Elena Ponzio
Translator
on Lyrikline: 14 poems translated
from: lituano to: italiano
Original
Translation
šuns balsas į dangų eina
lituano | Ramunė Brundzaitė
Mano šuo naktim meldžiasi
šunų dievui,
dienom vizgina uodegą
ir tik liūdnos akys išduoda,
kad jis viską žino,
kad jis žino
ne tik apie Brisiaus galą.
Aš svajoju,
kaip mes kartu veiksim
visus tuos šuniškus dalykėlius,
o jis tikriausiai norėtų
išlenkti su manim vieną kitą taurelę,
kai abu apsvaigtume, tartų:
– Kaip pabodo man tas šuniškas gyvenimas,
juodas kailis ir net šunų dievas,
kurį turbūt išgalvojo žmonės,
žmonės viską išgalvoja,
net kad mes, šunys, jų nesuprantame.
Audio production: Lithuanian Culture Institute
la voce di un cane sale in paradiso
italiano
La notte il mio cane prega
il dio dei cani,
di giorno agita la coda,
e solo gli occhi tristi rivelano –
che lui sa tutto,
che lui conosce
non solo il finale di „Zanna Gialla“*
Io sogno,
come faremo insieme
tutte queste piccole cose da cani,
anche se lui vorrebbe di sicuro
bere con me un bicchierino o due,
e poi iniziando a barcollare, dicesse
– Mi sono stancato di questa vita canina
del pelo nero, e persino del dio dei cani
probabilmente inventato dagli umani –
gli umani si inventano di tutto,
persino che noi, cani, non li comprendiamo
* Brisiaus galas, “La morte di Brisius” è una storia lituana che può trovare un’analogia con la storia di Zanna Gialla, forse più ben nota al lettore straniero N.d.T.
tikra vieno pavasario istorija
lituano | Ramunė Brundzaitė
– nieko tokio, sakau, nieko tokio
šį pavasarį taip beprotiškai žalia,
taip žydi, tad ir mano įsčios
suželia piktžolėm ir su medžiais
išsprogsta
tokios ryškios operacinės žvaigždės
ir tik vienas noras krentant
į klampią sąmonės tuštumą – – –
kai staiga vėl įkvepiu oro
paskutinis vaizdas prieš atmerkiant
akis – žydintis mūsų sodo migdolas
– kaip jaučiatės?
– sapnavau pavasarį, – atsakau
dar supainiota siūlų narkozės,
apvyta drenų vijokliais, iš lašinės
kapsint sielai atgal į kūną
– nieko tokio, sakau, nieko tokio
tik suraižytas įsčias dar gelia
tik aštriau skleidžias gyvybė už lango
ir laikrodžiai tiksi garsiau
Audio production: Lithuanian Culture Institute
vera storia di una primavera
italiano
– non importa, dico, non importa
questa primavera si fa tutto follemente così verde,
fiorisce così tanto, che anche il mio grembo
fa crescere erbacce e sboccia
assieme agli alberi
Stelle della sala operatoria così luminose
e soltanto un desiderio mentre cado
in un scivoloso vuoto di coscienza – – –
ed ecco che nuovamente prendo fiato,
e l’ultima immagine prima di aprire gli occhi:
il mandorlo in fiore del nostro giardino
– Come si sente?
– ho sognato la primavera, – rispondo
ancora aggrovigliata dai fili dall‘anestesia
avvolta dai cateteri come piante rampicanti,
mentre l’anima dal flebo faceva ritorno in corpo
– non importa, dico, non importa
Solo il mio grembo graffiato ancora punge
solo più forte la vita scorre là fuori
più forte risuona il ticchettio degli orologi
Slėpynės
lituano | Ramunė Brundzaitė
Šis miestas per mažas slėptis
čia vis tiek sutiksi visus tuos
kuriuos labiausiai norėtum - - -
kurių visai nenorėtum sutikti
Dažniausiai prekybos centruose
jų daug, jie dideli, anonimiški,
bet kaip tik ten tenka slėptis už skalbimo miltelių
(subtili nuoroda į sielos išskaistinimą)
Sako, geriausia slėptis matomiausioje vietoje,
tai ir išsidėstau šalia sudaiktėjusių žodžių
ir sužodėjusių žmonių
ten, kur lengviausiai galite mane rasti,
kur turiu vardą pavardę pažymėjimo numerį,
šiokį tokį svorį dailių skaičiukų lentelėje,
plastikinį puodelį kavos ir kelias cigaretes,
kurias dalinamės su vienatvės broliais
siųsdami ratu lyg suktinę
Šis miestas per mažas slėptis
ir per didelis būti surastai
Audio production: Lithuanian Culture Institute
nascondino
italiano
Troppo piccola questa città per nascondersi
Tanto qui incontrerai sempre tutti coloro
che incontri più volentieri –
quelli che non avresti mai voglia di incontrare
Il più delle volte nei centri commerciali,
ce ne sono tanti, sono grandi, anonimi.
