Rimas Uzgiris
Translator
on Lyrikline: 67 poems translated
from: lituano to: inglés
Original
Translation
ak
lituano | Nojus Saulytis
ak, pavasaris.
policininkai važinėja
atsidarę langus,
beveik išgirsi jų radijus.
o mokyklinukės taip lauktai
su sijonais
ir dryžuotom japoniškom pėdkelnėm,
margom kaip velykų kiaušiniai.
gražu, ką pasakysi – žibutės, narcizai
ir pagaliau galintys miegoti
gatvėse valkatos.
pasidžiaukim už juos,
džiaugsmo ir prisikėlimo metas,
artėjančių egzaminų metas,
ateinančios vasaros, jūros,
smėlio ir griaustinio.
nesakyk, bet maloniai juk šyla
tv antena kaimyno balkone
nuo saulės.
aišku, nėra taip blogai,
kad nusidegintum ranką ją palietęs.
iš viso super,
medžiai sprogsta tavo akyse,
ir tai yra tikrasis tikėjimas.
patikėk ir savim, palieski save,
mažiau drabužių nusimesti reikia.
ir net kilniai didžiuojamės
savo prakaitu po palaidinėmis.
viskas gerai.
net vaikų pamesti kamuoliai
ant garažų stogų
šiandien mums labiau patinka.
o gluosniai, gluosniai prie jų augantys,
dievaži, atrodo net nenukarę,
kaip paauglytės rankos besėdint stotelėje
ant deivido kelių.
taigi, gėlės. perkėliau į šešėlį ir girdau,
nes glemba ant palangės nuo karščio truputį.
gėlės, medžiai, moterys, truputį vyresnės
abejingai į jaunuolius žiūrėdamos,
bet būtinai pastebėsiančios
tavo keistą žvilgsnelį,
ką jos? jos teatre, nesijaudink.
o vyrai? kur vyrai?
vyrai pavasarį
atranda iš naujo savo galias,
bet apie tai garsiai nesako.
studenčių kalyčių sukietėję speneliai.
šią sekundę pagrindine miesto gatve
ferarį vairuojanti blondinė.
tikiuosi, ji gauna neblogų puokščių.
tikiuosi, motociklininkai
laimingi, naktį švelniausiu vėju
pjaudami per miestą ir užmiesčio degalines
po pilnaties dangumi.
suprantame.
skveruose vaikai
leidžia rankas gilyn į smėlį,
o virš upių automobiliai važiuoja per tiltus,
po kuriais kadaise tu rūkei žolę.
ir dėl ko čia nerimauti? neįmanoma, sakau,
laikas negalvoja apie tai.
upė teka po tavo tiltu,
policija beveik atostogauja,
dievas ateivių erdvėlaivy.
žiūriu į vandenį, kol jūs
laistote savo augalus.
tuoj šuo sulos.
tuoj akmuo upėj bus paglostytas.
tuoj katė tavo ant nugaros.
aš irgi tuoj.
aš tuoj
gyvensiu kartu
su jumis.
Audio production: Lithuanian Culture Institute
ugh
inglés
ugh, spring
the police are riding
with their windows open,
you can almost hear their radios.
and the much longed-for school girls
are out with skirts
and striped japanese stockings,
speckled like lithuanian easter eggs.
it’s nice, what can you say – liver-leaf, daffodil
and the vagabonds can finally
sleep in the street.
let’s be happy for them
in this the time of happiness and rebirth,
in this the time of approaching exams,
of approaching summer, sea,
sand and thunder.
it goes without saying, but the tv antenna
on the neighbor’s balcony
is pleasantly warm in the sun.
of course, it’s not yet hot enough
to burn your hand when you touch it.
overall, super,
the trees are bursting in front of your eyes
and that’s the real faith.
so believe in yourself too, and touch yourself,
you don’t have to take off so many clothes.
and you can have dignified pride
in the underarm sweat-stain of your t-shirt.
everything is good.
even the children’s toys
stuck on the roof of the garage
are more pleasant today.
and the willows, the willows growing beside them,
good god, they don’t even seem to droop
but look like the hands of a teenage girl at the bus stop
sitting on david’s lap.
so then, flowers. i took them into the shade and watered them
because they were wilting on the windowsill from the heat.
flowers, trees, women, and the slightly older ones
who gaze indifferently at the youths,
but still notice, no doubt
the strangeness of your gaze,
what do they want? they’re in a theater, don’t worry.
and the men? where are the men?
the men find their strength again in the spring,
but they don’t like to talk about that.
little student bitches with hard nipples.
this very second a blond is driving a ferrari
on the main street of town.
i expect she gets pretty good bouquets.
i expect the bikers are happy,
cutting through town in a tender night breeze
passing suburban gas stations
under a full moon.
we understand.
in playgrounds the kids
thrust their hands deeply into sand,
and cars drive above rivers on bridges
under which you once smoked weed.
so what’s the worry? impossible, i say,
time does not think about that.
the river flows under your bridge,
the police are almost on vacation,
god rides a spaceship from mars.
i gaze at the water while
you all water your plants.
soon a dog will bark.
soon a stone in the river will be caressed.
soon your cat on your back.
me too soon.
me too soon,
i’ll live
also with you.
prieš metus
lituano | Nojus Saulytis
per valentino dieną dovanų gavau herpesą
kitą rytą į rajono kiemą slidėmis atšliuožė senukas
ir pamaitino balandžius
dar prieš metus per valentino dieną
atsibudau ne savo lovoje
bet netyčia taip išėjo tik po to supratome
ir pasveikinome vienas kitą truputį nejaukiai
o dar prieš metus londone švenčiau metines
mūsų atidaryto skvoto beveik perdozuodamas ekstazi
ir žiūrėdamas ameliją iš monmartro
atsistojęs prie pat televizoriaus
apsipylęs ašaromis
ir įnirtingai mojuodamas filmo veikėjams
jėga
dar prieš metus aš buvau benamis
miegojau pas draugus ant sofų
naktimis rėkdamas mylimos mergaitės vardą
tik po to jie man tai pasakė
dar prieš metus galvojau kad nežinau
kokį šampaną pirkti savo panelei
dar prieš metus palikau tėvus
dar prieš metus tėvai mane paliko
dar prieš metus svarsčiau kiek dar galiu išbūti
dar prieš metus pirmą kartą realiai patikėjau dievu
dar prieš metus galvojau jau visą gyvenimą
dar prieš metus man buvo šešiolika ir turėjau ilgus plaukus
dar prieš metus žymiai trumpesnius plaukus
dar prieš metus prie niagaros krioklių nusifotografavome
ir toje nuotraukoje mamytė gražiausia
dar prieš metus bandėm plaukiančioj upėj žvejoti lašišas
jų buvo tiek daug kad net plaukė tarp kojų
bet mums su meškerėm labai nesisekė tai galiausiai
pasiėmėm graibštus ir tiesiog jas graibėme
ir sugavome dvi visiškai dideles
ir irgi nusifotografavome
o dar prieš metus aš pirmą kartą sąmoningai dročinau
o dar prieš metus aš su vaikystės meile išsiskyriau
ir buvo labai liūdna
o dar prieš metus aš jai skambindavau namų telefonu
ir kartais atsiliepdavo jos močiutė
o dar prieš metus atsinešiau į mokyklą žaislinį šautuvą
ir mokytoja iš manęs jį atėmė
bet kai jos nebuvo aš atsidariau jos stalčių
ir jį pasiėmiau
kaip tikras vyras
o dar prieš metus galvojau koks aš jau didelis
o dar prieš metus mane vyresnieji išmokė žaisti kvadratą
o dar prieš metus gyvenau fabijoniškėse ir mus daug kartų apvogė
o dar prieš metus bandė pavogti naujausią juodą tėčio bmw
kurį jam padovanojęs žmogus su savo mafija
pats jį bandė pavogti atgal
o dar prieš metus tikrai nebuvo jokio bmw ir jokio šampano
tačiau gimė mano brolis
o dar prieš metus aš varčiau bibliją su paveiksliukais
o dar prieš metus visi šventė mano pirmą gimtadienį
o dar prieš metus į visatą atėjo mano kūnas
o dar prieš metus mano tėvai vienas kitą mylėjo
Audio production: Lithuanian Culture Institute
a year ago
inglés
on valentine’s day i got the gift of herpes
the next morning some geezer skied into our neighborhood yard
to feed the pigeons
a year before that on valentine’s day
i woke up in a strange bed
but it happened by accident and it took us a while to understand
so we greeted each other with a bit of unease
a year before that i celebrated the anniversary
of our squat in london almost overdosing on ecstasy
while watching amelie from montmartre
standing in front of the television
pouring tears
and passionately waving at the characters
yes!
a year before that i was homeless
sleeping on the sofas of friends
screaming at night the name of the woman i loved
they only told me later
a year before that i thought about how i don’t have a clue
as to what champagne to buy my girl
a year before that i left home
a year before that my parents left me
a year before that i wondered how long i could stay
a year before that i seriously believed in god for the first time
a year before that i thought so this is my whole life
a year before that i was sixteen and had long hair
a year before that i had much shorter hair
a year before that we took a picture of ourselves by niagara falls
and mommy is prettiest in that picture
a year before that we tried to catch salmon in a swift river
there were so many that they swam through our legs
but we had no luck with our rods so we finally
got our landing nets and just scooped away
we caught two big ones that way
and also took a picture
a year before that i consciously jacked-off for the first time
a year before that i broke up with my childhood love
and it was very sad
a year before that i used to call her at home
and sometimes her grandmother answered
a year before that i brought a toy gun to school
and the teacher took it away from me
but when she wasn’t there i opened her drawer
and took it
like a real man
a year before that i thought how big i was already
a year before that the older kids taught me how to play four square
a year before that i lived in fabijoniškės and we were robbed a lot
a year before that they tried to steal my dad’s new black bmw
that was given to him by a man with his mafia
and who tried to steal it back himself
a year before that there was certainly no bmw and no champagne
but my brother was born
a year before that i was paging through an illustrated bible
a year before that everyone celebrated my first birthday
a year before that my body entered the universe
a year before that my parents loved each other
didžiulis slėgis
lituano | Nojus Saulytis
didžiulis slėgis
saulė kaitina
turbūt bus žaibų
vakare
ir perkūnija griaudės
ir aidės
vandentiekio vamzdžiuose
daugiabučių tualetuose
po įkaitintu nuo saulės asfaltu
po gatvėmis
kurias vynioja
automobiliai ant savo ratų
tačiau
kol kas pievose
niekas to visai nesibaimina.
nes mes ateiname
nes mes ateinam sėstis ant žolės
žiūrėti į skrendančius oro balionus
žaisti badmintoną
gerti vyną
skaityti vieni kitiems ir groti
garsiai
ir net jeigu per daug nemėgstame žmonių
taip darome todėl kad dar nepavyko
paimti
už pažastų
savo įsimylėtos nelaimingos panelės
tai
(tai yra nuostabu).
tačiau tikrai tuoj lis
o virš mūsų
sklando didžiulis lietuviškas sakalas.
mes visi žiūrime
čia yra jo sparnai
ir čia yra jis pats:
---------()---------
Audio production: Lithuanian Culture Institute
high pressure
inglés
high pressure
hot sun
there’ll be lightning
in the evening
and thunder will rumble
echoing
through the sewer pipes
of tenement flats
under sweltering asphalt
under the streets
which cars wind up
onto their spindle-wheels
but for now
in the fields
no one’s afraid of that.
because we’re going
yes we’re going to sit on the grass
to watch the hot air balloons fly
and to play badminton
and drink wine
to read to each other and play
music loudly
and even if we don’t like people too much
we do it because we haven’t succeeded
yet at taking
our beloved unhappy girl
around the waist
and that
(that is wonderful).
but it’s going to rain soon
and there’s this huge lithuanian falcon
soaring above us.
we’re all watching him
and here are his wings
and here is he himself:
- - - - - - () - - - - - -
(kadangi aš šiandien su baltais conversais)
lituano | Nojus Saulytis
kadangi aš šiandien su baltais conversais
ir tikrai negaliu dalyvauti
tavo diplomo įteikimo ceremonijoj
paspaudžiu skliaustelius
ir dovanoju tau juose
vieną
didelę
baltą
gėlę.
ir spaudžiu siųsti.
ir truputį keistai
apkabinu
nes tu šiandien gražesnė
nei įprastai
tavęs laukia draugai
ir šeima
ir keistoki pietūs
restorane
už kuriuos tėtis labai labai
bandys sumokėti.
kol jūs džiaugsitės
vienas kito draugija
tėčio mašinoje
gulės mūsų visų gėlės.
(ir jos truputį keps)
vieną akimirką
kažkoks praeivis pažiūrės
kaip atsispindi
automobilio lange
o kitoje gatvės pusėje
mažai mergaitei iš rankų
išsprūs helio balionas.
tu
beveik neklausydama
kaip mama tave giria
prie kavos puodelių
truputį galvosi
apie visa tai.
Audio production: Lithuanian Culture Institute
(because today i’m wearing white converses)
inglés
because today i’m wearing white converses
and i really can’t take part
in your graduation ceremony
i press the parentheses
and place for you in them
one
large
white
flower.
i press send.
and i hug you a bit
strangely
because today you’re more beautiful
than usual
your friends and family
are waiting for you
as well as a strange lunch
in a restaurant
for which your father
will try very hard to pay.
while you enjoy
each other’s company
all our flowers will lie
in your father’s car.
(they will burn a bit in there)
at some moment
a passer-by will look
at his reflection
in the car window
and on the other side of the street
a helium ballon
will escape from a little girl’s hand.
you
barely listening
to your mother’s praises
over a cup of coffee
will think about all that
for a little while.
man tu patinki
lituano | Nojus Saulytis
man tu patinki
bet sakau draugui
kad man patinka patricija
o broliui dėkoju per jo vestuves
kad mane pasodino prie giedrės
bet iš tikro man patinka
susirašinėti su monika
nes ji turi rožinę striukę
ir su manim niekada nesitinka
nes iš tikro
man patinka gulėti tavo lovoj
ir bučiuoti gražų tapytoją iš psichuškės
kol tu tūsini opiume
su savo gerbėjomis
ir grįžti vidurdienį
kai mūsų nebėr
tavęs kantriai laukia katė
ir keli tušti buteliai
o manęs laukia amžinoji ugnis
nes aš iš tikro krikščionis
su manim nuolatos demonai
ir dievas kartais ir jis man patinka
bet būna silpnumo
akimirkų
kai norisi stipriai
kad dievas paimtų
ir mane
gerai padarytų.
gal būčiau kitoks
ir niekas
neteistų
Audio production: Lithuanian Culture Institute
i like you
inglés
i like you
but i tell my friend
that i like patricia
and thank my brother at his wedding
for seating me next to giedrė
but really
i like writing to monika
because she has this pink jacket
and she never meets up with me
because really
i like to lie in your bed
and kiss the handsome painter from the looney-bin
while you party at “opium” with your admirers
and come back at midday
when we aren’t there
where a cat waits patiently for you
along with empty bottles
while eternal fires wait for me
because i’m really a christian
hanging out with demons
and sometimes god
i like him too
but there are moments of weakness
when i really want god
to take me
and just do me
do me good.
maybe i’d be different then
and no one would
judge me
Huffinʼ Rag Blues
lituano | Dainius Gintalas
Kornelija sprogdina supermarketus, naikina
parazitus, atsisako pietauti su Marija Kalas
/.../ kratosi nuobodžio, liemenėle
apsuka kulkšnį...
