaudžia galvą aštuonetą metų auklyba rytais
prisigretino upė lig galo išplovė palitrą
akvarelinis dažas lėtai palei srovę išeis

lernos ūdrą vandens sanitarai paliks šitos upės ramybėj
įlankėlės vanduo naktyje jos namus atspindės
tuos namus aš surasiu prie slenksčio batus iškratysiu
kad rytoj pasroviui šiuo plaustu lengvapėdiškai lėkt

keliauninkai kolumbai dauson praraston nesiveržtų
ir skruzdė samurajus barzdoj svetimoj pasiklys
keliamieji ne metai herojų sizifų gėla lygu svarstis
taip pakibo ši vasara taip jau pakibus ir liks

visa bus kaip kadaise nors imtum pro lupą spoksoti
keliauninkės vasarvidžio žvaigždės to sapno pačiam pakrašty
ir ruduo ekvinokcijoj mojas lapus krituolius suskaičiuoti
ir žiema per pūgos megafoną oliuoja pavasarį grįžt

Iš baltarusių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

[кожны старт азначае фініш]

biélorusse | Andrej Khadanovich

кожны старт азначае фініш
і сканчаецца альфабэт
толькі ўласнае “я” закінеш
ў кірылічна-кілерскі сьвет

ён сьмяецца аж бачна дзясны
бог з машыны
аўтар з аўто
на пачатку ня вельмі ясны
і далей невядома што

не тырчыш ад сьвету? тым горай
бачыш іншыя пад настрой
прагнуць кайфу кожнаю порай
кожнай парай кожнай парой

ліст да сьвету прыйдзе знадворку
ў панядзелак
адкуль? куды?
знойдзеш аўтарку да аўторку?
дасі рады да серады?

вунь мінак юнак недарэка
мутны погляд шчасьлівы твар
прэцца ў пошуках чалавека
чырванее пад вокам ліхтар

мудакі стаяць у мундурах
кулі-дуры стаяць у чарзе
покуль бард нахтыгаль прыдурак
ачмурэла вершы вярзе

брыдучы ў неймавернай мове
па скалечаным целе трысьця
паміраючы ад любові
да жыцьця

© Андрэй Хадановіч
Audio production: Belarus PEN-Centre

[o kiekvienas startas tai finišas]

lituanien

o kiekvienas startas tai finišas
abėcėlė baigiasi tuoj
kur pamesi „я“ begalinį
kilerinėj Kirilo šviesoj

juokias jis matyti net dantenos
iš mašinos
dievas o iš auto-
mobilio autorius lenda
nesuprantama kas jis toks

nesvaigus pasaulis? kaip nori
žėk kai nuotaika bus gera
kaifo trokštančios kūno poros
vis po porą ir kas para

tau iš išorės laišką parašė
tą pirmadienį
kur? ir ką?
lig antradienio autorę rasi?
lig trečiadienio bus tvarka?

štai praeivis paikas vaikinas
drumsčias žvilgsnis veidas džiugyn
veržias į žmogaus atradimą
su raudonu deglu po akim

munduruoti nuokvaišos stojas
kulkos mulkės rikiuojas eilėn
kolei bardas naktingala loja
klaiksta skaldas paskaldas eilėm

brenda kalbą suveltą gailią
trempia nendrės kūną sumintą
neša savo mirštamą meilę
gyvasties link

Iš baltarusių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

[час перайсьці ад словаў да явы]

biélorusse | Andrej Khadanovich

час перайсьці ад словаў да явы
раяць курцы і матацыклісты
толькі прыходзіць сон мой яскравы
зыркія словы ў золак імглісты

ён наплывае нібы знадворку
покуль чуйную ў вадах і хібах
распачынае зьліва гаворку
першыя кроплі граюць на шыбах

дэсантавацца ў сярэдзіну зьлівы
высьніўшы словы выславіць сон
кінуўшы вонкі ў горад дажджлівы
свой параплаў парашут парасон

недзе на біржах падаюць баксы
недзе на ладан дыхае ўсама
менскаю зьлівай дыхаюць таксы
мокрыя таксы
й таксісты
таксама

толькі ўмыкнеш электронны папірус
вецер ляціць шалапутны і файны
як найнавейшы кампутарны вірус
кружыць над местам усе твае файлы

марна шукаеш маркі й канвэрты
марна чакаеш паслуг інтэрнэту
сеціва ўрыўкі лятуць у паветры
пазачарговае бабіна лета

сьпелячы словаў смачныя сьлівы
дыхаеш воляй пад рэбрамі коле
дыхаеш зьлівай дурань шчасьлівы
мроячы не прачынацца ніколі

© Андрэй Хадановіч
Audio production: Belarus PEN-Centre

[nuo žodžių laikas pereit prie javų}

lituanien

nuo žodžių laikas pereit prie javų
rūkalių motociklininkų triukas
žavus ateina sapnas apžavių
priplūsta žodžių rytmetinį rūką

atplaukia lyg iš lauko iš kažkur
kol nemingu ydingas ir išalkęs
lietus ir liūtis pradeda niur niur
lašai palangėn pirmos stiklo valktys

desantu šokti liūties vidurin
žodžius sapnuotus žodžiais iškalbėti
nutrenkti išorybę patvorin
skėčiu parašiutu per parapetą

kaip biržoj baksai krinta pasliki
galuojas bin ledena snukį šamas
ir minsko liūtį kvepiantys taksi
šlapi taksi
taksistai
triukas senas

įjungsi elektroninį papirusą
ir paikas vėjas įsisuks ir fainas
it pasiučiausias tavo kompo virusas
nudžiaus ir suks virš miesto tavo failus

markučių veltui ir vokų beieškai
ir interneto paslaugų belauki
išdykę vėjai jo tinklus suplėšė
per sarpią bobų vasarą jie plaukia

žodžius tu it slyvas nusarpinai
kvėpuoji laisvė tau po širdžia duria
it liūtis laisvas vaikštai ir paikai
manai neišbyrėt dykaviduris

Iš baltarusių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

Ліст на свабоду

biélorusse | Andrej Khadanovich

Мы покуль не народжаны народ,
мы вязьні скамянелых яйцаклетак,
мысьленча запаволены чарот;
хтось падла, хтось зусім яшчэ падлетак,

хтось піша і рыторыкай старой
уводзіць юнакоў у заблужджэньне:
змагар, руплівец, ходыньнік, герой,
тытан, а мо й тытанік адраджэньня.