Ma proprio là tocca nascondersi dietro al detersivo in polvere
(leggero segnale di purificazione dell‘anima).
Dicono sia meglio nascondersi in posti più visibili
e così mi posi accanto alle parole, rese oggetti,
e alla persone, rese parole
là, dove più facilmente potete trovarmi,
dove ho un nome,un cognome e documento di identità
Un peso così in una tabella di bei numerini,
una tazza di caffè e alcune sigarette
che condividiamo coi fratelli di solitudine
e che giriamo come una canna
Troppo piccola questa città per nascondersi
e troppo grande per essere trovati
saulėgrąžos
lituano | Ramunė Brundzaitė
jo lūpos man primena
neišlukštentą saulėgrąžą,
jų skonis toks pats
sūrokas, mažumėlę aitrus,
jos tokios – saulėgrąžos sėklos – pravertos geldelės
kai mano liežuvis glosto jo ausį,
Van Goghą prisimenu ir galvoju,
kas būtų,
kas būtų, jei krimstelčiau
nenoriu grąžinti jam kūno
grąžos paliksiu geltonų žiedlapių,
sėklelių juodų
kas išaugtų pasėjus jo lūpas?
Audio production: Lithuanian Culture Institute
girasoli
italiano
Le labbra di lui mi ricordano
un seme di girasole non sgusciato
così anche il loro sapore:
salate, un poco pungenti
sono come gusci di seme socchiusi
quando la mia lingua sfiora il suo orecchio
ho il ricordo di Van Gogh e penso,
cosa accadrebbe,
cosa accadrebbe, se dessi un morso
Non voglio restituirgli
il suo corpo
in cambio lascerò petali gialli
e semi neri
Che cosa crescerebbe se si piantassero le sue labbra?
moters portretas su skutimosi peiliukais
lituano | Ramunė Brundzaitė
Literatūra nevaizduoja moters besiskutančios kojas.
(iš literatūros teorijos paskaitos)
I. peiliukas
šunelis laižo moters blauzdas,
smailiais dantukais krimsteli
žole apaugusį kaulą
lieka raudonas rėžis
iš anapus
odos
katinas miega moters pažastyje,
retkarčiais pešteli plaukelius
moteris, įrėminta nailono, paralono,
frotinių rankšluosčių ir šešėlių karalystėje
tapo peizažą, truputį panašų į ją
(tuo metu dažų buteliukai tykiai tuštėja)
vonios kambarys perkeičia moterį,
laikrodis kniaukteli,
veidrodis linkteli
– dabar gali eiti
grįžus namo moteris
plauna prakaito druską,
nuveja akių šešėlius,
nusimeta lūpų blizgesį,
vienišiausiame iš kambarių
ji paleidžia vandenį ir visą dieną ganytą kūną,
šunį ir katiną
parupšnoti žolės
II. peiliukas
dalgis, skabantis blauzdos dobilus,
dulkių siurblys, įsiurbiantis gyvaplaukius,
valtis, irklais gremžianti išsiplėtusių venų paviršių
skeletas su dalgeliu, „iš dulkės į dulkę“, graikų požemių upės –
skustis kojas – tai beveik mirti,
mirtis yra moteris,
kuri skutasi kojas ir pažastis
mosikuodama ne dalgiu, o skustuvu
verčia žmones į kojų vašką,
linksmai traukdama:
I’m your Venus! I’m your fire, at your desire!