William Levy
balta kaip debesėlis škuna
tykiai slysta lygiu dailiu paviršium
taip tykiai ir nuobodžiai slysta
kad noris treptelt ir surikt
varyk Steipltonai varyk
iškaršk kailį visiems miesčionims
prisivariusiems ligi ausų
o besišypsantiems lyg vaivorykštės
varyk Stivenai varyk
sukramtyk visus jų perlus
dildėm pagaląstais dantim
sutrink į žalią košę
ir pamaitink tas vaivorykštes
ar as dar vyras klajoklis?
ar tik šeimos rūpestėlių pridusintas pudelis
dailiai sušukuotu paslėpsniu?
duok man savo Skitiją
saulės perkoštas vėjo dulkes
visus bolgarus chazarus hunus
pečenegus nogajus sarmatus
duok man savo Besarabiją
pasiutusias Pruto undines
jodinėjančias ant apkvaitusių Dniestro begemotų
varyk Steipltonai varyk
išvaryk iš manęs apsimyžėlį netikšą lochą
lai uždainuoja narvus ryjanti papūga
Diana Rodžerson
sušerk jai bizūnu aš noriu jos plunksnos
badysiu ją į save ir krauju rašysiu
laiškus visiems šauniausiems
Europos Sąjungos psichoanalitikams
kad iš mano krūtinės išluptų
dygstantį mandrilo dantį
kuriam pats niekaip nesurandu replių
tik raitausi kaip kirminas
nors visi sako oi kaip gražiai atrodau
varyk Stivenai varyk
išvaryk iš manęs minkštų fotelių mylėtoją
susigūžėlį besislapstantį
tirštų dūmų uždangoj
kažkadais pačiam polėky
gyvenimas buvo mane nugesinęs
pritemdęs protą ir jėgą
prislėgęs baisiu nematomu svarmeniu
bet vieną naktį susapnavęs trigalvį angelą išlėkiau
į lauką ir pradėjau lot ant kryžiaus:
domines canis, domines canis...
nesustodamas: domines canis, domines canis...
man tuoj pat iškvietė policiją ir greitąją
policija sukapojo į gabalus
greitoji susiuvo
susiūtas tapau truputėlį lengvesnis
matyt atliko, kaip sakoma, nereikalingų detalių
bet kažko, jaučiu,
neliko ir smegeninėj
varyk Steipltonai varyk
įvaryk man begėdišką kraujo siutulį
noriu šokt su Kibelės eunuchais
džihadistėm savižudėm Kadafio apsaugininkėm
su porno lelijom ir provincijos pardavėjom
mušant ritmui:
bunga bunga Silvijau, bunga bunga Kadafi
bunga bunga Silvijau, bunga bunga Kadafi
bunga bunga ech bunga, bunga bunga
ECH!
tegu dzenas, sakau, apsiženija su pasienio policija
gal bus lengviau
kontrabandai tegu pervargęs dėdė Atkatas pagaliau pasiima atostogų
pasauli, didysis prekystali, šok ir juokis
ir tu, Lietuva, daranti nusilenkimus
purvynėj
daranti nusilenkimus danų kiaulidėse
nusipenėjusių prekybos centrų garduose
kur kriuksi konservantai žviegia skonio stiprikliai
paskui jau čepsi milijardai vėžinių ląstelių
jos skverbiasi net į nekaltųjų kūnus
ir niekada neatgailauja
išgaudykim visas tas šliundras nanokunigais
ar nanošunim: bunga bunga – domines canes...
bunga bunga – domines canes...
AU!
noriu pasiversti šamanu pabaisa
kurio liežuvis subyrėjęs į milijardus liežuvėlių
visas jas išlaižytų tartum žiedadulkes
ir užgertų pasitenkinimo midum
ACH!
varyk šamane varyk
išvaryk savo psichodelinėm bangom iš nekaltųjų piktąsias
išplauk savo žvengimu iš nekaltųjų ŽIV
ŽIVITE S MIROM tark su baisiniu akcentu
ir prajuokink kokį Baikalo ruonį
besiruošiantį nerti į pačius skaidriausius
pasaulio vandenis
pasauli, skaidriausias krištole, tave kasdien
prievartauja grobuonys
besitaškantys juoda sperma
tepantys savo lašinius palmių aliejum
ir visur kišantys savo kilometrinius grąžtus
gręžia ir gręžia, gręžia ir gręžia
kol vieną dieną be nuskausminamųjų
pagręš dantį žemės mantija apsiklojusiai
miegančiai Apokalipsei
tada jau bus jos bunga bunga
o kol kas nesinervuokim
grožėkimės dangaus vaivorykštėm ir škunom
tegu mus gano alaus butelis ir lotosas
ir visą kūną nusmelkia
didysis OM
tai kas kad jį taria
SUNKUS ATODŪSIS
Steven Stapleton – eksperimentinės muzikos grupės Nurse with Wound įkūrėjas ir lyderis.
Huffinʼ Rag Blues – grupės albumas, už kurį esu labai dėkingas jį padovanojusiam Saliai Noizui. Diana Rogerson – Steveno Stapletono žmona, vocalistė, bendradarbiaujanti su grupe Nurse with Wound.
Bunga bunga – taip Italijos ir Vakarų Europos spaudoje buvo apibūdinamos Silvijaus Berluskonio ir buvusio Libijos diktatoriaus Muamaro Kadafio rengiamos puotos ir orgijos.
from: Adatos
Vilnius: Tyto alba, 2016
Audio production: Lithuanian Culture Institute, 2022
Huffin’ Rag Blues
inglés
Cornelia blows up supermarkets, exterminates
parasites, refuses lunch with Maria Callas...
shivers with boredom, wraps a bra
on her ankle...
William Levy
a schooner white as clouds
slides across the smooth surface
sliding so silently so dully
that you want to stamp and scream
go Stapleton go
lick the hides of all those philistines
up to their ears in poo
but smiling like rainbows
go Steven go
chew up all their pearls
hone your teeth with files
pound them into green porridge
and feed it to those rainbows
am i still a wandering man?
or just a poodle smothered by family matters
with a well-combed groin?
give me your Scythia
the dust of the wind sifted in sun
all the Bulgars Khazars Huns
Pechenegs Nogais Sarmatians
give me your Bessarabia
your mad mermaids of the Prut
riding on the whacked-out hippopotamuses
of the Dniester
go Stapleton go
drive from me the piss-soaked fool
let the cage-swallowing parrot sing
Diana Rogerson
feed her the whip i want her feather
to poke myself and write letters with blood
to all the coolest people
to European Union psychoanalysts
so that they would peel out of my chest
the sprouting mandrill tooth
for which i can never find pliers
writhing like a worm
even though everyone says O how good you look
go Steven go
drive from me the lover of soft sofas
cowering hiding
behind a curtain of thick smoke
once in the very heart of the action
life turned down my flame
darkening my mind and strength
weighing me down with horrible invisible dumbbells
but one night i dreamt a three-headed angel
and ran outside and began to bark at the cross:
domines canes, domines canes...
ceaselessly: domines canes, domines canes...
the police and an ambulance came
the police cut me into pieces
and the ambulance sewed me up
i lost a little weight after that
it seems they left out some parts
unnessesary ones but i felt something
was lacking in my brains as well
go Stapleton go
fire me up in a shameless rage of blood
i want to dance with Cybele’s eunuchs
with Gadafi’s female jihadist bodyguards
with pornolilies and provincial shopgirls
beating out the rhythm:
bunga bunga Silvio, bunga bunga Gadafi
bunga bunga Silvio, bunga bunga Gadafi
bunga bunga ay bunga, bunga bunga
AY!
let zen marry the border guards, i say,
maybe contraband will cross more smoothly
let tired uncle Bribery finally take a rest
O world, O giant counter, dance and laugh
and you too, Lithuania, bowing
in the dirt
bowing in Danish pigpens
in the stalls of fattened shopping malls
where preservatives oink and flavorings squeel
and then a billion cancer cells smack their lips
they even penetrate innocent bodies
and never repent
so let’s fish out all those sluts with nanopriests
and nanodogs: bunga bunga – domines canes...
bunga bunga – domines canes...
BOW WOW!
i want to become a shaman monster
whose tongue will crumble into a billion little tongues
that will lick up all the sluts like pollen
and drink the mead of satisfaction
AH!
go shaman go
drive the angry spirits from the innocent
with psychodelic waves
wash your laughter from the innocent HIV
ZHIVITE S MIROM: pronounce with a terrible accent
and make a Baikal seal laugh
as it readies itself to dive into the clearest
waters of the world
O world, clearest crystal, you are raped
everyday by beasts of prey
splashing their black sperm
annointing their fat with palm oil
and sticking their kilometer-long drills everywhere
drilling and drilling, drilling and drilling
until one day with no anesthetic
they will drill through the teeth
of the sleeping apocalypse
covered with earth’s mantle
and then there will be a bunga bunga
but let’s not worry for now
just admire the rainbows and schooners
let the beer bottle and lotus shepherd us
so that the whole body is pierced
by a great OM
so what if it is spoken by
A HEAVY SIGH
Author’s Notes
Steven Stapleton: founder and leader of the experimental music group Nurse with Wound.
Huffin’ Rag Blues: an album of the aforementioned group, the gift of which I am grateful to Salias Noizas.
Diana Rogerson: vocalist and wife of Steven Stapleton, also working with Nurse with Wound.
Bunga bunga: a term invented in the Italian and Western European press to describe the parties and orgies of Silvio Berlusconi and Muammar Gaddafi.
valytojos
lituano | Dainius Gintalas
demonstratyviai
mūsų akivaizdoj
sukdamos magiškus ratus
raitydamos aštuoniukes
ant stalų ant langų stiklo
su stipriai rankose
sugniaužtomis šluostėmis
jos nebyliai teigia
kad valo ne tik paliekamus
nešvarumus dėmes
bet ir mūsų nuodėmes
apiplauna mus per atstumą
lyg apsaugininkės
užtikrintai spaudinėdamos
purkštuvų gaidukus
ir aitraus skysčio šratukais
galabindamos visas bacilas
suprask jos vaiko
ir nedoras mūsų mintis
o burbant nepasitenkinimo
užkalbėjimus
jų surauktos nosys
mums kelia šypseną
taigi varo iš mūsų pikta
nors ne kartą matėm
jos tiesiog it šmėklos įslenka
į tualetų kabinas
ir blizgindamos vargšus
apšnerkštus klozetus
šnypščia šiems apie superstą
tiesiog sušiktą
dvikojų padarų kultūrą
norėtų šaukti klykti
atmatos išmatos jūs
bet neleidžia jų slaptas kodeksas
su pažįstamais jos tik pasisveikina
na persimeta vienu kitu žodeliu
– dėl konspiracijos –
bet pletkinasi tik tarpusavy
stabtelėjusios kur nors tarp
bibliotekos ar valgyklos stalų
– iš principo viešoje vietoje –
toks nerašytas jų susitarimas
atviras raganų šabas
nors visi žinom
jos pasiekia visas pakampes
atrakina visus kabinetus
aptinka meilužių paliktas
aistrų ir dramų žymes
tiria uostinėja kvapus
dedasi juos į slaptus archyvus
perskaito į šiukšliadėžes išmestus
meilės laiškelius
net jei šie būna suplėšyti
bet svarbiausia – jų šepečiai
jie tik atrodo kaip paprasti įrankiai
o verta pastebėti
kaip jos atidžiai juos apžiūrinėja
kaip pagarbiai liečiasi prie koto
kartais ten kažką parakinėdamos
ne šiaip sau
tas kotas – baisinė antena
su visa jautriausia įranga
puikiausiai gaudančia
mūsų pasąmonės vaifajų
jeigu tik užuodžia ką nors įdomaus
spragt slaptą mygtuką
ir viską ką reikia nuskaito
o kai parpėdina namo
įkiša usb rakčiuką į kompiuterį
čiaumoja naktipiečius
spokso į ekraną
ir kikena
mes esam joms
nesibaigiantys komiški serialai
from: Poetinis Druskininkų ruduo'21
Vilnius: Vaga, 2021
Audio production: Lithuanian Culture Institute, 2022
cleaners
inglés
demonstrably
in the sight of our eyes
they turn magical circles
and twirl figure-eights
on desks and window glass
or with rags fiercely
gripped in their hands
they mutely proclaim
that they clean not just
the leftover stains
but our sins as well:
they wash us remotely
like professional bodyguards
they accurately press
the triggers of their sprays
and with bitter streams of fluid
they slay all the germs –
it’s as if they drive
our immoral thoughts away
and make us smile
mumbling their spells
with disdain
wrinkling their noses
exorcising our corruption
we have seen it more than once:
how they slide into bathrooms
like apparitions
making the sad, filthy
toilets shine
hissing to themselves in their disgust
of the flatulent and
downright shitty culture
of these two-legged creations
while wanting to shout and scream
you are just waste and excrement
but their secret code won’t allow it
with friends they just exchange greetings
maybe a word or two
for the sake of the conspiracy
but with each other they gossip
stopped somewhere between
the tables of the library and cafeteria
– a public place in principle –
it’s their unwritten agreement
like an open witches’ sabbath
though we all know
they reach into every corner
unlock all the cabinets
find the stains of passion
and drama left by lovers:
they sniff out the scents
file them away in secret archives
read the love-letters tossed
into trash cans
even if these are torn up
but most important are their brushes
which seem just like ordinary tools
but it’s worth noticing
how carefully they look after them
how respectfully they touch the handles
sometimes picking at something we can’t even see
– it’s not just
a handle but a great antenna
with all the most sensitive gear
perfectly attuned to
the wifi of our unconscious minds
if they so much as sense something interesting
they click a secret button
and read off everything they need
or when they get home
they stick the usb into the computer
munching on some late-night snack
staring at the screen
chuckling away
for we are to them
the sitcom that never ends
ne vegetariškai
lituano | Dainius Gintalas
turiu gi kažkaip išviaukčiot
išmikčiot atryt išsakyt tai
kaip netelpu šeimoj
kaip esu plakamas ugnies bizūnais
savo amazonės
kartais net nežinau už ką
kaip raitausi
lyg kirminas idiotas
seilėdamas namų baldus
kaip einu iš skausmo į skausmą
kaip šliaužiu iš meilės į meilę
norėdamas visus išbučiuot
lyg beviltiškai geras samurajus
šuo girtuoklis
verčiau būsiu blogas poetas
bet geras tėvas, sūnau
verčiau būsiu grubus poetas
bet švelnus tėvas, dukra
atleiskit kad kartais
neišsitenku visų mūsų kaulų narve
draskausi lyg alergikas
kurio oda – bjauri nenumaldoma cinikė
iki pamišimo šoku su kėdėm
glėbesčiuojuos su foteliais
šnekuosi su pastalėm
lendu į šešėlius, tau ant bizūno
parjojus namo, amazone
slapstausi savo vaizduotėj
à la deviantART by Bernard Cornelis
iki siaubo nusilpęs
iki pašaknų sutrikęs
bandau kiaurai pereit sienas
niekieno negirdimas
niekieno nematomas
tada į ausis atsimuša Fratres –
suteik man vilties
ir ramios jėgos, Arvo Pärtai* –
man prieš akis – Egono Schiele's** pamėklės –
pasaulis plyšinėja, o adatos nesiuva
tik duria tik duria tik duria
noriu būt kieta uola, sūnau
noriu būt skaidriu šaltiniu, dukra
noriu būt tavo mylimuoju, amazone
mažiau plakamu
mažiau suplyšinėjusiu
aš nežinau kuo man virst šitoj meilės mėsmalėj:
faršu švelnumo kotletukams
kuriuos atstumsi
ar kąsneliais rietenų befstrogenams
dėl kurių apkvaisi
atleiskit kad tik beveik visas esu jūsų
supraskit kad iš tiesų
daugiau nei visas esu jūsų
kiekviena tavo ląstelė mane jaudina
amazone
kiekvienas tavo kirtis mane užmuša
mylimoji
ar tau negaila meilės mirties?
ar tau saldu nuo mirties meilės?
visa laimė kad turiu prisikėlimo dovaną
kurią nusižiūrėjau šventykloj
visa laimė kad esu nemirtingas
nes beprotiškai silpnas
geriau būsiu silpnas poetas
bet tvirtas tėvas, sūnau
geriau būsiu klykiantis poetas
bet girdintis tėvas, dukra
noriu būt klykiantis sumaltas,
su tavim sumaitotas, amazone
tavo seilėm pateptas
tavo bučiniais palaimintas
tavo nirtuly palaidotas
tavo šypsenoj atgaivintas
nes tu ir aš yra viena
nes tu ir aš – meilės mėsmalė
urzgianti lyg vilko gerklos
visgi verta džiaugtis
kad vienas į kitą nežiūrim
vegetariškai
*Arvo Pärt (1935) – klasikinės ir sakralinės muzikos estų kompozitorius. Fratres – itin subtilus ir jausmingas jo kūrinys.