Стаміліся й губляем лік гадам:
гады ў турме паўзучыя, як гады!
Дзе ж тая паўнагрудая мадам,
што ўсіх нас павядзе на барыкады?

Што маем, ёй бы кінулі да ног!
І вартавыя чуюць нашы енкі,
калі начамі ў каляровых снох
мы бачым гэту кралю без сукенкі.

Мы валім дрэвы, чэшам камяні,
капаем катлаваны і каналы,
чакаем на спатканьні, лічым дні
й абагаўляем сьвет наш дасканалы.

Бо верым: навакольнае лайно
цудоўным гноем станецца ў гасподзе.
Папраз закратаванае акно
гартуем дых, каб дыхаць на свабодзе.

© Андрэй Хадановіч
Audio production: Belarus PEN-Centre

Laiškas į laisvę

lituanien

Kol kas mes dar negimusi tauta,
mes kaliniai suakmenėjusių kiaušialąsčių,
mes nendrė, atsilikti palikta;
kas jau į puoleną, kas panašus į paauglį,

kas rašantis retorika sena
jaunuomenę klaidina ir gadina:
karys, darbštuolis, didvyris ar net
titanas, gal titanikas mūs atgimimo.

Pavargom ir jau pametėm metus:
kalėjime jie šliaužioja gyvatėm!
Pašauks mergelė stačiakrūtė mus,
kad stotumėm su ja už barikadų?

Ką turim, mestumėm po kojom jai!
Sargybiniai begirdi mus vaitojant,
kai naktimis spalvingieji sapnai
mums nuogą jos grožybę demonstruoja.

Mums medžių versti, mums tašyt uolų,
kanalų, tvenkinių mums kasti saujom,
mums laukti pasimatymo dienų,
mums dievint skirta tobulą pasaulį.

Nes tikim: šitas šūdas, kur aplink,
bus ūky pravartus kaip grūdui mėšlas.
Plaučius už grotų grūdinam: atmink,
ir laisvės orą jais turėsi kvėpti.

Iš baltarusių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

Пасьлямова

biélorusse | Andrej Khadanovich

Ты занураўся ў сене, нібы ў Сене,
з цыганскаю красуняю Кармэн,
ёй недарэчна дорачы насеньне
й нічога не жадаючы ўзамен.

Пара зьбіраць плады, цяжар асеньні
узважваць, ды марнее твой бязьмен.
А ты ўсё прагнеш боўтацца ў басэйне
й мяркуеш, што дагэтуль супэрмэн.

Ты б мог сягнуць вышэй за піраміды,
але ў кампутары Сэміраміды
твой сад завіс яшчэ ў палеяліт.

Гадуючы жыгучку і дзядоўнік,
чакаеш, покуль зьявіцца садоўнік,
які націсьне «ctrl»-«alt»-«delete».

© Андрэй Хадановіч
Audio production: Belarus PEN-Centre

Baigiamasis žodis

lituanien

Į šieną panirai lyg kad į Seną
su čigone gražiausiąja Karmen,
mainais netroškai nieko, vien tik sėmenis
barstei be jokio reikalo pervien.

Jau laikas rinkt vaisius, rudẽnį labą
pasvert, bet dulka svartis be naudos.
O tau vis po baseiną plaktis maga,
tu supermenas vis manaisi toks.

Aukščiau galėtum kilt nei piramidė,
tačiau kompiutery Semiramidės
tau sodas lyg paleolitas, taip toli.

Dilgynių ir gysločių tik priveisęs
vis lauki sodininko, kurs ateisiąs
galop nuspaustų „ctrl”–„alt”–„delete” .

Iš baltarusių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

Маленькі жабрак

biélorusse | Andrej Khadanovich

Я ведаю, няма тваёй віны
ў тым, што кагось прыручыш алькаголем.
Учора ўночы мне прысьніўся Голэм,
пітушчы прывід праскае вясны.

Кітайскім матылям тлумачым сны,
а раз на месяц роспачна скуголім
на месяц – голым каралём дэ Голем
з кінематаграфічнай прасьціны.

Раскоша чалавечага сумоўя,
цяпельца выпадковага зімоўя…
Тапелец, што прачнуўся ў немавед

якім паветры без вады і сябры,
спрабуе надзімаць пялёсткі-жабры,
самотнай ружай кінуты ў сусьвет.

© Андрэй Хадановіч
Audio production: Belarus PEN-Centre

Mažasis elgeta

lituanien

Žinau, kad nesama tavos kaltės,
jog prijaukinsi ką per alkoholį.
Susapnavau aš vakar naktį Golemą,
pavasarinės Prahos girtą šmėklą.

Drugeliams kinų aiškinam sapnus,
kas mėnesį iš nevilties sulojam
į mėnesį – karalius nuogas ploja,
de Golis kino plokštumos baltos.

Žmogaus ryšys su žmogumi brangiausias,
žiemavietės atsitiktinės laužas…
Skenduolis, atsitokęs nėr žinios

kokiais orais be draugo ir be vandenio,
išpūsti žiedlapius ar žandus bando,
visaton sviestas rožės vienišos.