Audio production: Lithuanian Culture Institute
ritratto di donna con rasoio
italiano
La letteratura non concepisce la donna che si depila le gambe.
(da lezioni di teoria della letteratura)
I. LAMETTA
Un cagnolino lecca le gambe a una donna
Rosicchia coi dentini affilati
l‘osso ricoperto d‘erba
Lascia un segno rosso
sull'altro lato
della pelle
un gatto dorme sotto al braccio di una donna
ogni tanto gioca tirando i capelli
la donna, incorniciata dal nylon, schiuma,
asciugamano per il viso e nel regno delle tenebre
dipinge un ritratto di qualcuno simile a lei
(mentre bottiglie di trucco pian piano si svuotano)
Il bagno trasforma la donna
L‘orologio fa sciopero
Lo specchio annuisce
– ora puoi andare.
Rientrata a casa, la donna
Si lava via il sale del sudore
Leva via l‘ombretto
rimuove il rossetto
e nella più sola delle stanze
libera l‘acqua, il corpo tutto il giorno affaticato,
il cane e il gatto
a pascersi d‘erba
II. LAMETTA
Una falce, stacca i trifogli della gamba
Un' aspirapolvere risucchia la peluria
Una barchetta, gratta coi remi la superfice delle vene allargate
Uno scheletro con la falcetta, “dalla polvere alla polvere”, fiumi dell‘aldilà greco –
Depilarsi le gambe – quasi come morire
La morte è la donna
Che si depila gambe e ascelle
Agitando non una falce, ma una lametta
Trasformando le persone in cera depilatoria
Cantando allegramente:
I’m your Venus! I’m your fire, at your desire!
Visi Italijos miestai yra moterys
lituano | Ramunė Brundzaitė
visi Italijos miestai – moteriškos giminės – taip skelbia gramatika
ir pusiasalis-aulinukas pritardamas kaukšteli aukštu kulnu
miestai-motinos sūpuoja dukrelę civilizaciją
miestai-meilužės deginasi, dailias kojas į Apeninus atrėmusios
miestai-žmonos barškina indais virtuvėje, trina baziliką, švelniai pjausto mozzarellą ir verda pastą
miestai-seserys laukia brolių, Sirenas bandydamos peršaukti
miestai-mylimosios
miestai-dukterys
miestai-našlės
miestai-paliktosios
Romos, Genujos, Florencijos, Venecijos, Udinės,
Bolonijos, Pizos, Milanai, Veronos, Ravenos
Italijos miestai yra moterys
Italijos moterys yra miestai
Audio production: Lithuanian Culture Institute
Le città italiane sono donne
italiano
Tutte le città italiane – sono di genere femminile
Lo Stivale batte gli alti tacchi in segno di approvazione
Le città – madri che cullano la figlioletta, civiltà
Le città – amanti che prendono il sole, con le belle gambe appoggiate sugli Appennini
Le città – mogli che in cucina fan risuonare i piatti, pestano il basilico, tagliano dolcemente la mozzarella e fan bollire la pasta
Le città – sorelle in attesa dei loro fratelli, con le urla intente a coprire le Sirene
Le città – amate
Le città – figlie
Le città – orfane
Le città – donne abbandonate:
Roma, Genova, Firenze, Venezia, Udine,
Bologna, Pisa, Milano, Verona, Ravenna
Le città italiane sono donne
Le donne italiane sono città
aukštasis
lituano | Ramunė Brundzaitė
mama, o kaip čia buvo
klausiu ir klausiu jau, sakytum, užaugus
jau retai bepasilipu ant taburetės, kad ką nors pasiekčiau
dabar siekiu kitų dalykų
pavyzdžiui, aukštojo mokslo,
kad vis dar galėčiau tėvams kuo nors pasigirti,
kad giminės atlaidžiau žiūrėtų: šita taigi juk su aukštuoju
mama, o kaip čia buvo
nuo vaikystės, sakė, pasiutus
vis bandydavau išsiaiškint, kas būna aukštai kilus
iki šiol nusibrozdinu kelius
vis pasirenku klystkelius
ir mėlynes lyg vaikystėj renku
nuo rašalo išsitepa pirštai
rašo ir rašo šita – ką darysi, gi su aukštuoju
nelabai kuo turi pasigirti
mano tėvai prieš gimines
mama, o kaip čia buvo
nežinau, kodėl ir aš lyg berniukas norėjau būti ne kirpėja,
bet kosmonautė
o paskui prasidėjo: auskarai, lipimas per langą,
negrįžimas namo, draugai, alus – jaučiausi lyg koją mėnuly iškėlus
dar truputį vėliau: eilėraščiai apie mėnesienas ir
aukštųjų akimirkų ieškojimas – pagal Mačernį
taip ir nepasiekiau jokio aukštojo pilotažo
ir vis dar
labai bijau
aukščio
Audio production: Lithuanian Culture Institute
L’altezza
italiano
Mamma, com’è che è successo?