**Egon Schiele (1890–1918) – austrų dailininkas, nervinga maniera piešęs ir tapęs tarsi suplyšinėjusius ir sulopytus kūnus, tiek dekoratyvius, tiek pamėkliškus moterų ir vyrų aktus.
from: Adatos
Vilnius: Tyto alba, 2016
Audio production: Lithuanian Culture Institute, 2022
not like vegetarians
inglés
i need to somehow yap it all out,
stutter, regurgitate, speak about
how i don’t fit into my family
how i’m flogged with whips of fire
by my amazon
and I don’t always know what for
how i squirm
like an idiot worm
slobbering over the furniture
how i go from pain to pain
how i slither from love to love
wanting to kiss everyone
like some hopelessly kind samurai
a drunken dog in a way
better to be a bad poet
and a good father, my son
better to be a rough poet
and a gentle father, my daughter
forgive me that sometimes
i can’t find room in our cage of bones
raving like an allergic man
whose skin is a sick unsuppressable cynic
dancing with chairs unto madness
embracing sofas
speaking to the undersides of tables
i sneak into shadows as you ride home
like a bat out of hell, my amazon
I hide in my imagination
à la deviantART de Bernard Cornelis
weakened unto horror
deranged to the roots
i try to walk through walls
so that no one hears
so that no one sees
then Fratres bangs into my ears –
give me hope
and calm strength, Arvo Pärt –
in front of my eyes – Egon Schiele’s ghosts –
the world tears, and needles don’t sew
but poke and poke and poke
i want to be a hard cliff face, my son
i want to be a clear well, my daughter
i want to be your beloved, my amazon
less whipped
less prone to tear
i don’t know what to be in this meat grinder of love:
the tenderness of ground meat for burgers
that you will push away
or scraps of meat for beef stroganoff
for which you will go wild
forgive me that i am almost all yours
understand that i am truly
more than all yours
every cell in your body turns me on
my amazon
your every blow kills me
my love
are you not sorry for the death of love?
is love’s death sweet to you?
thank god i’ve got the gift of resurrection
something i picked out at the shrine
thank god i am immortal
because i’m crazy weak
better to be a weak poet
and a strong father, my son
better to be a screaming poet
and a listening father, my daughter
i want to be screaming, ground up
with you profaned, my amazon
annointed by your saliva
blessed by your kisses
buried in your fury
renewed in your smile
because you and i are one
because you and i are in this meat grinder of love
that snarls like the wolf’s insides
it is worth being happy after all
that we don’t look at each other
like vegetarians
atsidavimo mantra
lituano | Dainius Gintalas
sužydo pelkinės purienos – aš tavo gyvulys
širdis neria į pusnį – aš tavo gyvulys
per tvirtos buities šlaunys – aš tavo gyvulys
man ankšta tarp stalčių – aš tavo gyvulys
šeima – jauki psichiatrinė – aš tavo gyvulys
paglostai ir vėl atšoki – aš tavo gyvulys
tarp mūsų mėlynas guzas – aš tavo gyvulys
nuo tavo priekaištų pūliuoju – aš tavo gyvulys
kai jais užtemdai geismą – aš tavo gyvulys
tylioj maldoj ant klaupto – aš tavo gyvulys
kai piniginei depresija – aš tavo gyvulys
nei girtas nei angelas – aš tavo gyvulys
jei ir būčiau eunuchas – aš tavo gyvulys
atsiduodamas bejėgyste – aš tavo gyvulys
net jei priduotum į komisą – aš tavo gyvulys
net apsižliumbęs lyg vaikas – aš tavo gyvulys
ant grindų su šlapiu skuduru – aš tavo gyvulys
kai murkdai mane į neviltį – aš tavo gyvulys
TAVY priburbuliavęs – aš tavo gyvulys
TAVY ištirpęs lyg cukrus – aš tavo gyvulys
kai įsipjauni ir lyžteli – aš tavo gyvulys
jauti – koks saldus tavo kraujas
from: Adatos
Vilnius: Tyto alba, 2016
Audio production: Lithuanian Culture Institute, 2022
devotional mantra
inglés
the marsh marigolds have bloomed – i am your animal
the heart dives into the snow – i am your animal
the thighs of everyday life grip so tight – i am your animal
and it’s tight between the drawers too – i am your animal
the family is a comfy mental clinic – i am your animal
you caress me and jump away – i am your animal
a blue bump rises between us – i am your animal
festering from your reproofs – i am your animal
a damper on our desire – i am your animal
in quiet prayer on the pew – i am your animal
when my wallet is under the weather – i am your animal
neither drunk nor an angel – i am your animal
even as a eunuch – i am your animal
smelling of weakness – i am your animal
even if you turned me in to the pawnshop – i am your animal
blubbering like a babe – i am your animal
on the floor with a wet rag – i am your animal
when you sink me into hopelessness – i am your animal
bubbling up IN YOU – i am your animal
dissolving like sugar IN YOU – i am your animal
when you cut yourself and lick – i am your animal
you feel – the sweetness of your blood
nuodėmklausys
lituano | Dainius Gintalas
aš nebesulaikomas ūkiantis
klykiantis sprunkantis į pašalius
klajojantis su baimėm nuogąstavimais susigūžimais
nuolat regintis tavo juodas
blizgančias plunksnas
corvus corax
esu sklendžiantis drauge su karstais
tūkstančiais karstų
ant jų galiu joti kaip ant skitų žirgų
Ponto stepėj
vienišas ant tūkstančio tvirtų žirgų
galiu jais plaukioti tarsi valtimis
ant Dzūkijos ežerų
vienišas tamsus siluetas
virš gilių ežerų
gultis tarsi į lovas
Beinako pilies menėse
šnabždėtis su iškiliom
hercogienėm kvepiančiais plaučiais
ar tik ne tu jų prikarksi
corvus corax
aš nebesulaikomas klajoklis
išpūstom oranžinėm akim
bučiuojantis tamsą
vis susitrenkiantis į šviesą
kuri savo prakauliais kumščiais
beldžiasi į mano keistus
švelniai tariant regėjimus
ir šie žagsi trūkčioja aimanuoja
verčiau jau tamsa
corvus corax
baugi tamsa
kuri mane ryja
o prarijusi guodžia
kad aš – tikrai ne baisiausias
esu keliaujančio karstų miesto sargas
apdriskusiais drabužiais
nudriskusiom mintim
iš kurių mano viduj
nuolat auga šiukšlynai
o tu po juos kapstaisi
corvus corax
o tu nuolat po juos kapstaisi
trokšdamas kad nebesulaikomai
išklykčiau
visas savo piktdžiugas
visus nemylėjimus
silpnesniųjų skriaudimą
visas išdavystes
kad apsipilčiau gėdos prakaitu
lyg sieros tirpalu
nors pats puikiai žinai – neišdegs
corvus corax
prisipažinęs tapčiau sėslus
kaip priebažnyčio rūpintojėlis
kaip utėlė klajojanti po to paties šuns gaurus
kaip saldžiais kvepalais atsiduodantis štilis
neišpažinimai mane degina
tampa kuru
kurio užsipildęs galiu klajot su savo kolonija
po begalinius nakties plotus
negi dar nežinai – tik mirtis
padovanos išpažintį
corvus corax
tą naktį visa mano karstų flotilė
nutūps ant vieno Dzūkijos ežero
– ant Didžiulio –
su pakrančių sargybiniais –
didžiaisiais baubliais
ir įsiviešpataus tokia tyla
kad aidint paskutiniams
mano širdies dūžiams
pagarbiai
sulaikysi kvėpavimą
o tada tavo snapas
išganys mano kūną
iš mano kaulų kraudamas lizdą
negalėsi patikėt
kad jie – tuščiaviduriai
kaip tavo
corvus corax
vėjas
pro juos švilpaus
visais paukščių balsais
lies nesibaigiančias paslaptis
tau tiesiai į ausį
galėsi kinkuot palaimingai galva
mane narstyt
lig paskutinio kaulelio
ir žegnot savo galingu snapu
esi vienintelis
kuriuo pasitikiu
corvus corax
juk taip noris
palengvėjimo
kad ir po visko
mano juodasis kunige
corvus corax (lot.) – kranklys, varnas
from: Adatos
Vilnius: Tyto alba, 2016
Audio production: Lithuanian Culture Institute, 2022
confessor
inglés
unsuppressable i hoot
squack steal off to marginal lands
wandering with fears apprehensions
cowering
and i always meet your black
glossy feathers
corvus corax
i soar along with coffins
thousands of coffins
riding their ends like Scythian steeds
over the Pontic steppe
solitary on a thousand powerful steeds
or i sail them like ships
over the lakes of Dzūkija
a solitary dark silhouette
over the deep lakes
or lie in them like beds
in the halls of Beynac castle
whispering to haughty duchesses
with perfumed lungs
it’s you who will croak them up
corvus corax
an unsuppressable wanderer
with bulging orange eyes
i kiss the darkness
and smack into the light
whose bony fists
knock on my strange –
to put it mildly – visions
which hiccup and twitch and moan
better – the darkness
corvus corax
the frightful darkness
that swallows me
and swallowing consoles
saying i’m not the damndest
i’m a watchman of the city of travelling coffins
with raggedy clothes
and shabby thoughts
from which garbage dumps grow
inside me
through which you rumage
corvus corax
through which you constantly rummage
wanting me to insuppressibly
scream out
all my schadenfreude
my lack of love
my injustices to the weak
and my betrayals
so that i would spill the sweat of shame
like some kind of sulphuric acid bath
but you know quite well – it’s all in vain
corvus corax
if i admit everything i become sedentary
like the man of sorrows hanging in the churchyard
like a wandering flea under the fur of one dog
like the doldrums smelling of sweet perfume
i am burned by what i don’t confess
and it becomes a fuel that fills me
for my wanderings with the colony
through the endless reaches of night
don’t you know – only death
will give the gift of confession
corvus corax
one night my entire armada of coffins
will settle on a lake in Dzūkija
– on Big Lake –
with big bitterns
as sentries –
and there will reign such silence
that with the echo of my last
heartbeats
you will hold
your breath out of respect
and then your beak
will save my body
building a nest from my bones
you won’t be able to believe
how hollow they are –
like yours
corvus corax
the wind
will whistle through them
with the voices of all the birds
pouring ceaseless secrets
into your ear
you’ll nod your head along
stripping me to the last little bone
and then make the sign of the cross
with your powerful beak
you are the only one
i trust
corvus corax
i want relief
so badly –
even if it comes afterwards
my black priest
Author’s notes:
Corvus Corax: the common raven
Big Lake: another name for Daugų lake, which really is big
bulviniai
lituano | Dainius Gintalas
ten rytuose, sūnau,
kur teka parako saulė
juodesnė už juodą šunį
piktesnė už šunį juoda gerkle
kur teka juoda nelaiminga saulė
širdys gyvena rūsiuos
ten joms šviesiau
mažas berniukas
braido po savo namų griuvėsius
ir ieško mamos
jis taip tiki ją rasti
kad net pamiršo verkti
tėčio tikrai nesuras
jis toli, karstinėj įgriuvoj
guli nei gyvas nei miręs
ir sapnuoja sūnų
valgantį bulvinius blynus
nenutuokdamas, kad jo mylimoji
pakirsta velnio bizūno jau žiūri į niekur
o mažas berniukas
braido po namų nuolaužas
ir ieško mamos taip ieško
kad net pamiršo verkti
ir čia kai kas nenori
kad mes gyventume, sūnau,
kartais bent taip atrodo
lyg norėtų išvaryt
mus paverst griuvėsiais
o tada ant jų garsiai riaumot
ir čia kybo debesis
gal ne taip matomas
bet nuolat šnabždantis
šnypščiantis
nes jie, tie drungni sutvėrimai,
kvėpuojantys smalkėm
nuolat tariasi
mat ne visi išgeria
jų brukamas piliules
iš kurių lyg iš kiaušinio
išsiperi baimė
o paskui ją kvaitulys
siutas mosavimas kumščiais
dėl nieko,
mat ne visi nematomais varžtais
esam prisisukę
prie jų niūraus fabriko
tad mes nesitrauksim, sūnau
nes mūsų vietą užimtų pilkesni
o ten kur pilki, kaip sakė tokie du broliai,
labai greitai ateina juodi
laikysim frontą, sūnau
kuo tik galėsim atsišaudysim
vinim kuriuos kalam į malkinės sienas
įrankiams pakabinti
žirniais kurie taip gražiai
suveši mūsų sode
raidėm iš naujai atrandamų knygų
užsidengsim jų skydais
šliaužiosim tarp lysvių lyg apkasuos
melsimės saulei mėnuliui ir kriaušei
tratėsim užkalbėjimais:
tra-ta-ta – tegu pravirksta vienas kito ieškantys
pagaliau susitikę
tra-ta-ta – tegu grįžta tėtis iš apkasų
ir suranda berniuką
tra-ta-ta – tegu saulė rytuos nusipurto pelenus
ir patręšia apkasus
tra-ta-ta – tegu ten pražysta bulvės
chey, bulviai blynai, šauksim
ej, bulviniai blynai, šauks jie
chey, bulviniai blynai ploni ir prisvilinti
ej, bulviniai blynai stori ne visai iškepę
chey, mums tai vienodai, jie dieviški
ej, jie vienodai dieviškai skanūs
prisikimšim į ateitį ir eisim užknarksim
garsiau nei šarvuočiai
o žemė suksis, suksis apsvaigus
nuo žydinčių bulvių laukų
ir tada liks paskutinis mūšis
– tykus toks, ramus toks, juokingas –
su Kolorado vabalais
2016 04 06
from: Poetinis Druskininkų ruduo'21
Vilnius: Vaga, 2021
Audio production: Lithuanian Culture Institute, 2022
potato
inglés
there to the east, my son,
where the gunpowder sun rises
blacker than a black dog
angrier than a dog with a black throat
where the black sun of misery rises
hearts abide in basements
where they have more light
a little boy
wades through the ruins of his home
looking for his mom
he believes so hard that he’ll find her
that he even forgets to cry
he will not find his father
far away, in a crater like a grave
lying there neither dead nor alive
dreaming of his son
eating potato-pancakes
with no apprehension that his beloved
struck down by the devil’s scourge, stares into nowhere
and the little boy
wades through the shards of his home
looking for his mom, looking so hard
that he even forgets to cry
someone here does not want
us to live, my son
sometimes it seems that way
seems as if they want to drive us out
turn us into ruins
then stand on top of the pile and roar –
a cloud hangs over us
maybe not so visible
but always whispering
sputtering
because those tepid creatures
breathing charcoal fumes
are always conferring
you see, not everyone drinks
the pills pushed on them
from which fear hatches
as if from eggs
then comes giddiness
and rage and the shaking of fists
all for nothing
however, not all of us are screwed
by invisible screws
into their somber factory walls
so we will not retreat, my son
because our place will be taken by grayer ones
and where the gray ones come, said a certain pair of brothers
the black ones quickly follow
we’ll hold the line, my son
we’ll shoot back with whatever we can:
the nails we use for the walls of our shed
on which we hang our tools,
the peas that flourish so beautifully
in our garden,
and the letters from newly discovered books:
they will be our shields
we’ll crawl through garden troughs like trenches
we’ll pray to the sun, moon and the pear tree
we’ll rattle incantations
rat-tat-tat let the ones looking for each other cry
when they finally find each other
rat-tat-tat let the father return from the trenches
to find his son
rat-tat-tat let the sun in the east shake off its ashes
rat-tat-tat let potatoes sprout in those trenches
hey, potato-pancakes, we’ll cry
hey, potato-pancakes, they’ll cry
hey, potato-pancakes, thin and crispy
hey, potato-pancakes, fat and undercooked
hey, it’s all the same to us, they’re divine
hey, they’re equally divinely good
we’ll stuff ourselves for the future and go for a snooze
snoring louder than armored cars
and the earth will turn, turning in dizzy delight
among the fields of potatoes in bloom
and then we will face the final fight –
a rather quiet one, rather calm, kind of funny –
with the potato-beetles from Colorado
pavasaris
lituano | Dainius Gintalas
toks smarkus atlydys
tokie gilūs vandenų dantys
kad pagraužė net kapines
tokie stiprūs delnai
kad iš žemių pakėlė karstus
sutrupino juos
ir paleido į miestą upes
su neseniai užkastaisiais:
dešimtys didingų ramių lavonų
tarsi gondolos
ėmė plaukioti gatvėm,
suko į skersgatvius
lindo pro arkas
lankės kiemuos
užsimerkę
plaukė į krautuves
nieko nepirko
kartais vos vos
lietės pečiais
klubais pakaušiais
bet jokių šnabždesių barnių
intrigų glamonių;
romūs išdidūs
lyg valtys prikimštos kaulų
kiekvienas plaukė savo takais
nekreipdami dėmesio
į kelių ženklus
į vis dar blyksinčius šviesoforus
romūs išdidūs
vandens išvaduoti
iš siaurų ir tamsių kambarių
jie plaukė ir plaukė
kaip iš namų
pabėgusios lovos
apsivilkę tamsiais
miego kostiumais
tom keistom pižamom
ant kurių jau ropštės
vandens išjudintos
pelės ir žiurkės
pašiauštu kailiu
piktokos
dar ne laikas gi
buvo bėgt iš rūsių į palaukes
bet praslinkus akimirkai kitai
jos jau sėdi romios
kelia galvas išdidžios
lyg susizgribo:
laikas matyt pagaliau
pamatyt ir platesnį pasaulį
"o tai seniai jau užkniso
tos pačios skylės ir landos
tas pats ėdesys
visi tie rėksniai knarkylos už sienų
ir nosį gniaužiantys jų bezdalai
oi kaip visgi smagu
kad užplūdo šitas vanduo
o tai šūdą būtumėm kur išsiruošę!“
from: Adatos
Vilnius: Tyto alba, 2016
Audio production: Lithuanian Culture Institute, 2022
spring
inglés
such an intense thaw
waters with such deep teeth
they even gnawed through graves
and having palms so strong
they lifted coffins out of the earth
and crushed them
releasing the recently buried
into the city’s rivers:
dozens of calm, majestic corpses
began to swim through the streams
like gondolas
turning into side-streets
diving through doorways
calling on courtyards
with their eyes closed
they swam into stores
and bought nothing
sometimes just barely
rubbing shoulders
hips heads
without fuss or fighting
gossip or caress
calm and proud
like boats stuffed with bones
they sailed their own way
through unheeded traffic signs
or still blinking lights
calm and proud
liberated by the waters
from dark narrow rooms
they swam and they swam
like beds escaped from home
dressed in the dark suits of sleep
their strange pajamas
on which mice and rats
roused by waters
had already clambered
angry and ruffled
for it hadn’t been time
to run from basements yet
into the great outdoors
but given a minute’s rest
they sat calmly
lifting their haughty heads
as if struck with the thought:
it’s time to see the world after all
time to see the wider world –
“we are sick of
those same old holes and burrows
the same food
those same old snores and screams
from the other sides of ceilings and walls
those nose-numbing farts
so now, how splendid it is
that this flood is upon us
or fuck-all we wouldn’t
have gone out at all”
Žemės užžavėjimas. Per jaunatį
lituano | Jurgita Jasponytė
Sidabro lakiūtė,
Sidabro.