Iš baltarusių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

Ноч у мытні пры старым замку

biélorusse | Andrej Khadanovich

Сам насам із швэдрам, што кінуты ў кут,
сам насам із страчаным часам,
сам насам з уласнай прысутнасьцю тут –
із столькім, што ўжо не сам насам, –

знадворку, бо замак замкнуты стары,
на пекную гледзячы зорку
(знадворку дачынна ўсяго, што ўнутры, –
так блізка, што ўжо не знадворку),

нарэшце стамлюся ад словаў, чужы
у некалі скончанай спрэчцы,
нарэшце спынюся на самай мяжы –
так позна, што ўжо не нарэшце.

© Андрэй Хадановіч
Audio production: Belarus PEN-Centre

Naktis muitinėj prie senosios pilies

lituanien

Pats vienas, megztinis nusviestas kampan,
pats vienas, ir žuvusis laikas,
pats vienas, ir mano buvimas, aiman,
jau toks, kad ne vienas, toksai, kad...

iš lauko: senoji pilis uždara, –
į žvaigždę žvelgiu auksaplaukę
(iš lauko į visa, kas viduje –
iš arti taip, kad jau ne iš lauko),

galiausiai pavargsiu, tie žodžiai pabos,
tas ginčas jau baigtas seniausiai,
galiausiai sustosiu visai prie ribos
vėlai taip, kad jau ne galiausiai.

Iš baltarusių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

Калі разгуляецца…

biélorusse | Andrej Khadanovich

Люблю навальніцу на сьвята працоўных,
калі разгуляецца ў небе пярун,
а тут, на зямлі, із стыхіяй на роўных,
свой верш прамаўляе паэт-гаварун.

Нябёсы маланкай міргнуць дабрачынна,
вясновую зьліву ўзмацніўшы ўтрая, –
прамокне наскрозь чарнявая дзяўчына,
прынада, прынада, прынада мая!..

Да хаты вяртаецца ўдзячная моладзь
зь дзіцячых садкоў беларускіх і школ,
нябеснага бацьку ў Жыровічах моляць,
каб шчасьце ды мір панавалі вакол.

На ўсходзе даўно не здаралася путчаў,
на захадзе хутка дазволяць аборт,
а шчасны паэт, не раўнуючы Цютчаў,
чакае натхненьня, ўмыкаючы «word».

Ён будзе пяяць пра сюжэт старадаўні.
Пра іншае, дружа, пакуль памаўчы!
Як кожнага году на першага траўня,
галоўнае сьвята пачнецца ўначы.

Курган векавечны амаль раскапаны,
і хутка натоўп неразумных хазар,
вампіры і ведзьмы, залётнікі й панны,
калёнай памкнуць на славянскі базар!

Сябрына на шабаш, бы спожыць у кайстру, –
бязь лебедзяў чорных і белых варон.
І кожнай Мальгрэце – асобнага Майстра,
і кожнаму Фаўсту – уласны патрон.

Шатаны, анёлы, багі, дэміургі,
прыходзьце, нясеце дары ў дарасхоў:
зямля беспасажна-цнатлівых Вальпургій
дагэтуль чакае сваіх жаніхоў!

© Андрэй Хадановіч
Audio production: Belarus PEN-Centre

Kai įsismarkaus…

lituanien

Aš myliu tą audrą, kai, dirbantiems švenčiant,
tai įsismarkaus perkūnėlis, tai lis,
o žemėje – stichijoms lygus ir lemčiai –
eilėraštį skelbia poetas plepys.

Padangės žaibu sumirksės palaimingai,
pavasario liūtis nuo jo tik smarkyn, –
lig siūlo sumirks mergina tamsiagymė,
mieloji, mieloji, o mano brangi!..

Sugrįžta iš gudų mokyklų, darželių
dėkingas jaunimas į savo namus,
Žirovičiuos meldžia dangaus visagalio,
kad laimė, ramybė klestėtų pas mus.

Rytuos jau seniai nebebuvo taip gera,
įteisins abortą jau greit vakaruos,
laimingas poetas, kaip Tiutčevui dera,
palauks įkvėpimo, kol kraunamas „word”.

Jisai uždainuos siužetėlį senutį.
O apie ką kita, brolau, patylėk!
Dainuos, kaip kaip kas metai prieš pirmą gegužio
ta šventė prasideda iš po nakties.

Praamžis kurganas beveik iškasiotas,
ir greit neprotingų chazarų minia,
vampyrai ir laumės, meilužiai, mergiotės
kolonomis slavų turgun susimes.

Draugužiai į galą kaip maistas į maišą, –
be gulbių juodų ir be varnų baltų.
Margaritai kiekvienai – po atskirą Meistrą,
ir Faustui po patroną – bus juk dar tų…

Šėtonai, dievai, angelai, demiurgai,
į sakramentorių jau neškit aukas:
dar žemė skaisčių ir bekraičių Valpurgijų
belaukia jaunikių naktis ir dienas!

Iš baltarusių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

Раство на “Раствора-Бэтонным”

biélorusse | Andrej Khadanovich

Раство на “Раствора-Бэтонным”.
Сьнежань за часам мясцовым.
Цяжка брысьці мадоннам
у зімным сьвятле месяцовым

ходзішчам незнаёмым
зь ліпамі паабапал.
Вось Гаспар пакрыёму,
нібы кульгавы д’ябал,

вось Бальтазар з батонам,
вось Мэльхіёр зь бідонам –
на пацеху мадоннам
крочаць “Раствора-Бэтонным”.

Слота вечная наша,
звыклы голад і холад.
Вецер made in Russia,
вецер made in Poland.

Паўзе апошні тралейбус.
Наступны прыпынак “Раствора-
Бэтонны”. Падпіты бэйбус
глядзіць на мадоннаў сувора.

Дзеўкі – ведзьма на ведзьме –
бавяцца ў тамагочы.
Месцаў мадоннам зь дзецьмі
ніхто саступаць ня хоча.

На мёрзлых шыбах узоры –
лотаць, канвалі, ружа –
банальна зьвялі – І’m sorry –
ад рыфмы банальнай “сьцюжа”.