E chiedo e richiedo, ormai, direi, già adulta
Oramai è raro che salga su una sedia per raggiungere qualcosa in alto
Ora tendo a raggiungere ben altre cose
ad esempio, finire gli studi,
perché i miei genitori possano di qualcosa andar fieri
perché i parenti giudichino con più indulgenza:
beh, dopo tutto ha una laurea
Mamma, com’è che è successo?
Fin dall’infanzia, disse lei, ero irrequieta
cercavo sempre di sapere che ne sarà una volta cresciuta
Ancora oggi mi sbuccio le ginocchia
Scelgo strade sbagliate
Mi riempio di lividi come da bambina
Le dita si sporcano d‘inchiostro
Questa scrive, scrive – e cosa farai con la laurea?
Non hanno molto di cui andar fieri
i miei genitori davanti ai parenti
Mamma, com’è che è successo?
E non so perchè, anch’io come un bambino, non volevo diventare parrucchiera
bensì astronauta
E poi iniziò: orecchini, salire sulla finestra,
star fuori casa, gli amici, la birra – Mi sento come appena sbarcata sulla luna
e poco dopo: poesie sul chiaro di luna
e la ricerca dei momenti migliori – come diceva il nostro Macernis[1]
Non sono arrivata a fare acrobazie aeree
e tuttora
soffro ancora
di vertigini
[1] Vytautas Macernis (1921-1944) poeta lituano, viene citata una frase che racchiude l’essenza della poetica dell’autore, il valore della vita e di ogni momento prezioso della nostra esistenza N.d.T.
Laisvės alėja
lituano | Indrė Valantinaitė
Senamiestyje, name,
kuriame tarpukariu gyveno
mano močiutė ir gimė tėvas,
po palėpe, kurioje jie badavo,
įrengtas madingas restoranas,
kurio atidaryme aš,
su įmantriausiu maistu burnoje
ir keistos kaltės jausmu pilve,
tik lubomis teatskirta nuo erdvės,
kurioje ji paliko raštelį,
žieduota ranka keliu taurę prie lūpų
ir švenčiu gyvenimą
už mus abi.
from: Trumpametražiai
Vilnius: Alma littera, 2017
ISBN: 9786090129142
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
Viale della libertà
italiano
Nel centro storico, nella casa,
dove tra le due guerre viveva
mia nonna e nacque mio padre,
sotto la soffitta, dove facevano la fame,
c'è adesso un ristorante alla moda,
Eccomi alla sua inaugurazione,
con in bocca cibo elaboratamente preparato
e uno strano senso di colpa nello stomaco,
e solo il soffitto mi separa dallo spazio,
dove lei lasciò un biglietto,
con la mano anellata sollevo il calice alle labbra
e brindo alla vita
per entrambe noi.
Viešbučio kambarys
lituano | Indrė Valantinaitė
Jis daug keliauja.
Kiekvienąkart jam rodos,
kad išnuomotas kambarys
primygtinai siūlo
visus septynis kelius.
Nors jame tėra
mini baras ir Biblija.
Du būdai
įsitverti rytojaus.
from: Trumpametražiai
Vilnius: Alma littera, 2017
ISBN: 9786090129142
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
Camera d'albero
italiano
Lui viaggia molto
Ogni volta gli sembra
che la camera d’albergo
gli offra ostinatamente
tutte le sette strade
anche se in questa
ci sono un mini bar e una Bibbia
Due modi
per afferrare il domani.