1.
Kaip kas kviestų
kas šauktų
kaip šiaurėn
būtų nutiestos pradalgių kryptys
būtų žemės mintis pažadinta ir žinotum
kokius veiksmus
atlikti.
Šalty stingsta ir lūžta siūlas –
virkščia įgemančio mėnesio.
2.
Pavargau ištylėt
išsakyti
reikia greitai
kol beriama sėkla
žodžiais
žemė tampa tada užžavėta
ir neleist gyvasties
nebegali
ir apglėbia delnais šaknis
ima viską
paviršiun kelti
kol mane valo savęs atsisakymas
kol baimės akys mane išbando.
3.
Ir apsaugoki mus nuo liūties
daugiau žadančios
negu mums reikia
duok pakankamai burnų
jeigu lakių* per lauką
ant mūsų paleidai
žinau, kad esi man motina
kad mano kojos tavin įsmigę
per amžius
ir atotrūkį
vėl virtimas tavimi
neišvengiamai žada
žinau, kad mylim tave
net ne už tai
kad maldas išklausai
ir derlium mus dovanoji
bet kad nesiliauji maitint
ir negarbinančią tavęs burną
nesuprantančią net
kas ir iš kur
ta gyvybė –
tavo besąlygiškumas
yra tobuliausia teisybės forma.
Tebūnie dangus
mums per lietų.
4.
Šalty stingsta ir lūžta siūlas –
virkštelė, jungianti žemę
su rausvu ryto mėnesiu –
skydu
saugančiu mus
kurs iš vakaro įgema
nuogas.
* Lakius – javų derlius; grūdų lėkimas vėtant.
from: Vartai Auštrieji
Vilnius: Lithuanian Writers' Union Publishers, 2019
Audio production: Lithuanian Culture Institute, 2022
The Enchantments of Earth. New Moon
inglés
Sidabro lakiūtė,
Sidabro.
1.
As if one is invited,
one is called
as if the vectors of windrows
point north
and the thoughts of the earth awaken
so that you know
what actions to take.
A thread freezes and breaks in the cold –
the stalk of a nascent moon.
2.
I am tired
of holding my tongue,
everything must be said,
quickly,
while the seed is sown –
magic words
enchant the earth
and you can’t
prevent life
as your palms enclose roots
lifting everything
up
until I am cleansed by my own abnegation
until fear-filled eyes put me to the test.
3.
Protect us from the rain
that promises more
than we need,
give us enough mouths
if you set the harvest upon us
through the fields
I know you are my mother,
that my legs are stuck in you
for ages,
and to break away
promises only
another turning towards you
I know that we love you
not just for
your ear for our prayers,
your gift of the harvest,
but how you don’t hesitate to feed
the mouth that disrespects you,
that fails to understand
the what and from where
of life –
your unconditionality
is the most perfect form of truth.
Let there be heaven for us
through rain.
4.
In the cold, thread freezes and breaks –
the cord connecting the earth
with the pink moon of morning –
a shield
protecting us –
born naked
every evening.
40 totorių
lituano | Jurgita Jasponytė
fosilijom į žingsnių atmintį
įaugusi jiems stepė
ir kojos
pratusios atsispirt į balnakilpę
dar nuo senelių gimimo –
čia keturios dešimtys
Omeldešo sūnų
paliko
keturias dešimtis porų
karžygiškų pėdsakų
dar nuo senelių gimimo –
kritimo
į dirvą
iš dausų debesų
iš pirmo pasaulio sprogimo
kurio ritualą kartoja
pavasaris
medžiai
sėjantys rudenį karžygius
primena juos
kadais
vienų metų vieną mėnesį
vieno tėvo pasėtus
į keturias dešimtis moterų
čia -
stepė ir dainuojantis laikas
Vilniaus krašte
juos priemiesčio autobusas
nutraukia
it ploną
pasaulio voratinklį
ir palieka mus
besiblaškančius
nuo mečetės iki
sovietinės parduotuvės
ir jau atrodo
dainuojančio laiko
čia niekad nebuvo
bet viską sujungia
gatve nubėganti
juodbruva mergaitė
ilga kasa.
from: Šaltupė
Vilnius: Lithuanian Writers' Union Publishers, 2014
Audio production: Lithuanian Culture Institute, 2022
The Forty of Tartar Town
inglés
the steppes have grown
into fossilized footsteps of their memory
with feet
habituated to stirrups
from the time of their grandparents’ birth –
forty sons
of Omeldesh
left
forty pairs
of heroic footprints here
from the time of my grandparents’ birth –
a fall
down to soil
from heaven’s clouds
from the first outburst of the world
whose ritual
is repeated every spring
the trees are sowing
autumn warriors now
and remind us
of time past,
one year, one month
when one father sewed his seed
into forty women
here –
Vilnius holds
the steppe and singing time
like the world’s
thin cobweb
cut
off
by a suburban bus
that leaves us
wandering
from mosque
to Soviet store
it already seems
as if time never sang
to us here before
yet everything is connected
once again
by a dark-haired girl
who runs out trailing
long braids down the street.
Tarp erdvių. Takoskyrų dygsniai
lituano | Jurgita Jasponytė
G.Ž.
I.
Kanklės rankose
lyg siuvinėtų
lyg siūtų
tiktai dygsniuose
skamba
tikrovės.
II.
Gal galėtum į kapą įsiūt
ir akis
ir takus
ir gyvybę
nematomus namo garsus
kad girdėtųsi
varstomos durys
lėtėjantis
siektas gyvenimo greitis
siuvant karių likimus
jeigu reiktų kariauti
žinočiau ką reikia įsiūt
tavo antpečiuos
ant pulsuojančią gyslą
dengiančios
perkelinės skarelės –
kas pasauly palaiko gyvybę
kodėl žemės paviršius platus
kur žeminių tie šunys
nematė
bučiuoju
ilsėkis ramus –
įsiūta paskutinė kulka
ir sudaigstymais nulemtas takas.
III.
Motinos veidas
langelis priemenėj
nėriniuotas
ir gimsta pasaulis ten
pro užuolaidos raštą
per taką pirtin
kartais man į vidų apgręžtą –
likusios žymės gyventų namų
apkasai miškuose –
mirtinų susišaudymų ženklas:
balansuoja erdvė
tarp gyvybės ir mirties
tarp namų ir pirties
tarp dabar ir rytoj
tarp esu dar
ir
jau nebeskauda.
from: Vartai Auštrieji
Vilnius: Lithuanian Writers' Union Publishers, 2019
Audio production: Lithuanian Culture Institute, 2022
Between Spaces, or the Watershed
inglés
for G. Ž.
I.
A box zither in your hands
as if embroidering
as if sewing
where only in the threading
does reality
sounds.
II.
Perhaps you could embroider the grave
with eyes
and paths
and life
and make audible
the invisible sounds of home
like doors closing
and the slowing
of the sought-for speed of life
while sewing the fates of soldiers
if I had to fight
I would know what to sew
on your shoulders
on your throbbing vein
wrapped in muslin shawls
and who maintains peace in the world
why is the surface land so wide
where dogs have not seen
dug-outs
I kiss you
rest in peace –
the last bullet is now sewn in
and the path fated by stitching
III.
Mother’s face –
the laced window
of the porch
where the world is born
through the curtain’s pattern,
down the sauna’s path,
sometimes returned to me –
traces of former homes,
trenches in the forest – signs
of mortal discharge:
this space balanced
between life and death,
home and sauna,
now and tomorrow,
between I am still here
and
it doesn’t hurt anymore.
A(u)štrieji. Šukelės
lituano | Jurgita Jasponytė
1. Pirštinė
Penki tvartai
vienos durys
vartai –
Pieno
Šlapieji
Astrieji
tenepateka paraižose mėnulis
teatplaukia šaltiniais tais rasos
ir nuplauna
mano akis
visa gydančios rankos –
penki tvartai
vienos durys
mano rankose
miesto galai
žuvų galas
rusėnų galas
galas aklasis
ir galas aštrusis
mano gyslose
Vilnios vandenai
ir žuvys
penki tvartai
vienos durys.
2.
Žuvų šukelėm galvų šukuoja.
Galvų šukuoja, plaukus laiduoja.
Plaukit, plaukeliai, per Dunojėlį,
Kur mano mielas vandenį semia.
Vandenį semia, žirgelį girdo -
Žirgelis palvas, aukselio balnas.
Manogyslose
Vilnios vandenai
žuvų šukelėm
paplaukiui
brakomi
ir tenai –
vartai a(u)štrieji
ašmenos gatvės
priemiesčio aštrumos
miesto galai –
žuvų galas
rusėnų galas
galas aklasis
ir galas aštrusis
juos vadelioju
Stklo aikštėj
rojus ir pragaras už curios už
curios
lekiu palvu Žirgeliu
per diesos aštrųjį priemiestį
turgum javių
per rasas
susikaupusias po Liepkalnio liepkalnio liepkalnio
lašančiom
lašančio
srauto tenai
vandenai dar tos upenin tos upen.
3.
Domininkonų –
viešpaties šunų gatve
į Utėlėtąjį turgų
varteliai –
Raudonieji
Baltieji varteliai
Žemutiniai
Velnių
ir Vengrų
varteliai –
Perlaužtieji.
4.
Kam tavo rankos?
liepžiedžiams skinti
kad tave apkabinčiau
man jau rankų seniai nebereikia
nebereikia nei kūno
kad prie tavęs prisiglausčiau
tik ar mudviejų kūnams mūsų dar reikia?
ar dar reikia namų mudviejų rankoms?
kuo siūti žaizdą
kuo kirpti siūlą
turiu visus balsus
visus pirštus ir jaučiu –
net ką myliu
man nepriklauso
nei aš pati sau
čia tik būnam.
from: Vartai Auštrieji
Vilnius: Lithuanian Writers' Union Publishers, 2019
Audio production: Lithuanian Culture Institute, 2022
Sharp Shards
inglés
1. (Glove)
Five fences
one door
a gate –
The Milky
The Damp
The Sharp
let the waning moon not rise
let the dew swim along sources
and wash
my eyes
all-healing hands –
five fences
one door
the ends of the city
in my hands
Fish End
Ruthenian End
Dead End
and Sharp End
Vilnia waters
in my veins
and fish
five fences
one door.
2. Fish Scales
They brush their hair with fish bones
They brush their hair, they bury their hair
Swim, hair, through the Danube
Where my love scoops up water
Scoops up water, waters his horse
Straw-colored horse, golden saddle
The waters of Vilnia
in my blood
we brush them
along their currents
with fish bone combs
and there –
the sharp dawn gates
street blades
suburb sharpness
the ends of the city –
Fish End
Ruthenian End
Dead End
and Sharp End
I lead them by the reins
over a glass square
riding a straw-colored horse
through the sharp suburb of day
through the market of grain and horses
through dew
gathered under the lindens of Lindenhill
dripping
dripping
dripping a stream
there run
the waters
of the Kaukysa
and also of the stream
where you can see
Double-Backed Hill
3.
Dominican –
Dogs of the Lord Street
to the Flea Market.
The gates –
The Red
and Black gates
The Lower
The Devil’s
The Hungarians’
gates –
The Broken.
4.
What are your hands for?
to gather linden blossoms
I don’t need hands any more
to embrace you
I don’t need a body
to cuddle with you
but do our bodies need us anymore?
do our hands need homes anymore?
with what to stitch a scar?
with what to cut a thread?
I have all my voices
fingers and feeling –
even what I love
does not belong to me
not even myself
we are simply here.
we are simply here.
Motina
lituano | Jurgita Jasponytė
Jei visose būtybėse nematot savo motinų,
Kas iš to, kad užimate aukštą padėtį?!
Milarepa
Visoms karų ir kitų žiaurumo pasaulyje “pateisinimų” aukoms, moterims ir vaikams
Kaip gi atrodo motinų tuštumos
kai nebėra ką žindyti
ką už rankos laikyt
kam marškinius lopyti
laukti ir grįžti
kas gi yra mano motina
negi tas žemės laukas
ašarų kulkom užsėtas
išraustas kapas
žvėries
žmogaus
laiko
nors laiko iš tikrųjų nėra
jis tik iliuzija
atmerktas sapnas
lieka tie du gamtos kūriniai
du gamtos įtariamieji
tiedu –
minantys žemės senkapių smėlį
lieka kapas –
žymė
kad gyventa, kaip ir sirgta –
tikrai mirtinai
kaip ir mirta.
kas gi yra ta motina?
kas gi yra tas vaikas?
argi tik tai
ko iš tikrųjų nėra
ką šaukiam laiko vardu
kas ta motina ir kas šitas vaikas?
kas tas žvėris
geriantis kraują ir ašaras
prisidengdamas kova už tikėjimą
žemę
senkapių smėlį
gerovę
Ir kodėl taip negera?
argi tikėjimas gali būti žvėris
mirtinai nukamuojantis kūdikį
motinos akyse
argi tikėjimas gali būti tas žvėris
kuris leidžia be meilės įeiti į moterį
kad ir šimtąkart apsiplovus
kas tas baisusis tikėjimas
paliekantis tiktai pirmąją raidę
tarp žmogaus ir žvėries
nepalikdamas sielos
kur ji yra skaudant kūnui
kai jauti ją kaip atvirą žaizdą
moterie
nešanti naštą
tai tavo diena
tai tavo diena aplink saulę apeina.
from: Vartai Auštrieji
Vilnius: Lithuanian Writers' Union Publishers, 2019
Audio production: Lithuanian Culture Institute, 2022
Mother
inglés
If you don’t see your mother in all things,
What does it matter that you take a higher form?
– Milarepa
For women, children, and the victims of war
and other “justified” cruelties of the world
How does mother’s emptiness look
when there is no one to nurse
no one’s hand to hold
no shirts to patch or sew
to wait for and return to?
Who then is my mother
can it be that field of earth
sowed with the tears of bullets
a grave dug up
by an animal
by a human
by time?
Though time does not actually exist
it is an illusion
a waking dream
There remain only two creations of nature
two suspects of nature
those two –
tread the sand of ancient cemeteries
there remains a grave –
a mark
of life, as of illness –
mortally ill
having died
who is that mother?
who is that child?
is it just that
which doesn’t actually exist?
what we wait for in the name of time?
who is the mother and who is this child?
who is that animal
drinking blood as if tears
pretending it is a fight for faith
earth
the sand of old cemeteries
welfare?
and why does it feel so wrong?
can faith be a beast
playing with a babe unto death
while the mother watches?
can faith be that beast
who allows one to enter a woman without love
even if washed a hundred times?
what is that terrible faith
leaving only the first letter
between a man and a monster
not leaving the soul
where it is with the body hurting
when you feel it like an open wound?
woman
carrying a burden
it is your day
it is your day going around
and under the sun.
moters portretas su skutimosi peiliukais
lituano | Ramunė Brundzaitė
Literatūra nevaizduoja moters besiskutančios kojas.
(iš literatūros teorijos paskaitos)
I. peiliukas
šunelis laižo moters blauzdas,
smailiais dantukais krimsteli
žole apaugusį kaulą
lieka raudonas rėžis
iš anapus
odos
katinas miega moters pažastyje,
retkarčiais pešteli plaukelius
moteris, įrėminta nailono, paralono,
frotinių rankšluosčių ir šešėlių karalystėje
tapo peizažą, truputį panašų į ją
(tuo metu dažų buteliukai tykiai tuštėja)
vonios kambarys perkeičia moterį,
laikrodis kniaukteli,
veidrodis linkteli
– dabar gali eiti
grįžus namo moteris
plauna prakaito druską,
nuveja akių šešėlius,
nusimeta lūpų blizgesį,
vienišiausiame iš kambarių
ji paleidžia vandenį ir visą dieną ganytą kūną,
šunį ir katiną
parupšnoti žolės
II. peiliukas
dalgis, skabantis blauzdos dobilus,
dulkių siurblys, įsiurbiantis gyvaplaukius,
valtis, irklais gremžianti išsiplėtusių venų paviršių
skeletas su dalgeliu, „iš dulkės į dulkę“, graikų požemių upės –
skustis kojas – tai beveik mirti,
mirtis yra moteris,
kuri skutasi kojas ir pažastis
mosikuodama ne dalgiu, o skustuvu
verčia žmones į kojų vašką,
linksmai traukdama:
I’m your Venus! I’m your fire, at your desire!
Audio production: Lithuanian Culture Institute
portrait of women with razors
inglés
Literature doesn’t depict women shaving their legs.