Зімна крохкім бутонам.
Парай плыве гаворка.
Над “Раствора-Бэтонным”
у небе спыняецца зорка.

© Андрэй Хадановіч
Audio production: Belarus PEN-Centre

Kalėdos „Valcavimo staklių“ stotelėj

lituanien

Kalėdos „Valcavimo staklių“.
Gruodis ir vietos, ir laiko.
Madonos per naktį atkaklios,
ant kojų vos besilaiko,

brenda nesamą taką,
šonais liepų apstotą,
Kasparas tyliai seka
lyg nelabasis kuprotas,

su pienu Merkelis seka,
Baltazaras batono kaktą
siūlo madonoms kąsti
prie „Valcavimo staklių“.

Sniegas amžinas tęžta,
badas ir ledas puola.
Vėjas made in Russia,
vėjas made in Poland.

Atšliaužė paskutinis
troleibusas „Valcavimo
staklių“. Girtas sutinęs
madonas nudėbso pro kaktą.

Mergos smaginas, grūdasi –
laumės, kad Dieve mano.
Vietų madonoms su kūdikiais
niekas užleist nemano.

Langeliuos nuo speigo šuorų –
purienos, rožės, paparčiai –
banaliai suvyto – І’m sorry –
banaliai surimuotos su „šalčiais“.

Šalta butonams naktį.
Burnos šnekom garuoja.
Viršum „Šlifavimo staklių“
žvaigždė danguje sustoja.

Iš baltarusių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

Onüç Karakuşa Birden Bakmanın Tek Yolu

turc | Gökçenur Ç.

1.

Geceyle çarpıştı onüç karakuş
yıldızlar darmadağın
gece kanat çırpıyor


2.

Tek sıra tünediler sarı bir kule vincin bomuna
Boşaldı güverteler. Yüklendi onüç karakuşu
gece bandıralı gemi.

O günden sonra
kaptanın karaya hiç ayak basmadığı
ve küçük bir fırtınanın
gemiyi tedbirli bir uzaklıktan izlediği söylenir


3.

“Tahran’a mı?” dedim
“Ordan geliyoruz zaten” dedi  biri
“Rumeli?”
“Kahveciye on beş lira borç taktık orda”
“Pazariçi?”
“Oralıyız biz, orda ağaçlar onüç karakuşun
adlarını yüksek sesle söyleyerek uzar”


4.

Kuyunun dibinde dolunay

Onüç karakuş kanat çırpmadan dönüyor
kuyunun üstünde

Kış uzun sürecek ve uykusu hafif olacak ağaçların


5.

“Yeni bir ad ver bana” dedi

adına alışırsa uçamaz karakuşlar

“bana yeni bir ad ver
geçen yıl nisanın yerini söyleyeyim sana”


6.

Biçilmiş bir tarlaya indiler
sevişmiştim bu tarlada
başakların sapları uzunken
gecelerden


7.

Bir serçe
bir saka, bir karga,
bir martı, bir iskete

Hepimiz rüzgârla yıldızlar arasında
bir seçim yapmak zorunda kaldık
bir karakuşa dönüşmeden önce


8.

Rüzgârım der karakuşlar,
yaşamım işte, işlerim,
işte dünyanın denizleri, işte denizin maviliği,
biz buyuz, seniniz,
bu bizim yağmurumuz,

Kimsenin olmayan şeyler yoktur karakuşlara göre


9.

Onlarla aramızda
ölmek fiilinin
karakuşların dilinde
gelecek zamandan başka bir kipte
kullanılmamasından kaynaklanan
yanlış anlaşmalar var


Amaçsız dolaşıyorum kırlarda
çimenler adımlarımı bir şiir gibi okuyor


10.

Gücünü gölgesinden alır dağ dedi karakuş
Gölgesinin altında gölgeleriniz var

Artık konuşmayalım
yanlış bir kelime söylersek
yeniden başlayabilir zaman


11.

Yine bir savaştan dönmüşüm yenik
anahtarlığım masada    

Onüç karakuş dizilmiş pencerenin pervazına


12.

Ay buzdan bir gong
karakuşlar geçti önünden
kısacık bir gölge tiyatrosu

Gömdük birini sardunya saksısına


13.

Oturmuştum pencerenin önüne
denizlikten havalandım.

© Gökçenur Ç.
Audio production: Literature Across Frontiers

Vienintelis būdas išvysti trylika juodųjų strazdų išsyk

lituanien

1.

Trylika strazdų blaškėsi nakty
žvaigždės susipainiojo
naktis krūpsėjo


2.

jie aptūpė geltoną gervės žastą
platformos likosi tuščios. Naktis grįsta krovininiais laivais
buvo apsunkus
nuo trylikos strazdų

Sakoma, kad
nuo šiolei
kapitonas nė nebekėlė pėdos ant išdžiūvusios žemės
ir mažas uraganėlis sekiojo laivą
per saugų atstumą


3.

Tariau „į Teheraną?“
„Traukiam tenai“ pasakė vienas iš jų
„Rumuniją?“
„Liekam ten visada kavinėj skolingi penkiolika lirų“
„Stambulą?“
„Tai ten apačioj tėvynė, ten apačioj skleidžiasi
medžiai aukštu balsu tardami trylikos strazdų vardus“


4.

Mėnulio pìlnatis šuliny

Trylika juodųjų strazdų suka virš šulinio
sparnai jų nejudrūs

Žiema bus ilga, ir medžiai miegos sau tykiai


5.

„Duoki man naują vardą“ pasakė vienas iš jų

jei strazdas pripranta prie savo vardo, jis skrist nebegali

„Duoki man naują vardą, ir tau pasakysiu, kur pernai balandis“


6.

jie nusileidžia nupjautuose laukuose
tuose laukuose aš mylėjaus
kai kviečiai buvo išstybę ilgesni
nei naktys


7.

žvirblis,
kikilis, varna
žuvėdra, čivylis

turėjome pasirinkti
žvaigždes ar vėją
prieš tapdami juodaisiais strazdais


8.