Lena
lituano | Indrė Valantinaitė
Kurorto kavinukės virėja Lena
rūkydama atsilošia į lauko durų staktą.
Per lietaus portjerą į jūrą sminga žvilgsnis it peilis,
išskrosdamas dar nepagautas žuvis.
Kiaurai permerkto žiurstelio su žirniukais kišenės tuščios –
ji ką tik su visam atidavė raktą.
Kurorto kavinukės iškaboj aštriadantė žuvis –
čia firminis patiekalas „Ucha“.
Virtuvėje girdėti kapojamos lydekų galvos:
čak čak čak...
Savininko meilužė nusivalo rankas į džinsus –
jaunutė skundikė saulės spalvos plaukais.
Lenos rankinėje sugedusiu užtrauktuku
šąla trys nugvelbti kotletai –
vakarienė dukroms ir sau.
Paskutinis autobusas į namus po dviejų valandų.
from: Pasakos apie meilę ir kitus žvėris
Vilnius: Lithuanian Writer's Union Publishers, 2011
ISBN: 9789986396796
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
Lena
italiano
Lena la cuoca di un piccolo caffè del resort
si appoggia allo stipite della porta mentre fuma.
Attraverso la cortina di pioggia, getta al mare uno sguardo affilato come un coltello, che squarcia i pesci non ancora catturati.
Le tasche vuote del grembiule a pois del tutto zuppo -
ella ha appena restituito per sempre la chiave.
Un pesce con denti affilati sull' insegna del caffè del resort - qui serviamo il piatto della casa “Ucha”2.
In cucina si sente tagliare le teste dei pesci
taa
taa
taa...
l'amante del proprietario si pulisce le mani sui jeans -
è giovane la spia dai capelli color del sole.
Nella borsa di Lena con la cerniera rotta
congelano tre polpette sottratte -
la cena per le due figliole e per sé.
L'ultimo autobus per casa è tra due ore.
Regėjimas
lituano | Indrė Valantinaitė
Būna dienų, kai nuryti gurkšnį –
toks sunkus, bergžias darbas.
Dienų, kai svaigintis į tave linkstančio
žiedo kvapų derme nėra jėgų.
Visa tai tam, kad ištiktų akimirkos,
kai praskrendanti bitė perspėja:
viens, du, trys – atsimerk!
Ir pamatai įtemptą,
švytinčią būties stygą.
Tuos vos virpančius, perregimus siūlus,
besidriekiančius aukštyn nuo kiekvienos
krutančios gyvasties.
Paskui vėl būna ilgos
ilgos dienos...
(Juk esti dovanų, per didelių,
kad būtų dailiai įpakuotos.)
from: Trumpametražiai
Vilnius: Alma littera, 2017
ISBN: 9786090129142
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
La vista
italiano
Ci sono dei giorni, in cui mandare giù un sorso
è uno sforzo così faticoso e invano.
Giorni, in cui mancano le forze per abbandonarsi
all' armonia del profumo dei boccioli che conducono a te.
Tutto questo affinché accadano i momenti,
quando un'ape che vola davanti ti avvisa:
un, due, tre – apri gli occhi!
E vedi la tesa e splendente
corda dell'esistenza.
Quei fili trasparenti che appena si muovono e
che si divincolano in alto da ogni
forma di vita.
E poi ci sono di nuovo lunghi
lunghi giorni...
(Dopotutto ci sono regali troppo grandi,
per essere impacchettati con eleganza.)
Greičiausiai būsiu liesa senė
lituano | Indrė Valantinaitė
Praplėšdama savo bučinius ir baimes
Ji atsibunda naktį,
Kad stebėtųsi viskuo, kas ją pakeitė.
Paul Éluard
Kokiais 2055 greičiausiai būsiu liesa senė
ir užimsiu mažai vietos autobusuose ir eilėse.
Už pusės amžiaus į mano kūną
Težiūrės vonios veidrodis ir daktarai.