(from a lecture on literary theory)
I. RAZOR BLADE
a puppy licks the woman’s calves
gnaws with sharp little teeth
the bone overgrown with grass
leaving a red rash
on the other side
of skin
a cat sleeps in the woman’s underarm
occasionally plucking at hairs
the woman, framed by nylon, foam
face towels and a realm of shadows
paints a portrait of someone similar to herself
(while the little jars of paint quietly wane)
the bathroom changes the woman
the clock strikes
the mirror nods
– now you can go.
returned home, the woman
washes off the salts of sweat
chases away the eye’s shadows
removes the lips’ gloss
in the loneliest of rooms
she releases the water, the body herded all day,
the cat and the dog
to graze in the grass
II. RAZOR BLADE
a scythe, plucking the calf’s clovers
a vacuum cleaner sucking up the downy hairs
a rowboat, its oars scraping the surface of spreading veins
a skeleton with a scythe, “from dust to dust”, Greek rivers
of the underworld –
to shave one’s legs – almost to die –
death is a woman
who shaves her armpits and legs
it waves no scythe but a razor
turning people into leg wax
singing joyously:
I’m your Venus! I’m your fire, at your desire!
tikra vieno pavasario istorija
lituano | Ramunė Brundzaitė
– nieko tokio, sakau, nieko tokio
šį pavasarį taip beprotiškai žalia,
taip žydi, tad ir mano įsčios
suželia piktžolėm ir su medžiais
išsprogsta
tokios ryškios operacinės žvaigždės
ir tik vienas noras krentant
į klampią sąmonės tuštumą – – –
kai staiga vėl įkvepiu oro
paskutinis vaizdas prieš atmerkiant
akis – žydintis mūsų sodo migdolas
– kaip jaučiatės?
– sapnavau pavasarį, – atsakau
dar supainiota siūlų narkozės,
apvyta drenų vijokliais, iš lašinės
kapsint sielai atgal į kūną
– nieko tokio, sakau, nieko tokio
tik suraižytas įsčias dar gelia
tik aštriau skleidžias gyvybė už lango
ir laikrodžiai tiksi garsiau
Audio production: Lithuanian Culture Institute
a true story of spring
inglés
– no problem, I say, no problem,
this spring is so madly green,
blooming so much that even my womb
has sprouted weeds and buds
like the trees
the starlight of the operating room is so bright
I have but one wish falling
into consciousness’ boggy blank – – –
then I suddenly breathe the air again,
and the final vision before opening my eyes:
the blooming almond tree of our garden
– how do you feel?
– I dreamt of spring, I answer
still tangled in the threads of narcotics,
wound by ivies of drainage tubes, my soul
dripping back into my body from the IV
– no problem, I say, no problem
only the continuing pain in my scraped out womb
only life spreading more sharply outside
and the louder tick of the clocks
ties bernardinais
lituano | Ramunė Brundzaitė
Olgai
kalasi žolė į delnus ir į pečius lėktuvai
spiečių spiečiais
sėdime dviese
apsuptos
antkapius lyg rankas sukryžiavusių
rūsčių vienuolių
po dangaus gobtuvu –
bernardinų
kunigaikštiene, ar toli dar iki Petuškų?
užupis, polocku žemyn,
ties šv. ona tykantys gotų skeletai
ir visi šventieji
tiek tik!
arba keli šimtai gramų
kažkur laužas,
o laužtiniuose skliaustuose –
mūsų istorijos
šliaužia
lyg sraigė
šliūžę ant lapo palikdama
upė
sraigė teptukas
sraigė rašiklis
lėtai lėtai –
po žodį, po potėpį,
nukritusią uogą, kaštonų tirpstantį vašką –
dėliojasi mūsų istorijų šliūžės
Vilniaus puolimo ir nuopuolių metraščiai
Audio production: Lithuanian Culture Institute
by the Bernardines
inglés
for Olga
grasses shoot through hands, airplanes into shoulder blades,
a host of hosts
we sit, the two of us
encircled
by gravestones like the crossed arms
of austere monks
under a cowl of sky –
the Bernardines
duchess, is it far to Petushki?
beyond the river, down Polotsk Street
by Saint Anne’s lurking Gothic skeletons
and all those saints
only that!
or a few burning shots
somewhere, a bonfire,
in brackets –
our histories
slink by
like a snail on a leaf
leaving a trail of ooze
a river
the snail a paintbrush
the snail a pen
slowly, slowly –
word by word, stroke by stroke,
the windfall fruit, the melting wax of chestnut trees –
the chronicles of Vilnius, advances, retreats,
lay out our history’s trail of ooze
šuns balsas į dangų eina
lituano | Ramunė Brundzaitė
Mano šuo naktim meldžiasi
šunų dievui,
dienom vizgina uodegą
ir tik liūdnos akys išduoda,
kad jis viską žino,
kad jis žino
ne tik apie Brisiaus galą.
Aš svajoju,
kaip mes kartu veiksim
visus tuos šuniškus dalykėlius,
o jis tikriausiai norėtų
išlenkti su manim vieną kitą taurelę,
kai abu apsvaigtume, tartų:
– Kaip pabodo man tas šuniškas gyvenimas,
juodas kailis ir net šunų dievas,
kurį turbūt išgalvojo žmonės,
žmonės viską išgalvoja,
net kad mes, šunys, jų nesuprantame.
Audio production: Lithuanian Culture Institute
a dog’s voice to the heavens goes
inglés
My dog prays at night
to the dog god
and wags his tail during the day,
only his sad eyes give him away –
he knows everything,
he knows
and not only about Old Yeller’s death.
I dream of how,
together, we will do
all those doggy things,
though he would probably prefer
to down a pint or two with me
and when our heads start to spin, he’d say:
– I’m so bored of my doggy life,
my black fur, even the dog god
who is probably a human dream –
humans imagine everything,
including our dogged ignorance of them
Slėpynės
lituano | Ramunė Brundzaitė
Šis miestas per mažas slėptis
čia vis tiek sutiksi visus tuos
kuriuos labiausiai norėtum - - -
kurių visai nenorėtum sutikti
Dažniausiai prekybos centruose
jų daug, jie dideli, anonimiški,
bet kaip tik ten tenka slėptis už skalbimo miltelių
(subtili nuoroda į sielos išskaistinimą)
Sako, geriausia slėptis matomiausioje vietoje,
tai ir išsidėstau šalia sudaiktėjusių žodžių
ir sužodėjusių žmonių
ten, kur lengviausiai galite mane rasti,
kur turiu vardą pavardę pažymėjimo numerį,
šiokį tokį svorį dailių skaičiukų lentelėje,
plastikinį puodelį kavos ir kelias cigaretes,
kurias dalinamės su vienatvės broliais
siųsdami ratu lyg suktinę
Šis miestas per mažas slėptis
ir per didelis būti surastai
Audio production: Lithuanian Culture Institute
hide and seek
inglés
This city is too small to hide in:
you always end up meeting
all of those you want to most –
and all of those you don’t...
Most often at the mall:
there’s so many of them, huge and anonymous
but you still find yourself hiding behind the laundry detergents
(a subtle sign of the soul’s immaculation).
They say it’s best to hide in plain sight
so I position myself next to objectified words
and verbalized people –
there where you can find me most easily
where I have a name, surname, personal ID,
such and such a weight on a neat table of numbers,
a plastic cup of coffee, cigarettes which
we share with our brothers in solitude,
sending them around in a rolling dance...
This city is too small to hide in
and too big to be found.
saulėgrąžos
lituano | Ramunė Brundzaitė
jo lūpos man primena
neišlukštentą saulėgrąžą,
jų skonis toks pats
sūrokas, mažumėlę aitrus,
jos tokios – saulėgrąžos sėklos – pravertos geldelės
kai mano liežuvis glosto jo ausį,
Van Goghą prisimenu ir galvoju,
kas būtų,
kas būtų, jei krimstelčiau
nenoriu grąžinti jam kūno
grąžos paliksiu geltonų žiedlapių,
sėklelių juodų
kas išaugtų pasėjus jo lūpas?
Audio production: Lithuanian Culture Institute
sunflowers
inglés
his lips remind me of
an unhusked sunflower seed
their taste is the same:
salty, a bit bitter
his lips are opening shells of seed
when my tongue caresses his ear
I remember Van Gogh
and think of what would be,
what would happen, if I bit –
I don’t want to return
his body
I’ll leave yellow blossoms as change
black seeds
what would grow if I were to sow those lips like seed?
Visi Italijos miestai yra moterys
lituano | Ramunė Brundzaitė
visi Italijos miestai – moteriškos giminės – taip skelbia gramatika
ir pusiasalis-aulinukas pritardamas kaukšteli aukštu kulnu
miestai-motinos sūpuoja dukrelę civilizaciją
miestai-meilužės deginasi, dailias kojas į Apeninus atrėmusios
miestai-žmonos barškina indais virtuvėje, trina baziliką, švelniai pjausto mozzarellą ir verda pastą
miestai-seserys laukia brolių, Sirenas bandydamos peršaukti
miestai-mylimosios
miestai-dukterys
miestai-našlės
miestai-paliktosios
Romos, Genujos, Florencijos, Venecijos, Udinės,
Bolonijos, Pizos, Milanai, Veronos, Ravenos
Italijos miestai yra moterys
Italijos moterys yra miestai
Audio production: Lithuanian Culture Institute
Italian cities are woman
inglés
All Italian cities are feminine – this is grammar’s decree
the peninsula-boot taps its high heel and agrees
cities – mothers rock their daughter, civilization
cities – lovers sunbathe, leaning their pretty legs on the Apennines
cities – wives clatter pots in the kitchen, rub basil, gently slice the mozzarella, boiling pasta
cities – sisters wait for brothers, trying to out-scream the Sirenscities – beloveds
cities – daughters
cities – orphaned girls
cities – abandoned women:
Roma, Genova, Firenze, Venezia, Udine,
Bologna, Pisa, Milano, Verona, Ravenna
Italian cities are women
Italian women are cities
glicinijos
lituano | Ramunė Brundzaitė
pirmiausia reikėjo įvardinti
sužinoti kaip vadinamos
šitos žydinčios
violetinės
po to prisėsti kavinaitėj
jų apraizgytu stogu
viduržemio saulės pavėsy
pasidėti puodelį ant lapo
rašiklį
aptaškyti kava
padėvėtą dviratį už 50 eurų
atremti į tvorelę
mėgstamiausioje
piazza San Giacomo
grįstoje romėnų
lyžtelti ledų
tirpstančių neprisilietus
sekmadieniais kopti ant pilies kalvos
galąsti žvilgsnį į kalnus
rūkui išsiliejus gatvėse
vaizduotis jose savo miestą
kad už kelių tūkstančių kilometrų
po kelių šimtų savaičių
sėdėdama įšalusioje rytų europos
auditorijoje
skaitydama D’Annunzio
prisiminčiau šitą žydėjimą
Audio production: Lithuanian Culture Institute
wisteria
inglés
the first task was to name,
to find out what we call
those blooms of
violet color
then sit in a little cafe
shaded from the Mediterranean sun
by an arbor enlaced with them
put a cup on the page
my pen
spill coffee
lean a used bike
fifty euro
on the fence
in my favorite place
piazza San Giacomo
paved by the Romans
to touch my tongue
to the already melting gelato
sundays climbing the castle hill
to sharpen my view of the mountains,
seeing the streets enshrouded below with fog,
imagining my city there
hundreds of miles away
hundreds of weeks later
sitting in a frozen East European
auditorium
reading D’Annunzio
I remember this bloom
aukštasis
lituano | Ramunė Brundzaitė
mama, o kaip čia buvo
klausiu ir klausiu jau, sakytum, užaugus
jau retai bepasilipu ant taburetės, kad ką nors pasiekčiau
dabar siekiu kitų dalykų
pavyzdžiui, aukštojo mokslo,
kad vis dar galėčiau tėvams kuo nors pasigirti,
kad giminės atlaidžiau žiūrėtų: šita taigi juk su aukštuoju
mama, o kaip čia buvo
nuo vaikystės, sakė, pasiutus
vis bandydavau išsiaiškint, kas būna aukštai kilus
iki šiol nusibrozdinu kelius
vis pasirenku klystkelius
ir mėlynes lyg vaikystėj renku
nuo rašalo išsitepa pirštai
rašo ir rašo šita – ką darysi, gi su aukštuoju
nelabai kuo turi pasigirti
mano tėvai prieš gimines
mama, o kaip čia buvo
nežinau, kodėl ir aš lyg berniukas norėjau būti ne kirpėja,
bet kosmonautė
o paskui prasidėjo: auskarai, lipimas per langą,
negrįžimas namo, draugai, alus – jaučiausi lyg koją mėnuly iškėlus
dar truputį vėliau: eilėraščiai apie mėnesienas ir
aukštųjų akimirkų ieškojimas – pagal Mačernį
taip ir nepasiekiau jokio aukštojo pilotažo
ir vis dar
labai bijau
aukščio
Audio production: Lithuanian Culture Institute
higher
inglés
mama, what happened here?
I ask and ask, already, one might say, grown up
rarely do I climb on a stool anymore to reach for something high
now I reach for other things, for example,
higher education –
so that I could still boast of something to my parents,
so that my relatives would be more forgiving: this one, after all, has a higher degree
mama, what happened here?
since childhood, she said, I was crazed,
always trying to comprehend what happens when you ascend
even now, I scrape my knees
choosing the wrong way
collecting black and blue marks like a child
smearing my hands with ink
this one writes and writes – what can we do? she has a higher degree
they don’t have much to boast of, my parents
in front of my relatives
mama, what happened here?