„štai mano vėjas“ sako juodasis strazdas
„mano gyvenimas, mano darbai,
štai pasaulių jūros,
žydrumas jūrų,
vadinasi, esam, esame jums
čia mūsų daugybė“

pasak juodųjų strazdų
tie, kurie nepriklauso niekam, neegzistuoja


9.

šiokių tokių nesusipratimų
tarp mūsų ir juodųjų strazdų esama
iš tikrųjų todėl kad žodžio mirti
nėra
jų kalboje, išskyrus būsimojo laiko formą

klaidžioju po žalias valdas
kur žolė skaito mano pėdsakus tartum eilėraštį


10.

Juodasis strazdas pasakė kad
kalnas ima savo galias iš savo šešėlio
ir iš tavo šešėlio po jo šešėliu

baikim kalbėję dabar
klaidingas žodis įstengs
pradėti laiką iš naujo


11.

Grįžtu namo nugalėtas
ir vėl iš karo
mano raktai ant stalo

trylika juodųjų strazdų tvarkingai sutūpę
ant palangės


12.

Mėnulis tai ledo gongas
juodiej strazdai pasileido kiaurai per žaismę
šešėlių pačią trumpiausią

palaidojau vieną iš jų snapučių gėliapuody


13.

čia aš prie lango
čia jau pasišalinęs nuo palangės

išvertė Vladas Braziunas

[Par cenām nerunāsim...]

letton | Amanda Aizpuriete

Par cenām nerunāsim.
Tev ir skaistas acis.
Par tām var nopirkt
pusi pasaules.

Mans zibens sašķīdis
Simttūkstoš dālderos.
Par tiem var arī
dabūt diezgan daudz.

Viens otru nepirksim,
bet uzdāvini
man vienu skatienu
bez aizdomām.

Man nākotne
ir sadegusi zibenī.
Es tiešām negaidu
no tevis it neko.

[Dėl kainos nesilygsim...]

lituanien

Dėl kainos nesilygsim.
Tavo gražios akys.
Galima jom nupirkti
pusę pasaulio.

Mano žaibas subiręs
į šimtus tūkstančių talerių.
Už juos galima irgi
gaut gana daug.

Vienas kito nepirksim,
bet padovanok
man vieną žvilgsnį
neįtarų.

Mano ateitis
žaibe sudegusi.
Aš tikrai nelaukiu
iš tavęs ničnieko.

Vertimas: Vladas Braziūnas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008.

[Ar pavasara zaļo tinti parakstos...]

letton | Amanda Aizpuriete

Ar pavasara zaļo tinti parakstos
zem izkūstošās ziemas.
Mūsu krāšņais posts:
no četriem sniegputeņiem – četras sienas
un klavieres, kas nepieder nevienam,
kam atdevies no pirkstgaliem līdz nāvei,
lai es tev ietu līdz pa skaņu taku stāvo
līdz virsotnei, kur pietrūkst elpas,
kur mūsu dzīves ilglaicīgā telpa.
Ar pavasara zaļo tinti parakstos
zem mūsu tikšanās. No sava liktens
Šo strēmeli tu drīksti noplēst nost.

© Amanda Aizpuriete
from: Vēstuļu vējš
Riga: Atēna, 2004
Audio production: Latvian Literature Centre

[Pavasario pasirašau žaliuoju rašalu...]

lituanien

Pavasario pasirašau žaliuoju rašalu
Po išjudėjusia žiema.
Žlugtis puošnioji mūsų:
Iš keturių pūgų – iškyla ketursienis,
Jame rojalis, nepriklausąs niekam,
Kam paklusnus nuo pirštų lig mirties,
Kad eičiau į tave skardžiu taku skardingu
Ligi viršūnės, kur pritrūksta kvapo,
Kur mūsų gyvasties ilga minutė plaka.
Pavasario pasirašau žaliuoju rašalu
Po mūsų pasimatymu. Tu nuo savos lemties
Drįsti šį rėžį suvisam nuplėšt.

Vertimas: Vladas Braziūnas

Ciešā jumī

letton | Knuts Skujenieks

kad cilvēki lasīs šos pinumus rūgtos
šos vārdus nesauktos neizlūgtos
un domās par to kas tādus ir devis
kā tur būs vairāk? manis vai tevis?
kad cilvēki domās par vientuļu garu
kas spēj pat no bezspēka izskaldīt staru
ja sacīs labi vēl pasaule staro
vai viņi zinās kas staru baro?
es pats to nezinu mīļā mana
tu tālā un dobjā kā zvanīšana
es nezinu to bet es tevi jūtu
un atkal rindu uz papīra sūtu
tu drebi kā gaiss no putna vēdām
pār manām cerībām manām bēdām
mēs varam šķirties kā padebeši
bet nevaram atmosties auksti un sveši
priekš citiem aizliegt viens otru varam
bet pašiem sev mums nepaiet garām
mēs varam rūgties ka dzīve vīla
bet mūs tura važās ne tikai mīla
no kopīga krama mums uguns viena
no kopīga dvēseles pavediena
ja nogursi zini ka cilvēki lasīs
un atkal un atkal pēc stara prasīs
un ciešā jumī mēs esam radi
es tevi dziedu tu mani vadi
un katrā burtā ir tava dvaša
un tikai puse no manis paša

© Knuts Skujenieks
from: Raksti: Dzeja 1963–1969
Rīga: Nordik, 2002
ISBN: 978-9984-675-80-0
Audio production: Latvijas Literatūras centrs, 2015

