Laina Masyté
Translator
on Lyrikline: 3 poems translated
from: esloveno to: lituano
Original
Translation
LAK
esloveno | Tomaž Šalamun
Usoda me vali. Včasih kot jajce. Včasih me
s šapami lomasti po bregu. Kričim. Upiram se.
Ves svoj sok zastavim. Ne smem tega delati.
Usoda me lahko utrne, to sem že začutil. Če
nam usoda ne piha na dušo, zmrznemo v hipu.
Preživljal sem dneve v strašni grozi, da sonce
ne bo več vzšlo. Da je to moj poslednji dan.
Čutil sem, kako mi svetloba polzi iz rok, in če
ne bi imel v žepu dovolj quarterjev in bi Metkin
glas ne bil dovolj mil in prijazen in konkreten
in stvaren, bi mi duša ušla iz telesa, kot mi
enkrat bo. S smrtjo je treba biti prijazen. Vse
je skupaj v vlažnem cmoku. Domovanje je, od koder
smo. Živi smo samo za hip. Dokler se lak suši.
from: Ambra
Ljubljana : Mihelač, 1995
Audio production: Študentska založba
LAKAS
lituano
Likimas mane ridinėja. Kartais it kiaušinį. Kartais letenomis
mane traiško palei skardį. Rėkiu. Priešinuosi.
Užstatau visus savo syvus. Privalau to nedaryti.
Likimas mane gali užgesinti, tai jau pajutau. Jeigu
likimas mūsų neįtikinėja, akimirksniu sušąlame.
Stūmiau dienas baisioj klaikybėj, kad saulė
daugiau nepatekės. Kad tai mano paskutinė diena.
Jaučiau, kaip šviesa šliaužė man iš rankų, ir jeigu
kišenėje neturėčiau pakankamai quarterių ir Metkos
balsas nebūtų pakankamai mielas ir draugiškas, ir konkretus
ir tikras, mano siela paliktų kūną, kaip vieną
sykį tai padarys. Reikia būti draugiškam mirčiai. Visa
esti kartu drėgname kukulyje. Būstas yra ten, iš kur
esame. Gyvi esame tik mirksnį. Kol džiūsta lakas.
©Leidykla VAGA 2002,
In: Poezijs Pavasaris 2002
JON
esloveno | Tomaž Šalamun
kako zahaja sonce?
kot sneg
kakšne barve je morje?
široko
jon si slan?
slan sem
jon si zastava?
zastava sem
vse kresnice počivajo
kakšni so kamni?
zeleni
kako se igrajo kužki?
kot mak
jon si riba?
riba sem
jon si morski ježek?
morski ježek sem
poslušaj kako šumi
jon je če teče srna skozi gozd
jon je če gledam goro kako diha
jon so vse hiše
slišiš kakšna mavrica?
kakšna je rosa?
spiš?
from: Romanje za Maruško
Ljubljana : Cankarjeva založba, 1971
Audio production: Študentska založba
JONAS
lituano
kaip leidžiasi saulė?
kaip sniegas
kokios spalvos yra jūra?
plati
jonai esi sūrus?
sūrus esu
jonai esi vėliava?
vėliava esu
visi jonvabaliai ilsis
kokie yra akmenys?
žali
kaip žaidžia ciuciukai?
kaip aguona
jonai esi žuvis?
žuvis esu
jonai esi jūros ežiukas?
jūros ežiukas esu
pasiklausyk kaip ošia
jonas yra jei bėga stirna mišku
jonas yra jei žiūriu kaip alsuoja kalnas
jonas yra visi namai
girdì kokia vaivorykštė?
kokia rasa?
miegi?
©Leidykla VAGA 2002
In: Poezijs Pavasaris 2002
JELEN
esloveno | Tomaž Šalamun
Najstrašnejša skala, bela bela želja.
Voda, ki izviraš iz krvi.
Naj se mi oži oblika, naj mi zdrobi telo,
da bo vse v enem: žlindra, okostja, prgišče.
Piješ me, kot bi mi izdiral barvo duše.
Lokaš me, mušico v drobnem čolnu.
Razmazano glavo imam, čutim, kako so se
gore naredile, kako so se rodile zvezde.
Spodmaknil si mi svoje teme, tam stojim.
Poglej, v zraku. V tebi, ki si zdaj zlit in
moj. Zlate strehe se ukrivljajo pod nama,
pagodini listi. V ogromnih svilenih bonbonih
sem, nežen in trdoživ. Meglo ti potiskam v
sapo, sapo v božjo glavo v mojem vrtu, jelen.
from: Živa rana, živi sok
Maribor : Založba Obzorja, 1990
Audio production: Študentska založba
ELNIAS
lituano
Klaikiausia uola, baltas, baltas troškimas.
Vandenie, ištekantis iš kraujo.
Lai susitraukia mano pavidalas, lai sutrupa mano kūnas,
idant visa būtų viename: nuodegos, kaulai, saujos.
Geri mane, nelyg išrauni man sielos spalvą.
Laki mane, muselę mažytėje valtelėje.
Mano galva sutraiškyta, jaučiu, kaip
iškilo kalnai, kaip gimė žvaigždės.
Ištraukei man ramstį — savo viršugalvį, ten stoviu.
Pažvelk, ore. Tavyje, kuris dabar esi supiltas ir
mano. Aukso stogai vingiuoja po mumis,
šventyklos lapai. Dideliuose šilko saldainiuose
esu, švelnus ir gyvybingas. Miglą suspaudžiu tau į
alsavimą, alsavimą į dievo galvą mano sode, elniau.