I don’t know why I wanted to be, like a boy, not a hairdresser,
but an astronaut
and then it began: earrings, climbing through windows,
staying away from home, friends, beer – I felt like I had set foot on the moon
a little later: poems about moonlight
and the search for an elevated moment – like Mačernis, our visionary
and yet I never reached a higher aerobatics
and remain
very much afraid
of heights
vandens ženklai
lituano | Ernestas Noreika
nesunku atskirti
suklastotą žmogų
jame niekas neišryškėja
žvelgiant prieš šviesą
jis neturi vandens ženklų
kuriuose plaukiotų žuvys
jo hologramos netikslios
jo niekaip neveikia mėnulis
jame nevyksta potvyniai ir atoslūgiai
jo raidės per stipriai jaučiamos
pirštais braukiant per lūpas
tokie bando susimokėti savim
šios tikrovės kioskuose
pilnuose įvairiausio šūdo
už jų mažyčių langelių
sėdi moterys duobėtais veidais
iškrakmolytais gyvenimais
jų rankos ne iš šios tikrovės
jos nejaučia skirtumo
todėl tokie patenka į stalčių
iš kurio juos ištraukia
ir kažkam atiduoda kaip grąžą
dėl to ir turime krauti laužus
apsistatyti greitkelių žibintais
miestų žiburiais ir lemputėmis
judančiais šviesos malūnėliais
kad žiūrint vienas į kitą
viskas būtų aišku
water-marks
inglés
it’s not hard to detect
a counterfeit person
there’s nothing to see
when you hold him against the light
he doesn’t have water-marks
in which strange fishes swim
his holograms are imprecise
the moon has no effect upon him
for he has no ebb and flow
his letters are all too apparent
when you brush him against your lips
these types try to pay with themselves
in the kiosks of our reality
that brim with all kinds of shit
and behind their little windows
woman perch with cratered faces
starched lives
their hands are not from this reality
and they feel no difference at all
so they take those people in
and pull them out again
for change
that’s why we need to pile up bonfires
surround ourselves with highway lights
street lamps and bulbs
windmills of turning light
so that when we look at one another
everything will be clear
povandeninis
lituano | Ernestas Noreika
nebuvau susimąstęs
apie povandeninius traukinius
kol neaptikau slaptų bėgių
vedančių tiesiai į jūrą
tuomet pradėjau galvoti
apie traukinių sandarumą
kokiu greičiu jie lekia
ėmiau svarstyti kaip tais bėgiais
važiuodavo jų pirmtakai
kaip galėtų atrodyti
garvežio dūmai po vandeniu
besirangantys vidinėj jo pusėj
ėmiau galvoti apie gražias žuvis
plaukiančias už rasotų langų
apie gražias akis žiūrinčias pro langus
apie milžiniškus vėžlius
nutrenktus traukinių
tarp bėgių žydinčius
dar neatrastus vandens augalus
apie savižudžius po vandeniu
gulinčius ant tų bėgių
skarelėmis užrištais akvalangais
rūkančius paskutinę traukinio šviesą
galvojau būtų įdomu
keliauti su persėdimu
išlipt kokioj nors povandeninėj stoty
palaukt kito traukinio
vykstančio gilesniu maršrutu
tačiau tik sėdžiu ant bėgių
vedančių tiesiai į jūrą
lyg savižudis
paukščiais užrištomis akimis
rūkau saulėlydžio šviesą
susisukęs į temstančius kalnus
ir stebiu kaip toli bangose
traukiniai karts nuo karto
iškiša aprūdijusias galvas
apsidairo ar niekas nemato
įkvepia ir neria gilyn
submarine
inglés
I hadn’t considered submarine
trains until
I came upon the hidden tracks
leading straight into the sea
then I began to think about
the hermetic quality of trains
and the speed at which they fly
I began to consider how their precusors
travelled on those same tracks
and what the smoke of a steam-engine
looks like swirling through
the inner side of water
I began to think about pretty fishes
swimming beyond steamed-up windows
about pretty eyes gazing through the glass
about giant turtles
run over by the trains
about undiscovered aquatic plants
blooming between the rails
about suicides underwater
lying on the tracks
with air tanks tied down by rags
smoking their last train light
I thought it would be fun
to travel with connections
and disembark at some submarine
station to await another train
that travels a deeper route
yet here I sit on the tracks
leading straight into the sea
like a suicide
I smoke the sunset’s light
rolled up into darkening hills
and I observe how in the waves
the trains occasionally
raise their rusty heads
and look around to see if anyone sees
before taking a breath and diving down deep
petankė
lituano | Ernestas Noreika
kai sutikau senukus
ant suplakto žvyro
mėtančius geležinius rutulius
net neįtariau kad esu
vienas iš tų rutulių
sunkiai riedantis
aptvertoje teritorijoje
kurį mėgina numesti
kuo arčiau mažesniojo
stengiuos neriedėti
kai esu išmestas iš rankų
kovoju su judesiu
kurio nepasirinkau
kovoju ir griaunu savy
būdamas geležiniu rutuliu
nebegyvenamus pastatus
išjausmintuose kvartaluose
kiaurai skrodžiu
kaulines kūno sienas
su visais aprūkusiais langais
byrančiais mažomis
stiklo sėklomis
naiviai tikėdamas
kad mano vietoje
užsiveis sodai
su plaukiančiais medžiais
su fontanais
ir spalvotom žuvim
tyliai melsdamas
kad vietoj manęs neišdygtų
stikliniai dangoraižiai
Pétanque
inglés
When I met some old men
on trampled gravel
tossing metal balls
I didn’t even begin to suspect
that I was one of those balls
rolling with difficulty
within delimited bounds
attempting to get as close
as possible to a smaller one
but I try not to roll
when released from the hand
and to resist a motion
which I never chose
fighting and demolishing
as a metal ball
uninhabited buildings
insensate neighborhoods
I fly right through
the boney walls of the body
with all its smoky windows
crumbling into
small seeds of glass
naively believing
that in my place
gardens will propagate
with floating trees
and with fountains
and colorful fish
silently praying that in my stead
there will not sprout
skyscrapers made of glass
kelkraštis
lituano | Ernestas Noreika
neskirti panašiai skambančių žodžių
gali reikšti jog vieną rytą skubėdamas
pasiriši ne kaklaraištį o kelkraštį
ant kurio susirinks neaiškūs tranzuotojai
rodantys nykščiais į neesančią kryptį
laukdami jie rūkys ir gesins savo nuorūkas
į tavo išskalbtus marškinius
nuo pelenų pajuos apykaklė
per tave skries gražiausios mašinos
nuplautos vaškuotos nublizgintos
prikimštos liūdniausių veidų
į tave išmetančių per vos pravertus langus
vienkartinius puodelius
sklidinus verdančios tuštumos
cyps stabdžiai stos vilkikų vairuotojai
ir nupirks visas tavo moteris
iš prigesusių atminties viešnamių
o tu lyg niekur nieko grįši namo nusirenksi
pakabinsi spintoje išvažinėtus sielos marškinius
dulkėtą bei šiukšliną kelkraštį ir žiūrėsi
kaip visą naktį nenustoja eismas
kaip pro spintos tarpus blykčioja
prasilenkiančių automobilių šviesos
klausysies kaip cypia ir cypia stabdžiai
kaip stoja vilkikai mašinos
ir nežinia iki kur paveža tai
kas tau seniai nepriklauso
road-tie
inglés
to confuse similar sounding words
can mean that one morning in a hurry
you tie on not a neck-tie but a road-tie
on which all sorts of vague vagabonds gather
sticking out their thumbs for non-existent routes
they’ll smoke while waiting and stub their cigs
all over your laundered shirt
your collar will grow dark with ashes
the most beautiful cars will fly through you
washed waxed and burnished
packed with the saddest faces
from out the windows
they’ll throw single-use cups at you
brimming with boiling emptiness
brakes will squeak as truck drivers stop
to purchase all the women
from the dim brothels of your memory
and you will come home like it’s nothing to hang
in your closet the criss-crossed shirt of your soul
next to the dusty and littered road-tie
you’ll watch the traffic flow all night
seeing the blinking lights of passing cars
through the cracks of the closet door
you’ll listen to how the breaks squeak and squeak
how the cars and trucks pull to a stop
never knowing where they carry
what has long not been yours anymore
jei būčiau
lituano | Ernestas Noreika
jei iš tikrųjų būčiau jūreivis
tu išlydėtumei mane iš uosto
kaip romantiškuose filmuose
stovėtum su gėlėta suknele
perverta rūko žeberklais
žydinti iki neaiškaus skausmo
motum balta nosinaite
kol nebesugebėčiau įžiūrėti
išsiuvinėtų tavo veido inicialų
nutolstančio uosto kamputyje
kuriuo netikėtas lietus
nusivalo ašarojančią akį
jei iš tikrųjų būčiau jūreivis
manęs lauktum sugrįžtant
su neįtikėtinom istorijom
apie jūros pabaisas
apie betoninius banginius
purškiančius baltą dūmą
ir siūbuojantį mano gyvenimą
apie kurį kalbėdavomės
virtualiais pašto balandžiais
stovėtum krante ir matytum
kaip laivas įplėšia rūką
prisišvartuoja prie tavo širdies
kaip žengiu link tavęs
su žaibuojančia audros uniforma
pilnas pasimetusių paukščių
ir į suglaustus delnus įspraudžiu
negyvenamą salą
if i were
inglés
if i were really a sailor
you would see me off at the harbor
just as in romantic films
you would stand with a flowery dress
pinned with the harpoons of fog
blooming with ambiguous pain
you would wave a white handkerchief
until i couldn’t manage to make out
your embroidered initials
in the corner of the receding port
whose unexpected rain
washes out the teary eye
if i really were a sailor
you would wait for me to return
with unbelievable stories
about sea-monsters
and concrete whales
blowing white smoke
over my rocking life
the one we spoke about
with virtual carrier pigeons
then you would stand on the shore and see
how the ship rips through mist
to dock at the side of your heart
how i walk towards you
with a uniform of lightning storms
brimming with lost birds
and into your hands i would press
an uninhabited isle
iš-gertuvės
lituano | Ernestas Noreika
išgerkim tikrovės mėgintuvėliuose
laikomus miestus šalis superherojus
su atsukamais kardais
ryjančius vienu mauku
už save ilgesnius ašmenis
sudėtus kaukolių minibaruose
išgerkim termometrus
karščiausią vasaros dieną
kai nėra kuo kvėpuoti
išgerkim juos iš ligoninių
kuriose karščiuojantys kūnai
pripildo juos laužais ir saulėlydžiais
išgerkim stačiuosius trikampius
piramides ir apskritimus
matlankius ir skriestuvus
geografines ilgumas platumas kompasus
kryptis ir visus įmanomus atstumus
kad ir kiek jie beskirtų žmones
kurie turi išgert vienas kitą
išgerkim jų mokslinius laipsnius
ir staigius gyvenimo posūkius
verdančius kasdienybės induose
virtusius geizerių prieglaudom
išgerkim generolus leitenantus kapitonus
romo prigrūstas kajutes ir karo laivus
brandinančius bombas bei netektis
išgerkim antpečius ir auksinius medalius
iš jų karių našlės lydosi
karūnėles savo ašaroms
kad visuomenė suprastų
koks brangus liūdesys ir skausmas
išgerkim rūgstančius pelenus
tekančius naikintuvams iš prisiminimų
iš suluošintų protų gyvenimų
iš sudegusių daiktų žaizdos
iš apkasuose suanglėjusių kaulų
išgerkim visas upes ir ežerus
užsikimšusias debesų kriaukles
ir spindinčius balų veidrodžius
kuriuose apgirtę benamiai
iškritusiais smuikais
skalavo dulkėtų burnų operhauzus
nebeturėdami ant pasaulio kuo griežti
išgerkim klausos sutrikimo laipsnius
kad pagaliau vienas kitą išgirstume
išgerkim nudegimo laipsnius
ir nebedeginkim vienas kito
išgerkim laipsnius kurie nusako
kiek kartų turi būti
padaugintas iš savęs
nes nereikia būti padaugintam
nes tavęs ir vieno šioj žemėj pakanka
kuris ir taip palaipsniui
mirs iš troškulio
Drinking About
inglés
let’s drink up the cities countries
and superheroes with twist-off swords
held within the test-tubes of reality
let’s down in one draught
the swords longer than ourselves
arranged in mini-bars of skulls
let’s drink the thermometers
of the hottest day of summer
when there is no air to breathe
let’s drink thermometers from hospitals
in which fevered bodies
fill them with bonfires and sunsets
let’s drink right-triangles
pyramids and circumferences
projectors and calipers
geographical lengths widths compasses
vectors and all possible distances
no matter how much they divide people
who must keep drinking one another
let’s drink academic ranks
and sudden turns in life
boiling in the pots of the quotidian
become now shelters for geysers
let’s drink generals lieutenants captains
cabins full of rum and warships
in which loss and bombs mature
let’s drink tassels and gold medals
from which widows of war smelt
crowns for their tears
so that society would understand
how expensive is their sadness and pain
let’s drink fermenting ashes
flowing from fighter planes and memories
of the lives of the mentally damaged
flowing from the scars of burnt out things
from the carbonized bones of trenches
let’s drink all the rivers and lakes
the shining mirrors of puddles
clogged with the shells of clouds
in which drunken homeless people
rinsed the opera houses of dusty mouths
with forgotten organs
that couldn’t grind the gums of the world
let’s drink the stages of hearing loss
so that we could finally hear each other
let’s drink the stages of burn victims
and not burn each other anymore
let’s drink the percentages that define
how many times you have to be
multiplied by your self
because you don’t have to be multiplied
because you alone are enough on this earth
and will, stage by stage, regardless
die of thirst
indėnė
lituano | Ernestas Noreika
oro uoste krato indėnę
krausto jos lagaminą
jis pilnas vėjo išnarų
nukirptuose žirgo karčiuose
protėvių dvasių
skraidančių ugnies atplaišėlėm
jos lagamine dega laužas
ir stovi vienvietis vigvamas
keletas sprogstančių medžių
tarp jų pririšti du hamakai
jai sako kad degančio laužo
gabentis negalima
ypač sprogstančių medžių
jos veide auga
kapsinti druskos migla
jos kišenėje noksta
sultingi kokos lapai
jos lagamine keletas skalpų
kurie dar nespėjo išdžiūti
jos lagaminas pilnas
laukinių arklių ir peilių
iš mažų kaulelių gamintų
kaklo papuošimų
trys mažytės pypkutės
apraišiotos plunksnom
kelios vytintos žvaigždės
susuktos į nakties odą
džiovinta bizono mėsa
susukta į išdirbtą jo paties odą
ta mėsa jau savęs neprisimena
kaip vientiso kūno
neprisimenu savęs
kaip vientiso kūno
esu susuktas
į savo odos skepetas
su klykiančių kaulelių
papuošimais
su taikos pypkėm
ir rūdijančiais tomahaukais
su gęstančiais laužais
šonkaulių dubury
mano skalpas džiūsta
atsisukęs į šviesą
džiūsta gilios tamsos kaukolytės
indėnė šoka lietaus šokį
ir lėktuvai nekyla
jos vardas susijęs su elniais
ji meta ragus
ji supilsto lėktuvų sparnus
į rūko butelius
ji apsaugo nuo mirtino
paukščių kulkosvaidžio
man indėnė moja
ant juodo lyjančio žirgo
ji lekia per lietaus virbalais
numegztą pakilimo taką
pasiimdama karščiuojančias
vidinių kompasų įlankas
kuriose nebeneršia koordinatės
mane muša ir muša
prakaitas
mane purto
šiame oro uoste
mane krato
ant beprotybės
pakilimo tako
krato ir purto
kol kažkas mane nešas
už rankenos
ir palieka
dingusių daiktų
skyriuje
Indian Woman
inglés
they are shaking down the Indian woman
at the airport, riffling through her suitcase
which is filled with the slough of winds
caught in the clipped mane of a horse
and with the souls of ancestors
flying in the fragments of flame
a bonfire burns in her luggage
where a single wigwams stands
with several trees exploding with buds
and hammocks tied in between
they tell her you can’t take
a burning bonfire on board
nor the exploding trees of course
a dripping salty fog
gathers in her face
juicy cocoa leaves
ripen in her pocket
her suitcase contains a few scalps
that have not yet managed to dry
her suitcase is full of
wild horses and knives
and small bones made
into neck ornaments
and three small pipes
with feathers tied
several dried stars rolled up
into the skin of the night
dried buffalo meat rolled up
into treated skin of the same
that meat cannot recall itself
as a single body anymore
I cannot recall myself
as a single body anymore
I am all rolled up
into the shreds of my skin
decorated with
screeching bones
and with a peace pipe
and rusting tomahawks
with bonfires set to go out
in the basin of my ribs
my scalp is drying out
turned up to the light
deep, dark skulls desiccate
the Indian dances a rain dance
and the airplanes don’t take off
her name is connected to elk
and she sheds her antlers next
she pours the wings of planes
into bottles of fog
she guards against the deadly
machine gun salvos of birds
the Indian waves to me
from a black stallion of rain
she runs over the runway
knitted by tines of rain
taking with her the feverish
bays of an inner compass
in which coordinates no longer spawn
I am bursting out
with sweat
I tremble and shake
in this airport
they are shaking me out
on the runway
of madness
I shake and I shiver
while someone carries me
by the handle
and leaves me
in the department
for lost luggage
Regėjimas
lituano | Indrė Valantinaitė
Būna dienų, kai nuryti gurkšnį –
toks sunkus, bergžias darbas.
Dienų, kai svaigintis į tave linkstančio
žiedo kvapų derme nėra jėgų.
Visa tai tam, kad ištiktų akimirkos,
kai praskrendanti bitė perspėja:
viens, du, trys – atsimerk!
Ir pamatai įtemptą,
švytinčią būties stygą.
Tuos vos virpančius, perregimus siūlus,
besidriekiančius aukštyn nuo kiekvienos
krutančios gyvasties.
Paskui vėl būna ilgos
ilgos dienos...
(Juk esti dovanų, per didelių,
kad būtų dailiai įpakuotos.)
from: Trumpametražiai
Vilnius: Alma littera, 2017
ISBN: 9786090129142
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
Sight
inglés
There are days when it’s so hard –
so vain – to swallow even a gulp,
Days when I lack the strength to be dazzled
by the fragrance of flowers leaning towards you.
All of it exists for a moment to remain,
as when a bee flies by with advice:
one, two, three – open your eyes!
And you see the taut, shining
strings of being –
quivering, diaphanous threads
stretching up high from every
animate thing.
Later, there will be more
long days...
(But some gifts are too large
to be nicely wrapped.)
Viešbučio kambarys
lituano | Indrė Valantinaitė
Jis daug keliauja.
Kiekvienąkart jam rodos,
kad išnuomotas kambarys
primygtinai siūlo
visus septynis kelius.
Nors jame tėra
mini baras ir Biblija.
Du būdai
įsitverti rytojaus.
from: Trumpametražiai
Vilnius: Alma littera, 2017
ISBN: 9786090129142
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
Hotel Room
inglés
He travels a lot.
Every night it seems
that the rented room
urges him to take
all seven roads.
There is, though,
a Bible and a mini bar:
Two ways to grasp at
tomorrow.
Užuomarša
lituano | Indrė Valantinaitė
Kadaise buvome dvi greta
augusios smilgos.
Pro šalį ėjusi mergaitė
tave pasirinko žemuogėm suvert.
Ir kas galėtų įtarti
tokį stingdantį
vėjyje siūruojančios
žolelės ilgesį.
Pabudusi dar kartą
gavau miklias kojas,
kad pasivyčiau tave.
Rankas – kad galėčiau
stipriai apglėbti
galiausiai sutikusi.
Išmokau žmonių kalbą,
kad apsakyt gebėčiau,
kaip anuomet trūko tavęs.
Persirgau visomis įmanomomis
vaikiškomis ligomis,
kad visa, kas netyra iš manęs
prakaito upe ištekėtų.
Tarsi pasiduodama paryčiais
klusniai leidausi pervelkama
švariais naktiniais marškiniais.
Baltais, baltais.
Lyg visa užklojęs sniegas
ryte dar nespėjus nė vienai katei
ar kiemsargiui jo pripėduoti.
Tai užmaršties veidą
regėjau tąryt pro langą.
Nukritus karščiui,
visiškai pasveikusi
tenorėjau žaisti.
Tiesiau rankas į turimas lėles,
norėjau dar daugiau
ir vis naujų.
Iki pat šios dienos
nebeprisiminiau nė karto
sapno apie smilgas.
from: Apsisiautusios saule
Vilnius: Lithuanian Writer's Union Publishers, 2020
ISBN: 9786094801334
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
Absent-Minded
inglés
Once, we were two stalks of bent-grass
growing side by side.
A girl walked by and stopped to pick you
to be her wild berry skewer.
And who could imagine
such bone-chilling longing
in a grass blade
that sways in the breeze?
When I awoke I had
been given fleet feet
in order to catch up with you.
I had strong hands with which
to embrace you tightly
when we would finally meet.
I learned human speech
in order to explain
how much I had missed you.
I suffered through all
the childhood illnesses
so that everything impure in me
would flow out through feverish sweat.