Glaudus keimarys

lituanien

kai žmonės skaitys šį gailujį skiautinį
žodžius šiuos nepašauktus neišmaldautus
galvos apie tą kurs juos lūposna spraudžia
manęs ar tavęs? katro bus daugiau čia?
kai žmonės galvos apie dvasią vienatvės
kur gali iš nẽgalės spindulį mesti
jei tars: ir gerai pasaulis dar spindi
ar jie numanys kas peni tą spindulį?
aš to ir patsai nežinau mano miela
esi tolima kaip varpo dunksėjimas
aš to nežinau bet galiu tave jausti
ir vėlei eilutę į popierių glausti
tu virpi it oras nuo paukščio plazdenimo
dėl mano vilčių ir dėl rūpesčių mano
mes galim kaip debesys skyriumi būti
bet šaltì svetimi nebegalim nubusti
kitų akyse galim neigti viens kitą
bet patys savęs mes neatsisakysim
mes galim gyvenimo plūsti klampynę
bet ne vien tiktai meilė mus kausto grandinėm
iš titnago bendro ugnį mes skeliam
iš sielos bendros iš plonytės gijelės
skaitys tave žmonės žinok jei pavargsi
ir vėl jie ir vėlei į spindulį veršis
į keimarį glaudų mes sugiminiuoti
mane tu vedi tave aš dainuoju
sielos tavosios pilna kas eilutė
manęs eilutėj tėra tik pusė

Vertimas: Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – P. 96.

Neliels sentiments

letton | Knuts Skujenieks

dzidracainais kaķēns
no runču valstības
kad tu uztrausies man uz skausta
tad es zinu ka esmu
vajadzīgs cilvēks

mazais glupiķi
tu pat akmeni atbruņo
un pataisi mīkstu
to akmeni kas stāv krūtīs
tos abus akmeņus labā acī un kreisā acī
un to kas uz mēles

laiks pataisīs
tevi par apātisku un tizlu tēviņu
un mani atkal par akmeni
bet ne pavisam

jo runču valstība visai liela
un dzimstība pārsniedz mirstību

© Knuts Skujenieks
from: Raksti: dzeja 1963–1969.
Rīga: Nordik, 2002
Audio production: Latvijas Literatūras centrs, 2015

Nedidelis sentimentas

lituanien

giedraaki kačiuk
iš katinų viešpatystės
kai užsiropšti man ant sprando
žinau kad esu
reikalingas žmogus

mažas kvailiuk
tu net akmenį nuginkluoji
ir padarai minkštą
tą akmenį kurs ant krūtinės
abudu tuos akmenis dešinėj aky ir kairėj aky
ir tą kurs ant liežuvio

laikas padarys
iš tavęs apatišką ir vangų patiną
o iš manęs vėl akmenį
bet ne visai

nes katinų viešpatystė didžiulė
ir gimstamumas persveria mirštamumą

Vertimas: Vladas Braziūnas

Ziemas vakars

letton | Knuts Skujenieks

Ar savām kājām pa apvārsni
sarkans jātnieks klīst
viņš acīm redzami noveco
viņš ātrāk par ziedu vīst
Ai!
Ar cilvēkiem runāt viņš neprot
Ai!
Zirgs viņu nepazīst
Ai!
Sirdis
kas jātnieku redzējušas
palēnām palēnām plīst

from: Sēkla sniegā
Rīga: Liesma, 1990
Audio production: Latvijas Literatūras centrs, 2015

Žiemos vakaras

lituanien

Pėsčias prie žemės krašto
bastos raudonas jojikas
matyti kaip aiškiai jis sensta
greičiau negu žiedas vysta
Ai!
Kalbėt su žmonėm nemoka
Ai!
Žirgas jo nepažįsta
Ai!
Širdys
jojiką pamačiusios
iš lėto iš lėto plyšta

Vertimas: Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – P. 73.

Ja mēs

letton | Knuts Skujenieks

nemeklēsim pasaules vainu
negaidīsim komētu asiņainu
mums komēta nepalīdzēs
draugiem paliks iet bojā
un ienaidniekiem paliks atriebība
un mēs paliksim vidū
tikai komētas aste izies caur mūsu sirdīm
un mēs paliksim vidū
un pasaule paliks ne laba ne ļauna
ne auksa ne karsta bez goda bez kauna
atstāsim gultā baltos palagus
nerosīsimies uz gaisā paraušanu
komēta aizgriezīsies pa savām parabolām
un mēs paliksim vidū
uz tilta
ja nebūsim sataisījuši savus gaismekļus
savai atnākšanai pa savām parabolām
un pasaule stāvēs bez prāta bez vilta
un mēs paliksim tukši uz tukša tilta
ar komētas asti caur mūsu sirdīm
ja mēs sevi neparausim savā gaisā
ja mēs paši neiziesim caur savām sirdīm
komēta paliks tukša kā avīzes lapa
četrkārt pārplēšama uz uzdurama uz nagliņas
draugiem paliks iet bojā
un ienaidniekiem paliks atriebība
negaidīsim

from: Raksti: dzeja 1963–1969.
Rīga: Nordik, 2002
Audio production: Latvijas Literatūras centrs, 2015

Jei mes

lituanien

neieškosim pasaulio kaltės ir
kruvinos nelauksim kometos
mums kometa nepadės
draugams teks eit pražūtin
ir priešams liks kerštas
ir liksim mes vidury
tik kometos uodega kiaurai per mūsų širdis
ir liksim mes vidury
ir pasaulis nei geras nei blogas rusės
nei šaltas nei karštas be gėdos ir be garbės
paliksim lovoj patalus baltus
nebandysim į orą traukt
kometa grįš savomis parabolėm
ir liksim mes vidury
ant tilto
jei nebūsim sau pasidarę žibintų
patiems atvykti savomis parabolėm
ir pasaulis stovės protą praradęs ir viltį
ir jau būsim tušti mes ant tuščio tilto
su kometos uodega kiaurai per mūsų širdis
jei savęs neištrauksim į savo aukštį
jeigu patys nepereisim kiaurai per savo širdis
kometa liks tuščia kaip laikraščio lapas
keturiskart perplėšiamas ir pabedamas ant vinies
draugams teks eit pražūtin
ir priešams liks kerštas
nelaukim

Vertimas: Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – P. 139–140.

