Laina Masyté 
Translator

on Lyrikline: 3 poems translated

from: esloveno to: lituano

Original

Translation

LAK

esloveno | Tomaž Šalamun

Usoda me vali. Včasih kot jajce. Včasih me
s šapami lomasti po bregu. Kričim. Upiram se.
Ves svoj sok zastavim. Ne smem tega delati.
Usoda me lahko utrne, to sem že začutil. Če

nam usoda ne piha na dušo, zmrznemo v hipu.
Preživljal sem dneve v strašni grozi, da sonce
ne bo več vzšlo. Da je to moj poslednji dan.
Čutil sem, kako mi svetloba polzi iz rok, in če

ne bi imel v žepu dovolj quarterjev in bi Metkin
glas ne bil dovolj mil in prijazen in konkreten
in stvaren, bi mi duša ušla iz telesa, kot mi

enkrat bo. S smrtjo je treba biti prijazen. Vse
je skupaj v vlažnem cmoku. Domovanje je, od koder
smo. Živi smo samo za hip. Dokler se lak suši.

© Tomaž Šalamun
from: Ambra
Ljubljana : Mihelač, 1995
Audio production: Študentska založba

LAKAS

lituano

Likimas mane ridinėja. Kartais it kiaušinį. Kartais letenomis

mane traiško palei skardį. Rėkiu. Priešinuosi.

Užstatau visus savo syvus. Privalau to nedaryti.

Likimas mane gali užgesinti, tai jau pajutau. Jeigu


likimas mūsų neįtikinėja, akimirksniu sušąlame.

Stūmiau dienas baisioj klaikybėj, kad saulė

daugiau nepatekės. Kad tai mano paskutinė diena.

Jaučiau, kaip šviesa šliaužė man iš rankų, ir jeigu


kišenėje neturėčiau pakankamai quarterių ir Metkos

balsas nebūtų pakankamai mielas ir draugiškas, ir konkretus

ir tikras, mano siela paliktų kūną, kaip vieną


sykį tai padarys. Reikia būti draugiškam mirčiai. Visa

esti kartu drėgname kukulyje. Būstas yra ten, iš kur

esame. Gyvi esame tik mirksnį. Kol džiūsta lakas.

Translated by Laina Masyté
©Leidykla VAGA 2002,
In: Poezijs Pavasaris 2002

JON

esloveno | Tomaž Šalamun

kako zahaja sonce?
kot sneg
kakšne barve je morje?
široko
jon si slan?
slan sem
jon si zastava?
zastava sem
vse kresnice počivajo

kakšni so kamni?
zeleni
kako se igrajo kužki?
kot mak
jon si riba?
riba sem
jon si morski ježek?
morski ježek sem
poslušaj kako šumi

jon je če teče srna skozi gozd
jon je če gledam goro kako diha
jon so vse hiše
slišiš kakšna mavrica?
kakšna je rosa?
spiš?

© Tomaž Šalamun
from: Romanje za Maruško
Ljubljana : Cankarjeva založba, 1971
Audio production: Študentska založba

JONAS

lituano

kaip leidžiasi saulė?

kaip sniegas

kokios spalvos yra jūra?

plati

jonai esi sūrus?

sūrus esu

jonai esi vėliava?

vėliava esu

visi jonvabaliai ilsis


kokie yra akmenys?

žali

kaip žaidžia ciuciukai?

kaip aguona

jonai esi žuvis?

žuvis esu

jonai esi jūros ežiukas?

jūros ežiukas esu

pasiklausyk kaip ošia


jonas yra jei bėga stirna mišku

jonas yra jei žiūriu kaip alsuoja kalnas

jonas yra visi namai

girdì kokia vaivorykštė?

kokia rasa?

miegi?

Translated by Laina Masyté

©Leidykla VAGA 2002
In: Poezijs Pavasaris 2002

JELEN

esloveno | Tomaž Šalamun

Najstrašnejša skala, bela bela želja.
Voda, ki izviraš iz krvi.
Naj se mi oži oblika, naj mi zdrobi telo,
da bo vse v enem: žlindra, okostja, prgišče.

Piješ me, kot bi mi izdiral barvo duše.
Lokaš me, mušico v drobnem čolnu.
Razmazano glavo imam, čutim, kako so se
gore naredile, kako so se rodile zvezde.

Spodmaknil si mi svoje teme, tam stojim.
Poglej, v zraku. V tebi, ki si zdaj zlit in
moj. Zlate strehe se ukrivljajo pod nama,

pagodini listi. V ogromnih svilenih bonbonih
sem, nežen in trdoživ. Meglo ti potiskam v
sapo, sapo v božjo glavo v mojem vrtu, jelen.

© Tomaž Šalamun
from: Živa rana, živi sok
Maribor : Založba Obzorja, 1990
Audio production: Študentska založba

ELNIAS

lituano

Klaikiausia uola, baltas, baltas troškimas.

Vandenie, ištekantis iš kraujo.

Lai susitraukia mano pavidalas, lai sutrupa mano kūnas,

idant visa būtų viename: nuodegos, kaulai, saujos.


Geri mane, nelyg išrauni man sielos spalvą.

Laki mane, muselę mažytėje valtelėje.

Mano galva sutraiškyta, jaučiu, kaip

iškilo kalnai, kaip gimė žvaigždės.


Ištraukei man ramstį — savo viršugalvį, ten stoviu.

Pažvelk, ore. Tavyje, kuris dabar esi supiltas ir

mano. Aukso stogai vingiuoja po mumis,


šventyklos lapai. Dideliuose šilko saldainiuose

esu, švelnus ir gyvybingas. Miglą suspaudžiu tau į

alsavimą, alsavimą į dievo galvą mano sode, elniau.

Translated by Laina Masyté © Leidykla VAGA 2002,In: Poezijs Pavasaris 2002