As if in surrender, one morning,
I allowed myself to be dressed
in a fresh nightshirt.
White, white.
Like the snow that covers everything,
where not one cat or building super
has managed to leave a mark.
I gazed on the face of forgetfulness
that morning through the window.
My fever gone,
completely healthy,
I wanted to play.
I stretched out my hands to my dolls –
wanting more of them
and new.
I never remembered the dream
about bent grass
until today.
Slėptuvė
lituano | Indrė Valantinaitė
Šiemet persikrausčiau
penktą kartą savo gyvenime.
Į vienuolynui priklausiusį pastatą,
prie kurio pritvirtinta lentelė
su pasaulio tautų teisuolių vardais.
Ne vienas žydas tarp šių sienų
buvo paslėptas ir išgelbėtas.
Draugai sakė:
- Oi, čia taip ramu, bet kiekgi
baimės turėjo sugerti šios sienos!
Jiems atsakiau:
- Bet kiekgi ši erdvė drąsos pritvinko
ir išsaugotos gyvybės dėkingumo!
Vakar gėriau arbatą
pas senutėlę kaimynę.
Jos miegamajame spinta.
Toje spintoje veidrodis.
Pajuodavęs kraštelis jojo
nuo drėgmės žmogaus šnopavimo.
Įkvepiant viltį ir iškvepiant baimę.
Vieno ir kito po lygiai.
Juk niekas negalėjo žinoti,
kaip baigsis tamsioji istorija.
Mano gyvybei grėsmės nėra.
Esu soti, sveika. Niekas nepersekioja.
Gatvėmis nemarširuoja uniformuoti vyrai.
Tik meilė srauniai virpčioja po oda.
Įkvepiu viltį ir iškvepiu baimę.
Abiejų manyje po lygiai.
from: Apsisiautusios saule
Vilnius: Lithuanian Writer's Union Publishers, 2020
ISBN: 9786094801334
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
Hiding Place
inglés
This year I moved
for the fifth time in my life.
It’s a building that once belonged to a convent
to which a board is attached
naming the Righteous Among the Nations.
More than a few Jews were hidden
and saved between these walls.
Friends said,
“Oh, how peaceful it is here, but
how much fear these walls have known!”
In reply, I answered,
“But how much courage permeates this space,
and the gratitude of all the lives saved!”
Yesterday, I had tea
with my elderly neighbor.
A closet in her bedroom.
A mirror in the closet.
It’s edges have blackened from
the humidity of human sighs.
Breathing in hope, breathing out fear.
One after the other in equal measure.
No one could know how
that dark history would end.
There is no threat to my life.
I am well fed, healthy. No one persecutes me.
Uniformed men do not march in the streets.
It is love that swiftly quivers under my skin.
I breathe in hope and breathe out fear.
Both in equal measure.
Apeigos
lituano | Indrė Valantinaitė
Mirštanti bitė įskrido
pro langą.
Ant nugaros ritinėjosi
lyg dūkdama.
Trūkčiojančios kojelės,
jų nareliai, nageliai,
plaukeliai virpčiojo.
Siuntė visus įmanomus
signalus mano širdžiai
su prašymu
sutrumpint kančias.
Stovėjau ir žiūrėjau.
Nesiryžau.
Jaučiau jos skausmą
vis stipriau.
Bet nesiryžau.
Galiausiai paėmiau
į rankas
sunkią knygą.
Nespėjau.
Ji liovėsi spurdėjusi.
Švelnia kalte
į mane dvelktelėjo
praskriejusi josios vėlė.
Paguldžiau kūno kevalėlį
į bijūno sostą.
Iki vėjas atvyks
atsisveikinti.
from: Apsisiautusios saule
Vilnius: Lithuanian Writer's Union Publishers, 2020
ISBN: 9786094801334
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
Rituals
inglés
The dying bee flew
through the window.
It rolled around on its back
as if having fun.
Twitching legs:
little segments, claws,
and hairs all aquiver.
It sent all possible signs
to my heart –
asking to be put
out of misery.
I stood and watched.
Feckless.
I felt its pain –
more and more.
Feckless.
Finally, I took
a heavy book
in my hands.
Too late.
Its struggle came to an end.
Gentle guilt
wafted over me
as its soul flew by.
I laid the husk
onto a peony throne.
Until the wind comes
to say goodbye.
Laisvės alėja
lituano | Indrė Valantinaitė
Senamiestyje, name,
kuriame tarpukariu gyveno
mano močiutė ir gimė tėvas,
po palėpe, kurioje jie badavo,
įrengtas madingas restoranas,
kurio atidaryme aš,
su įmantriausiu maistu burnoje
ir keistos kaltės jausmu pilve,
tik lubomis teatskirta nuo erdvės,
kurioje ji paliko raštelį,
žieduota ranka keliu taurę prie lūpų
ir švenčiu gyvenimą
už mus abi.
from: Trumpametražiai
Vilnius: Alma littera, 2017
ISBN: 9786090129142
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
Freedom Boulevard
inglés
In the Old Town house where
my grandmother lived between
the wars and my father was born –
under the loft in which they starved,
a trendy restaurant has set up shop.
I attend the opening, standing with
pretentiously prepared food in my mouth
and a strange feeling of guilt in my belly.
for only the ceiling separates this space
from the one in which she left her note.
Lifting a glass with a banded hand,
I celebrate life
for both of us.
ŠAMAS
lituano | Marius Marcinkevičius
Net ir šamas turi namą,
Net ir šamas myli mamą
Ir močiutę,
Ir senelį,
ir katytę,
Ir šunelį.
Šamas į mokyklą eina,
Traukia linksmą
Šamo dainą
Apie gražų šamo namą,
Apie puikią šamo mamą.
from: maži eilėraščiai mažiems
Vilnius: Tikra knyga, 2018
ISBN: 978-609-8142-43-3
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
Catfish
inglés
Even a catfish has a home.
Even a catfish has a mom,
And a grannie,
And a doggie,
And a kitty,
Even, a grand-daddy.
The catfish goes to school,
And sings a happy
Catfish song
About his pretty catfish home,
About his loving catfish mom.
LYNAS
lituano | Marius Marcinkevičius
Ežeras
Platus kaip blynas,
Ežere
Gyvena lynas.
Lynas
Mėgsta pasvajoti,
Svajose
Danguj skrajoti.
Paskrajoti,
Padainuoti
Ir pelekais pamojuoti.
Jeigu
Pamatysi lyną,
Kuris tempia
Pianiną
Danguje
Išgirsi dainą,
Kad pavasaris ateina.
from: maži eilėraščiai mažiems
Vilnius: Tikra knyga, 2018
ISBN: 978-609-8142-43-3
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
The Tench Fish
inglés
The lake is wide
As a pancake dish.
Inside there lives
A common tench fish.
The tench fish
Likes to dream,
Having a wish
To fly, it seems,
To stream up high,
To sing in the sky,
To wave its fins, bye-bye!
So, if you see
The tench
Pulling a piano
And a bench,
You’ll soon hear his music cry
Way up high in the sky.
And you’ll know, it’s for spring
That he likes to sing.
ORO LĖKTUVĖLIS
lituano | Marius Marcinkevičius
Skrenda oro lėktuvėlis,
Sėdi vadas susivėlęs,
Jis tvirtai šturvalą laiko
Ir muses nuo veido vaiko.
Musės skrenda lėktuvu,
Nors nepirko bilietų.
from: maži eilėraščiai mažiems
Vilnius: Tikra knyga, 2018
ISBN: 978-609-8142-43-3
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
Airplane
inglés
The little airplane flies along.
The pilot has been sitting so long.
He holds the wheel with all his might,
And swats pesky flies out of his sight.
These flies are real deadbeats –
They fly without buying a seat!
EŽERAS
lituano | Marius Marcinkevičius
Ežere užšalo ledas
Ir žuvims atėjo badas.
Ką daryti?
Kaip gyventi?
Laužus vandeny
kūrenti?
Susirinko jos iš ryto
Ir į Afriką išskrido.
Skrenda,
Uodegom mojuoja,
Žuviškas dainas
Dainuoja.
Kuoja,
Kuoja,
Ešerys –
Štai koksai
Gražus būrys.
from: maži eilėraščiai mažiems
Vilnius: Tikra knyga, 2018
ISBN: 978-609-8142-43-3
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
The Lake
inglés
The lake froze over,
And the fish feel hunger.
How can they stay alive?
What will they do to survive?
Make a fire in the water?
Instead they got together,
And set off for Madagascar.
They fly – flapping
Fins and singing
Fishy songs –
The perch
The roach
The bass
All come along
What a pleasant bunch
Showing such sass.
BĖDA
lituano | Marius Marcinkevičius
- Oi bėda,
Bėda,
Bėda, -
Tarė senis su lazda.
Gal nebūtų tos bėdos,
Kad nereiktų jam lazdos.
Mes nupirkom seniui žirgą,
Juodą,
Juodą
Kaip naktis,
Tarsi žvaigždės
Spindi akys,
Karčiai
Dega
Kaip ugnis.
Senis ant to žirgo joja,
Karčiai vėjy plevėsuoja.
Karčiai vėjy plevėsuoja,
O varpeliai dzinguliuoja.
Dzingu dzingu,
Dzingu lingu,
Ėmė senis ir pradingo...
from: maži eilėraščiai mažiems
Vilnius: Tikra knyga, 2018
ISBN: 978-609-8142-43-3
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
Trouble
inglés
Oh, trouble,
Trouble,
Trouble –
Said the old man with a cane.
If he didn’t have this trouble,
then he wouldn’t need his cane.
We bought a horse for him to ride.
It has a hide
As black as night,
And like the stars
Its eyes shine bright.
It sports a flowing mane
that billows like a flame.
The old man rides that horse
And its mane streams on his course.
As the mane streams on his course,
The little bells, they ring perforce!
Ring-a-ling,
The bells they sing,
And the old man?
He took wing…
PAS SENELĘ
lituano | Marius Marcinkevičius
Pas senelę
Prie trobelės
Karvė ganosi pievelėj.
Jūs nepatikėsit,
Klausinėt pradėsit,
Bet tikrai aš pats mačiau,
O pamatęs užrašiau:
Karvė valgo žalią šieną,
O gamina baltą pieną.
Kur žalia spalva pradingsta?
Gal ji varlėmis pavirsta?
Krokodilais ir žiogais,
Ir žalias, žaliais
Sapnais?
from: maži eilėraščiai mažiems
Vilnius: Tikra knyga, 2018
ISBN: 978-609-8142-43-3
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
At Grandmother’s
inglés
At grandmother’s
A cow grazes
In the grass.
You won’t believe it –
You’ll want to perceive it –
But I saw it with my own eyes,
And wrote it down for all time:
The cow chews green hay
But white milk it gives away.
So, where does the green go?
Perhaps it turns into toads,
Crocodiles, string beans?
Or maybe, into green
Green dreams?
NYKŠTUKAS
lituano | Marius Marcinkevičius
Po ąžuolu stovi
Mažytis namukas,
Po kiemą bėgioja
Mažytis šuniukas.
Prie židinio sėdi
Mažytis nykštukas
Jo pirštuose juda
Mažytis pieštukas.
Nykštukas mažyčius
Eilėraščius rašo,
Mažyčiams vaikams
Paskaityti juos prašo.
from: maži eilėraščiai mažiems
Vilnius: Tikra knyga, 2018
ISBN: 978-609-8142-43-3
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
Gnome
inglés
Under an oak tree
There stands a little house,
And in the yard set free,
A doggy runs with glee.
Inside the heated home,
There sits a little gnome
Whose fingers leave tiny traces
On paper’s empty spaces.
The little gnome writes
Pleasant little poems,
And asks you to recite
A few of them, if you like.
MUSĖ
lituano | Marius Marcinkevičius
Musė zyzia:
- Zu zu zu,
Vezime vaikus vezu.
Sunkiai man vaziuojasi,
Nes vaikai oziuojasi.
Reikia jai patarti
Raidę Ž ištarti.
from: maži eilėraščiai mažiems
Vilnius: Tikra knyga, 2018
ISBN: 978-609-8142-43-3
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
Fly
inglés
The fly buzzes
buzz buzz buzz
I carry my kids in a wagon
It’s hard for me to go on
With these rambum-bum-bunctious ones.
Will you help her utter
Without any stutter,
Rambunctious, little ones?
TURĖJIMAS
lituano | Marius Marcinkevičius
Eglė turi spyglį ilgą,
Pieva turi žalią smilgą,
Karvė turi margą šoną,
Striukė turi
Kapišoną
Vaikas turi gražų vardą,
O kareivis -
Aštrų kardą
Žiurkė turi uodegėlę,
O darželis -
Margą gėlę.
Tu turi mane ir mamą,
Ir dar mėgstamą pižamą.
Kai tik sagą užsisegsi,
Aš tau pasaką paseksiu.
Apie eglės spyglį ilgą,
Apie pievos žalią smilgą...
from: maži eilėraščiai mažiems
Vilnius: Tikra knyga, 2018
ISBN: 978-609-8142-43-3
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
Having
inglés
The spruce has a spiky braid.
A meadow has a green grass blade.
The cow has a motley hide.
A jacket has sleeves on the side.
A child has a pretty name.
A soldier has, for country,
An undying flame.
A rat has a tail,
And a country
Garden – a flowery trail.
You have me and mommy,
And your favorite jamies.
So, get comfy in your bedroom nook,
And I’ll read you your favorite book.