Prie manęs liesis
tik prakaituoti naktiniai marškiniai
praplyšusia pažastim.
Tada prieš užmigdama prisiminsiu
mylimojo liežuvį ir jo seilių skonį.
Ir visus kitus vyrus,
kurie manęs kadaise geidė.
Ir dar – kaip girgžda lova
Į kurią sugulama
po du.
from: Žuvim ir lelijom
Vilnius: Lithuanian Writer's Union Publishers, 2006
ISBN: 9986-39-436-8
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
Presto sarò una vecchia rinsecchita
italiano
Strappando i propri baci e le paure
ella si sveglia la notte,
per stupirsi di tutto quello che l'ha sostituita.
Paul Éluard
Per il 2055 sarò presto una vecchia rinsecchita
e occuperò meno spazio sugli autobus e nelle file.
Tra mezzo secolo, al mio corpo
guarderanno solo lo specchio del bagno e i medici.
Mi toccheranno
solo le camicie da notte sudate
strappate sotto le braccia.
Allora prima di addormentarmi mi ricorderò
della lingua del mio amato e del gusto della sua saliva.
E di tutti gli altri uomini,
che un tempo mi desideravano.
E ancora – come scricchiola il letto
su cui ci si sdraia
in due
Kryželis
lituano | Indrė Valantinaitė
Kryželis virš mano tėvų lovos,
Kryželis virš mano tėvų tėvų lovos.
Kryželis tarp mano mažučių kauburėlių
Pirmosios Komunijos dieną.
Išmokau įsakymus atmintinai,
bet negalėjau liautis pavydėt
gražesnės suknelės Linai D.
Deklamavau maldas kaip eilėraščius,
išpažinau visas nuodėmes,
ir buvau tikra, kad naujų nebedarysiu.
Tada man buvo vienuolika.
from: Pasakos apie meilę ir kitus žvėris
Vilnius: Lithuanian Writer's Union Publishers, 2011
ISBN: 9789986396796
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
La crocetta
italiano
La crocetta sopra il letto dei miei genitori,
La crocetta sopra il letto dei genitori dei miei genitori.
La crocetta tra le mie piccole collinette
nel giorno della Prima Comunione.
Ho imparato i Comandamenti a memoria,
ma non potevo smettere di invidiare
a Lina D. il vestito, che era più bello
Recitavo le preghiere come poesie,
ho confessato tutti i peccati,
ed ero certa, che non ne avrei commessi di nuovi.
Allora avevo undici anni.
Mauduolė
lituano | Indrė Valantinaitė
Moteris pakilo nuo žalsvo patiesalo
ir įsibrido į jūrą
(iki kulkšnių
iki kelių
iki liemens
iki krūtų
iki pečių
iki kaklo),
kol smulki figūrėlė ištirpo
po bangų baldakimais su purslų nėriniais.
Iš lėto versdamas lapus
vėjas skaitė jos paliktą knygą.
Sutemus apsitrynusį tomelį atidavė smėlynų bibliotekai,
užpildamas smiltimis veikėjų burnas,
vis dar gyvas ir springstančias
neatpažįstama kalba parašytais sakiniais.
Ji buvo svetimšalė, kokių trisdešimties metų.
Niekas jos nepažinojo.
Atostogavo viena.
from: Pasakos apie meilę ir kitus žvėris
Vilnius: Lithuanian Writer's Union Publishers, 2011
ISBN: 9789986396796
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
La bagnante
italiano
Una donna si alzò dal suo asciugamano verde
ed entrò pian piano in mare
(fino le caviglie
fino alle gambe
fino la vita
fino il petto
fino le spalle
fino al collo),
finché la snella figura si dissolse
sotto il tetto delle onde con merletti di spruzzi.
Lentamente voltando le pagine
il vento leggeva il suo libro lasciato sulla spiaggia.
Fattasi sera restituì il piccolo tomo stropicciato alla biblioteca delle dune,
riempiendo le bocche dei personaggi con granelli di sabbia,
sempre vive e soffocanti
per le frasi scritte in una lingua irriconoscibile.
Ella era straniera, sui trent'anni.
Nessuno la conosceva
Era in vacanza da sola.