Pasaules malā

letton | Knuts Skujenieks

Šī pēdējā barikāde, uguns līnija, sarkanā svītra,
Pāri tai
Mēs vairs nesadosimies rokās.
Ne draugi, ne parlamentārieši, pat ne pudelesbrāļi.

Pēdējā diena, pēdējais teikums, pēdējā šanse.
Uz robežas sadegs vārds mēs.
Cauri ugunij netiks vārds jūs.
Paliks vienīgi viņi.

Šovakar pasēdēsim uz mūsu saprāta čemodāniem,
Uz mūsu goda jūtu mugursomām
Un saskaitīsim mūsu mūža sīknaudu
Turp – vai atpakaļceļam.

Pasēdēsim līdz rītam.

from: Sēkla sniegā
Rīga: Liesma, 1990
Audio production: Latvijas Literatūras centrs, 2015

Pasaulio krašte

lituanien

Ši jau paskutinė barikada, ugnies linija, raudonas brėžis,
Per jį
Mes nebepasiduosim rankų.
Ne draugai, ne parlamentarai, net ne sugėrovai.

Paskutinioji diena, paskutinis sakinys, paskutinis šansas.
Už ribos sudegs žodis mes.
Pro ugnį neprasimuš žodis jūs.
Liks tik vienintelis jie.

Šįvakar pasėdėsim ant savo išminties lagaminų,
Ant savo garbės jausmo kuprinių
Ir suskaičiuosim smulkiuosius savo gyvenimo pinigėlius
Ten link – ar sugrįžimui.

Pasėdėsim lig ryto.

Vertimas: Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – P. 18.

[Cik saullēktu cilvēks spēj izturēt...]

letton | Knuts Skujenieks

Cik saullēktu cilvēks spēj izturēt,
Ja sirds tam ik rītus palo,
Ja mūžīgi diena sarkana lec
Un mūžīgi neizbalo?

Cik saullēktu cilvēks spēj izturēt,
Ja sirds tam caur asiņu stīgām
Ik rītus ceļ spārnus, ik vakarus krīt
Ar degošām bezdelīgām?

Cik saullēktu cilvēks spēj izturēt,
Ja sirds dreb ik rītus zem naža
Un tūkstošiem blāzmu pa dzīvi nāk līdz
Kā gara un sarkana važa?

Ja tūkstošiem rītu bez žēluma nāk
Un katrs jādzīvo savādāk?

© Knuts Skujenieks
from: Raksti: Dzeja 1963–1969
Rīga: Nordik, 2002
ISBN: 978-9984-675-80-0
Audio production: Latvijas Literatūras centrs, 2015

[Kiek saulėtekių gali žmogus atlaikyt...]

lituanien

Kiek saulėtekių gali žmogus atlaikyt,
Jei širdis jam kasryt plūsta,
Jei diena raudona prašvinta vis
Ir vis neišblūksta?

Kiek saulėtekių gali žmogus atlaikyt,
Jei širdis jo, kraujais apkrešus,
Kasryt taikosi skrist, kas vakarą krist
Kaip ir degančios kregždės?

Kiek saulėtekių gali žmogus atlaikyt,
Jei širdis kasryt po peiliu virpa
Ir aibėm žarų per gyvenimą eina lyg
Ilga ir raudona kilpa?

Taip rytmečių aibės be gailesčio eis,
O reiks kiekvieną gyventi savaip?

Vertimas: Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – P. 45.

Vārds bez vārda

letton | Knuts Skujenieks

no viduča no klusuma
no paša kodoliņa
lai iet līdz tevīm un lai grimst
visdziļākajā ziņā

pēc kura runāt iesākšu
pirms kura runāt beigšu
tas vārds ko mūžam gribēšu
un mūžam nepateikšu

© Knuts Skujenieks
from: Raksti: Dzeja 1963–1969
Rīga: Nordik, 2002
ISBN: 978-9984-675-80-0
Audio production: Latvijas Literatūras centrs, 2015

Žodis be žodžio

lituanien

iš vidurio iš tylumos
iš pačio branduolėlio
te eis tavin ir te įgrims
giliausiojon esmėn jis

po jo kalbėt pradėsiu aš
prieš jį kalbėt nustosiu
to žodžio trokšiu visąlaik
ir niekad nebylosiu

Vertimas: Vladas Braziūnas / http://vladas.braziunas.net/node/819

Vārds ir vārds

letton | Knuts Skujenieks

es neesmu uzveicams es neesmu iznīdējams visklajākā
laukā nomīdītā pielamātā un piespļautā
neskatieties uz maniem kauliem kas arvien gausāk
staigā zem ādas nu bet ja gribat skatieties varbūt ka tas ir
pamācoši bet klausieties manos vārdos klausieties
ieklausieties noklausieties pārklausieties bet klausieties
jo mani vārdi ir mani darbi un citu darbu man nav
un nebūs
un nav tādas dzīves cīņas kurā es būtu zaudētājos jo
man nav ne durkļa ne kara viltības tikai vārds kuru
es nolieku vidū visklajākajā vietā un tas dod sakni pēc
gada vai divsimt kāds tam svars? vai tūlīt uz vietas vai
pēc septiņiem mēriņiem sviedru kāds tam svars?
mani kauli ir graša vērti jo pie manis ir vārdi un tie nav
ne jāņa ne pētera ne knuta skujenieka vārdi tie vārdi ir
Cilvēks
ja gribat skatieties balstiet kaulus pie elkoņiem vai
aizmetiet kāju priekšā bet vārds ir vārds un pat aizmirsts
viņš atstāj meža atbalsi ūdens viļņošanu un ļaužu
nesaderību ar dzīvi un sevi
un pat visrupjākais vārds visrūgtākais vārds ir Cilvēks ne
man to zināt ne jums no kurienes vārdi nāk un kur tie
aiziet
un mūsu nezināšana tura mūs dzīvus pat nāvei parādā
esamus
tādēļ klausieties līdzklausieties audzējiet savu sakni
un jūs neuzvarēs

