Ernestas Noreika
kelkraštis
kelkraštis
neskirti panašiai skambančių žodžių
gali reikšti jog vieną rytą skubėdamas
pasiriši ne kaklaraištį o kelkraštį
ant kurio susirinks neaiškūs tranzuotojai
rodantys nykščiais į neesančią kryptį
laukdami jie rūkys ir gesins savo nuorūkas
į tavo išskalbtus marškinius
nuo pelenų pajuos apykaklė
per tave skries gražiausios mašinos
nuplautos vaškuotos nublizgintos
prikimštos liūdniausių veidų
į tave išmetančių per vos pravertus langus
vienkartinius puodelius
sklidinus verdančios tuštumos
cyps stabdžiai stos vilkikų vairuotojai
ir nupirks visas tavo moteris
iš prigesusių atminties viešnamių
o tu lyg niekur nieko grįši namo nusirenksi
pakabinsi spintoje išvažinėtus sielos marškinius
dulkėtą bei šiukšliną kelkraštį ir žiūrėsi
kaip visą naktį nenustoja eismas
kaip pro spintos tarpus blykčioja
prasilenkiančių automobilių šviesos
klausysies kaip cypia ir cypia stabdžiai
kaip stoja vilkikai mašinos
ir nežinia iki kur paveža tai
kas tau seniai nepriklauso