Ernestas Noreika
vandens ženklai
vandens ženklai
nesunku atskirti
suklastotą žmogų
jame niekas neišryškėja
žvelgiant prieš šviesą
jis neturi vandens ženklų
kuriuose plaukiotų žuvys
jo hologramos netikslios
jo niekaip neveikia mėnulis
jame nevyksta potvyniai ir atoslūgiai
jo raidės per stipriai jaučiamos
pirštais braukiant per lūpas
tokie bando susimokėti savim
šios tikrovės kioskuose
pilnuose įvairiausio šūdo
už jų mažyčių langelių
sėdi moterys duobėtais veidais
iškrakmolytais gyvenimais
jų rankos ne iš šios tikrovės
jos nejaučia skirtumo
todėl tokie patenka į stalčių
iš kurio juos ištraukia
ir kažkam atiduoda kaip grąžą
dėl to ir turime krauti laužus
apsistatyti greitkelių žibintais
miestų žiburiais ir lemputėmis
judančiais šviesos malūnėliais
kad žiūrint vienas į kitą
viskas būtų aišku