© Knuts Skujenieks
from: Skujenieks, Knuts. Raksti: Dzeja 1963–1969
Rīga: Nordik, 2002
Audio production: Latvijas Literatūras centrs, 2015

Žodis yra žodis

lituanien

nesu įveikiamas nesu sunaikinamas atvirame
lauke išmindžiotame prikeiktame ir prispjaudytame
nežiūrėkit į mano kaulus kur vis vangiau
vaikšto po oda bet jei jau norit žiūrėkit gal tai
pamokoma bet klausykit mano žodžių klausykit
įsiklausykit nusiklausykit ar nenugirskite bet klausykit
nes mano žodžiai yra mano darbai ir kitų darbų neturiu
ir neturėsiu
ir nėra tokios gyvenimo kovos kurioj būčiau nugalėtas nes
neturiu nei durklo nei karo klastos vien tik žodį kurį
dedu į vidurį atviriausioje vietoj ir jis išleidžia šaknį po
metų ar po dviejų šimtų negi svarbu? ar tuoj čia pat ar
po devinto prakaito negi svarbu?
mano kaulai skatiko teverti nes prie savęs turiu žodžius ir jie
nei janio nei pėterio nei knuto skujenieko tie žodžiai yra
Žmogus
jei norit žiūrėkit remkit kaulus prie alkūnių ar
išmeskit koją į priekį bet žodis yra žodis ir net užmirštas
jis palieka miško aidą vandens bangavimą ir žmonių
nesantarvę su gyvenimu ir savim
ir net šiurkščiausias žodis karčiausias žodis yra Žmogus ne
man žinoti ne jums iš kur žodžiai eina ir kur jie
išeina
ir mūsų nežinojimas laiko mus gyvus net mirčiai skolingus
perkaršusius
todėl klausykit susiklausykit leiskite savo šaknį
ir nugalėti nebūsit

Vertimas: Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – P. 179.

[Pirms templi nodedzinās, pirms...]

letton | Amanda Aizpuriete

Pirms templi nodedzinās, pirms
tu stāvēsi pie drupām ļauns un sirms,
pirms pelni jūru saindēs,
tā kolonna vēl uzziedēs

kā rožukrūms – tā kolonna,
kur sastingusi dejas nakts.
Un asinsziedu smaržīgums
būs akmens nosodījums mums

par pārdejotiem tikumiem,
par aizsapņotiem likumiem.

© Amanda Aizpuriete
from: Vēstuļu vējš
Riga: Atēna, 2004
Audio production: Latvian Literature Centre

[Kol šventovę sudegins, kolei...]

lituanien

Kol šventovę sudegins, kolei
stovėsi piktas ir žilas prie nuolaužų,
kol pelenas jūrą užkrės,
ta vėl kolona sužydės

kaip rožių krūmas – ta kolona,
kur įstingusi šokio naktis.
Ir kraujažiedžių kvapnumas
bus akmenio nuosprendis mums –

už prašoktas dienas doringas,
už išsvajotus posūkius vingius.

Translated by Vladas Braziūnas

[Par biežu tiku rakstījusi: beigas...]

letton | Amanda Aizpuriete

Par biežu tiku rakstījusi: beigas.
Ar cigaretes jāņtārpiņu naktī,
ar steidzīgiem un bezmērķīgiem soļiem,
ar nepaceltu klausuli – tā pārklājās
ar svilinošu klusēšanas sarmu.
Mans iemīļotais paraksts: mēmums.
Šorīt
gaiss piebiris ar aukstiem krēslas pelniem
un spogulis pie sienas saplaisājis
kā ledus kārtiņa pār tukšumu.
Un izbadējies kaķis virtuvē
ķer kārnus prusakus.
Kaut varētu
es visu uzrakstīto nodzēst – lai mums paliek
vien tas, kas būs.

© Amanda Aizpuriete
from: Vēstuļu vējš
Riga: Atēna, 2004
Audio production: Latvian Literature Centre

[Aš per dažnai rašydavau: jau baigta...]

lituanien

Aš per dažnai rašydavau: jau baigta.
Tai cigaretės jonvabaliu naktį,
tai nenustygstančiais betiksliais žingsniais,
nekeldama ragelio – jį nuklojo
nutvilkantis tylėjimas it šerkšnas.
Įsimylėta nebylystė – mano parašas.
Šį rytą
pribiręs oras prieblandos šaltų monetų
ir veidrodis suskeldėjęs prie sienos
it ledo atvirutė tuštumon.
O alkana katė virtuvėj
tarakonus žiurkėnus gaudo.
Nors galėčiau
aš visa, ką parašiusi, ištrinti – te mums lieka
vien tai, kas bus.

Translated by Vladas Braziūnas

[Kā atvadu vēstule diena...]

letton | Amanda Aizpuriete

Kā atvadu vēstule diena
ar sauli, no kuras sāp acis.
Un vakara ēnā mans paraksts
kā maigums, līdz pēdējam izšķiests.
Un zaļacu nakts nu būs pastnieks
ar vienīgo vēstuli somā,
un sapnī no pastkastītes
tu izņemsi aploksni spožu
kā sauli, no kuras sāp acis.

© Amanda Aizpuriete
from: Vēstuļu vējš
Riga: Atēna, 2004
Audio production: Latvian Literature Centre

[Diena lyg, mums skiriantis, laiškas...]

lituanien

Diena lyg, mums skiriantis, laiškas
saulėta, net skausta akis.
Išsemto švelnumo vakaris
šešėlis, juo pasirašau.
Žaliaakė naktis mums už laiškininkę
su vieninteliu laišku kuprinėj,
ir per sapną iš pašto dėžutės
išsiimsi spindintį voką
saulėtą net skausta akis.

Translated by Vladas Braziūnas