About the spruce’s spiky braid,
About the green grass blade…
[įsiskaičiau į tave]
lituano | Marius Burokas
įsiskaičiau į tave
per tiek metų
į plonytes raukšles
kapiliarus
atvertis
tamsoj
tampi švitrinė
tamsoj
pritampam
kaip vienas
mėnuo
prie kito
from: švaraus buvimo
Vilnius: Lithuanian Writer's Union Publishers, 2018
ISBN: 9786094800115
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
[i have read you closely]
inglés
i have read you closely
over the years
your slim wrinkles
and capillaries
agape
in the darkness to me
like a malleable emery cloth
in the darkness
we, malleable, merge
as one month folds
into another
Rašytojų nuotraukos
lituano | Marius Burokas
stengiausi jus perprasti
žiūrėjau į veidus
bet iš tikrųjų ieškojau
ne jų paslapties
ieškojau savo –
ar mus sieja kas nors:
gija, siūlas, ryšys
ar esam paliesti
to paties piršto
ar laiku pakėlėme to
juodo telefono ragelį
ar pervėrė mus tvyksnis
šviesa
kai žinai:
tau duota
tau praskleidė uždangą
pelnytai
žinoma, pelnytai
tie spąstai
tas žinojimas
priklausomybė
saldi nekantra
pelnytai
visų veiduose atsispindi
tas pats sutrikimas
nuostaba
drovus įžūlumas
puikybė
from: švaraus buvimo
Vilnius: Lithuanian Writer's Union Publishers, 2018
ISBN: 9786094800115
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
Photographs – Writers
inglés
I tried to grasp you
I stared at your faces
but was never really looking
for the secrets they contain—
I was searching for mine:
whether something connects us
a thread, a cord, a tie
whether we are touched
by the same finger
whether we picked up
the black receiver in time
whether the spark pierced us
the light
when you know
it is given to you
the curtain parts
deservedly
certainly, it is deserved
those snares
that knowing
the dependence
and sweet impatience
it is deserved
reflected in every face
that same derangement
wonder
the coy audacity
haughtiness
pavasario skrodimas
lituano | Aušra Kaziliūnaitė
vienišas eina parko taku
palengva stato kojas
skrodžia pavasario kūną
trokšta žinoti kodėl ir pamiršti kas už tai
rankos gyslotos, skruostai kaulėti
kartais jis žino ko nori, ypač šiandien
kišenėje sugniaužtas metalas vis dar šaltas
batai pagaminti iš gerai išdirbtos odos
piniginėje yra šiek tiek grynųjų ir kelios kortelės
vienoje iš jų jis šiandien šypsosi
eina pirmą kartą šiais metais nupjauta veja
kvepia taip, kad uodžia net nuo rūkymo atbukusi nosis
jis nori išsiaiškinti pavasario mirties priežastį
gal net parašyti romaną
pasilenkia ir iš visų jėgų smeigia peilį į žemę
beveik tiesus brūkšnys, kraujas
įkiša ranką į vidų ir ilgai ieško
kol ištraukia mažą mėlyną mašinytę
tą pačią, kurią pametė dar vaikystėje
from: esu aptrupėjusios sienos
Vilnius: kitos knygos, 2016
ISBN: 978-609-427-246-2
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
spring dissection
inglés
a lone man walks the park’s paths
he strides with ease
dissecting the body of spring
wanting to know why, and forgetting what for
veined hands, sunken cheeks
sometimes he knows what he wants, especially today
the metal he grips in his pocket is still cold
his shoes are made of finely worked leather
there is some cash and a few cards in his wallet
on one of them, he is smiling today
he walks on the lawn trimmed for the first time this year
the scent is so strong that even his tobacco-dulled nose can smell it
he wants to figure out the reason why spring dies
maybe even write a novel
he bends down and drives a knife into the ground with all his might
the cuts, drawing blood, are almost perfectly straight
he sticks his hand inside and searches, and searches
until he pulls out a small blue car
the same one that he once lost as a child
antras aukštas
lituano | Aušra Kaziliūnaitė
pro mano langus matyti
kaip troleibusų laidai
nusineša žmones
elektra žybteli ir
užgęsta
vyzdžiai susitraukia
ir išsiplečia
kraujas plūsta į smilkinius
elnias neramiai
pakelia galvą
ir klausosi ligi tol negirdėto
nakties, iš kurios gėrė
čiurlenimo
from: esu aptrupėjusios sienos
Vilnius: kitos knygos, 2016
ISBN: 978-609-427-246-2
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
second storey
inglés
from my windows i can see
the trolley bus wires
take people away
electricity sparks and
dies
pupils narrow
and expand
blood flows to my temples
and a buck restlessly raises
his head
to listen for the unheard murmur
of the night he just drank
svetima planeta
lituano | Aušra Kaziliūnaitė
kompiuteris sako – atvykom
šiaip jis nešnekus, bet jau kelias valandas plepa
apie vaismedžių genėjimą
sako – kelionės tikslas pasiektas
kojų pirštai nutirpę
išlipu iš kosminio laivo
apsižvalgau, renku mėginius žemės mokslininkams –
vaikštau po lygiai tokį pat kambarį kaip savo
šviesmečių šviesmečius aplink nėra nieko gyvo
nėra ir užuolaidų
lauke ramiai sninga
kitoje gatvės pusėje languose žybsi girliandos
vaikai stumdosi ant šaligatvio
vien kosminė vienatvė ir uolienos
from: esu aptrupėjusios sienos
Vilnius: kitos knygos, 2016
ISBN: 978-609-427-246-2
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
alien planet
inglés
the computer says – we’ve arrived
it’s generally not very talkative, but has been jabbering
for hours now about the pruning of fruit trees
it says – we have reached our journey’s goal
my toes are numb
i climb out of the spaceship
and look around, gathering samples for scientists –
i walk about a room identical to my own
nothing lives for light years all around
there are no curtains
it’s quietly snowing outside
garlands glitter in windows across the street
children push and shove on the sidewalk
nothing but cosmic loneliness and stone
pavasaris
lituano | Aušra Kaziliūnaitė
sėdėdama šalia užuodžiu -
tavo rūbai slepia žaizdas
per odą prasikalusius
magnolijų žiedus
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
spring
inglés
sitting next to you i can smell
the wounds under your clothes
magnolia blossoms
pushing through your skin
omletas
lituano | Aušra Kaziliūnaitė
ruošiausi kepti omletą
praskėliau vieną kiaušinį
tada antrą
trečiame radau murziną berniuką
sėdėjo be tėvų, vienas
prekybos centre
šalia savęs turėjo dėžutę
apsidairiau ar niekas nemato
ir toliau gaminau
pusryčius
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
omelet
inglés
i was planning to cook an omelet
i broke one egg
then another
and in the third i found a grimy boy
sitting there, parentless, alone
in a shopping mall
with a small box at his side
i looked around to see if anyone saw
then continued to prepare
breakfast
mėnulis yra tabletė
lituano | Aušra Kaziliūnaitė
mėnulis yra tabletė
su grioveliu
per vidurį
pyktis yra tabletė
su grioveliu
per vidurį
mindaugo tiltas yra tabletė
su grioveliu
per vidurį
vasara yra tabletė
su grioveliu
per vidurį
sausra afrikoje
galinti nusinešti
500 tūkstančių vaikų gyvybes
yra tabletė
su grioveliu
per vidurį
mylima moteris yra tabletė
su grioveliu
per vidurį
mentai mušantys protestuotojų šunį
yra tabletė
su grioveliu
per vidurį
užleisti vietą autobuse
yra tabletė
su grioveliu
per vidurį
dainuoti iš laimės
palaidojus save
yra tabletė
su grioveliu
per vidurį
tyla yra tabletė
su grioveliu
per vidurį
tame griovyje gulėdamas
kažką vapa
girtas laikas
niekada neklausk
kas iškasė šitą griovį
kas iškasė mums šią dieną
kas sukalė jos dantyse
spurdantį paukštį
PERLAUŽK
vieną pusę nuryk
kitą –
abiem rankom atvėręs paukščio dangtį
įdėk ir vėl uždaryk
tada pagaliau
pamatysi –
dienos dantimis
rieda
kraujo lašai
from: Mėnulis yra tabletė
Vilnius: Lithuanian Writer's Union Publishers, 2014
ISBN: 9789986398158
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
the moon is a pill
inglés
the moon is a pill
with a groove
down the middle
anger is a pill
with a groove
down the middle
Mindaugas Bridge is a pill
with a groove
down the middle
summer is a pill
with a groove
down the middle
drought in Africa
that wipes away
the lives of 500 thousand children
is a pill
with a groove
down the middle
a beloved woman is a pill
with a groove
down the middle
a cop striking the protestors’ dog
is a pill
with a groove
down the middle
to give up one’s seat on the bus
is a pill
with a groove
down the middle
to sing from joy
having buried one’s self
is a pill
with a groove
down the middle
silence is a pill
with a groove
down the middle
drunken time lies
in the groove
and babbles
never ask
who cut this groove
who dug this day for us
who nailed a twitching bird
to its teeth
BREAK IT
swallow one half
and the other –
opening the bird’s lid with both hands
insert the pill and close
then you will finally
see –
drops of blood
streaking
over the day’s teeth
patvoriuose dar augs šalpusniai
lituano | Aušra Kaziliūnaitė
kada nors visi mano draugai numirs
numirs giminaičiai ir mylimieji
numirs priešai ir nuo žemės paviršiaus
dings visi kaimynai ir praeiviai
kuriuos bent kartą buvau sutikusi
gatvėje
numirs klasiokai grupiokai
mokytojai dėstytojai
bendradarbiai
paskutinį kvapą išleis
visi žmonės
su kuriais dėl
nesuvokiamų priežasčių
dėvėjau tokią pat
laiko uniformą
nors taip ir neteko kariauti
jo mūšiuose
numirs paukščiai kurie anksčiau skraidė
virš mano aukštai iškeltos galvos
ir amžiams nutils šunės kuriuos išvykusi iš miesto
girdėdavau staugiant
šiurpulingomis naktimis
patvoriuose dar augs šalpusniai
ant pavėsinių ilsėsis nuvargusios vynuogės
bet niekas daugiau nevadins manęs vardu
o ir manęs pačios jau nebus
ir tuomet
atsargiai
šiek tiek pakreipusi galvą
stebėsiu svetimus šunis
vynuoges ir šalpusnius
ir tuomet
pirmą sykį iš tiesų regėsiu
paukščio skrydį
o pro šalį skubanti porelė
supratingai
žvilgsniais aplenks
suolelį
ant kurio sėdžiu
jie žinos
kad kitaip nei jie
aš iš tiesų matau
paukščio skrydį
kad
esu
visi man nepažįstami
šunės vynuogės
ir šalpusniai
from: esu aptrupėjusios sienos
Vilnius: kitos knygos, 2016
ISBN: 978-609-427-246-2
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
coltsfoot will grow along the fence
inglés
someday, all my friends will die
my relatives and loved ones too
my enemies will die and all my neighbors
the passers-by whom i once met on the street
will vanish from the surface of the earth
my classmates and colleagues
teachers professors co-workers
will die
all the people will breathe their last
with whom i wore
for reasons unknown
the same uniform of time
though i never fought
in any of its battles
birds who once flew
above my head held high
will die and the dogs i used to hear howl
on spine-chilling nights outside the city
will grow silent for all eternity
coltsfoot will still grow along the fence
tired grapes will rest on arbors
but no one will call me by name
and i myself will not be
but then
carefully
head slightly cocked
i’ll watch the strange dogs
grapes and coltsfoot
and then
for the first time
i’ll really see the flight of birds
and the couple hurrying by
will scroll
their eyes
along the bench
on which i sit
and they will know
that i see
the flight of birds
differently
and that
i am
those things i don’t know
the dogs the grapes
and the coltsfoot
laisvė
lituano | Aušra Kaziliūnaitė
senas rašytojas su pasišlykštėjimu žvelgdamas į mane
pro stipriai sukąstus dantis iškošia
– kas tau gali uždrausti rašyti ką nori?
suprask jo laikais buvo cenzūra o dabar mes gyvename
šiltnamio sąlygom ir nokstam kaip kokie pomidorai
– kas tau gali uždrausti rašyti ką nori?
klausia manęs išverstakės žuvys nematomoj laiko upėj
– kas tau gali uždrausti rašyti ką nori?
teiraujasi Peliukas Mikis ir misteris Jėzus
susikibę už rankų sapnų proskynoj
toj pačioj kurioj skęstu kurioj paskendau ir nuskęsiu
– kas tau gali uždrausti rašyti ką nori?
klausia manęs moliuskai kriauklės bangos žuvėdros ir dumbliai
nuskendusių laivų kapitonai ir nekaltos mergaitės –
po dešimties metų jos jau skelbs tostus ir gers viena kitos kraują
prie paminklo Andersono undinėlei ar kitam viešbuty
– kas tau gali uždrausti rašyti ką nori?
nerimsta daugiaaukščio langų stiklai
ir praplaukiantys debesys
atsisuku į juos ir sakau
– jūs man galit uždrausti ir
uždrausti man gali šermukšnių kekių raudonis
from: esu aptrupėjusios sienos
Vilnius: kitos knygos, 2016
ISBN: 978-609-427-246-2
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
freedom
inglés
an old writer looks at me with disgust
and squeezes some words out through his teeth:
who can stop you from writing what you want?
we must understand that his times were those of censorship
and we now live in a greenhouse like some kind of tomatoes
who can stop you from writing what you want?
asks the fish with bulging eyes in the unseen stream of time
who can stop you from writing what you want?
wonder aloud Mickey Mouse and Mr. Jesus
holding hands in the orifice of dreams
in which i drown did drown and will drown
who can stop you from writing what you want?
ask the clams and seashells the waves gulls and seaweed
the drowned ship’s captains and the innocent maidens –
in a decade they’ll give toasts as they drink each other’s blood
by the monument to Anderson’s mermaid or some other hotel
who can stop you from writing what you want?
uneasily stammers the glass in the windows of block apartments
with clouds drifting by
i turn to them all and say –
you can all stop me and so can
the red in a cluster of rowan berries
šventinis makiažas
lituano | Aušra Kaziliūnaitė
Mačiau angelus su automatais rankose
jie liūdnai žvelgė į grindis oro uostose ir stotyse
lūkuriavo
Mačiau tėvų siųstus aštuonmečius
kurie pribėgę prie žmogaus teisių aktyvistų
šaukė – grąžinkit mums vaivorykštę –
kikeno
Mačiau vyrus, kurie manėsi esantys tikri vyrai
ir moteris, kurios manėsi esančios tikros moterys
susipažindamos vietoj vardo jos sakydavo
– esu to ir to moteris –
Mačiau ištuštėjusius kaimus, kertamus miškus
užtvenktas upes ir mažų miestelių bažnyčias
Veidrodyje
from: esu aptrupėjusios sienos
Vilnius: kitos knygos, 2016
ISBN: 978-609-427-246-2
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
holiday make-up
inglés
i saw angels with automatic rifles in their hands
staring sadly at the floor in airports and stations
waiting
i saw eight-year-olds sent by their parents
running up to human rights activists
shouting – give us back the rainbow –
giggling
i saw men who thought they were real men
and women who thought they were real women
saying in greeting, instead of a name –
i am so and so’s woman –
i saw emptied villages, forests felled
dammed rivers and steeples of small towns
in the mirror
[Knygos yra mano]
lituano | Marius Burokas
Knygos yra mano
takeliai
ir sodas
prieglobstis ir
ligoninė
į jų sakinius įsikibęs
žvelgiu į žalumą
anapus
– tankios tavo grotos
eilute
lukštenu
eilėraščių vaistus
glotnius
it akmenukai
prie Juodosios
– – – – – – – –
betgi ne –
ir aš noriu
noriu būti
vienu iš tų –
su šarvais, hegzametru
kinkytame
vežime
vadeles ir ietį
sugniaužęs
rėkiantis
pašėlusiai lekiantis
į akmenines
mums atsuktas
dievų nugaras
from: švaraus buvimo
Vilnius: Lithuanian Writer's Union Publishers, 2018
ISBN: 9786094800115
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
[Books are my]
inglés
Books are my
paths
and garden
my shelter
and clinic
clutching their sentences
I gaze at the greenery
on the other side
– the bars of your lines
are dense
I husk
the pills of poems
smooth
like stones
by the Black Sea
- - - - - - - -
but no—
I also want
I crave to be
one of those
riding
in armoured hexameter
harnessed to a chariot
gripping the reins
and a spear
shouting
flying like mad
into the stony backs
of the gods
iškamša
lituano | Aušra Kaziliūnaitė
vieną dieną prie konteinerio pastebėjau paliktą paukščio iškamšą
pastebėjau ir pamiršau, bet ji manęs nepamiršo, net ėmė persekioti –
kad ir kur eičiau, kad ir ką sutikčiau, visur mačiau nutriušusią paukščio iškamšą
iš pradžių tiesiog apsimesdavau, kad jos nematau
lai sau rodosi, man kas – nei čiulbėti, nei kirsti snapu vis tiek neįstengė
bet galiausiai visai suįžūlėjo – ėmė šmėžuoti ne tik viešose erdvėse –
įsimaišiusi tarp studentų, klausytojų, praeivių gatvėse –
rodydavosi draugų kompanijose, nevengė patupėti ir ant artimųjų galvų
tada bandžiau gražiuoju, priėjau ir paklausiau jos – ką čia veikia ir ko nori, ta iškamša
bet ji tik nebyliai tupėjo
o tėvas, ant kurio galvos ji galop įsitaisė, tik klausiamai pažvelgė į mane
tėti, tau ant galvos paukštis! – sušnibždėjau
bet jis numojo ranka, suprask – didelio čia daikto
nuo tada iškamšą jau regėjau ir sapnuose, net ten negalėjau nuo jos pailsėti
beveik nebemiegojau, beveik nebevalgiau, beveik nebebuvau
mačiau ją ir toliau – visada tokią pat sustingusią vienoje pozoje, nebylią, apipešiotą
man ėmė atrodyti, kad ji šiek tiek šypsosi. iškamša iš manęs šaipėsi
priėjau, čiupau ją ir mečiau iš visų jėgų į sieną. tik, pasirodo, ten buvo ne siena, o veidrodis
tąkart jame pirmą kartą išvydau skrendantį paukštį
from: esu aptrupėjusios sienos
Vilnius: kitos knygos, 2016
ISBN: 978-609-427-246-2
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
stuffed
inglés
one day, by the dumpster, i saw an abandoned stuffed bird
i saw it and forgot, but it didn’t forget me, it even began to stalk me –
wherever and whenever i would go, whomever i would meet, i saw the ragged bird
at first, i pretended not to see it
let it show itself, what do i care – it neither chirps nor pecks at me
but eventually, it grew rude – appearing not only in public places –
among students, listeners, pedestrians –
but showing up among friends, perching even on my loved ones’ heads
so i tried to make nice, asking – what are you doing here and what do you want?
but the stuffed thing just squatted there – silent
and my father, on whose head it eventually perched, only looked at me inquiringly
dad – i whispered – there’s a bird on your head!
but he just waived his hand, you know – big deal
from that time on, i began to see the stuffed creature in my dreams –
no escape – i hardly slept, i barely ate, i barely was –
and i would keep seeing it – always frozen in the same pose, mute, frayed,
though it began to seem to me that it was smiling – the stuffed bird was mocking me
so i finally snatched it up and threw it with all my strength at the wall, only, it turned out,
that wasn’t the wall, but a mirror.
that was the first time i saw a bird fly
in a mirror
Vasaris
lituano | Marius Burokas
Šalčio šuo laižo
mano rankas. Sniegas
ir akmenys. Vaikų
galvos boluoja
lange. Vamzdžiuose
ledėja vanduo, skyla medis
virsta garai, perlinė
šviesa čiuopia stiklą.
Visos būsenos dabar
nepastovios. Laikas –
it vėjas prie jūros
nugairina, nudilgo
nutirpdo. Man trūko
šios druskos, tavo
odos, šylančios po delnu
šiurkščių lūpų
švaraus buvimo.
from: švaraus buvimo
Vilnius: Lithuanian Writer's Union Publishers, 2018
ISBN: 9786094800115
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
February
inglés
Winter’s dog
licks my hand. Snow
and stones. Heads
of children glow
in windows. Pipes
have burst, a tree
has split, steam billows
as pearly light
touches glass. All states—
uncertain. Time is
a wind from the sea
that beats, blows, burns.
I needed this salt,
your skin, my chapped lips
warmed beneath your palm—
a clean life.
Easy Rider
lituano | Marius Burokas
važiuočiau tamsoj
liepsnos autobusu
pro stotį
pilną nemigos klipatų
pro priemiesčius
su apkasais, ambrazūrom
ir dzotais
važiuočiau ramiai
rusendamas
ugnies akvariume
pro daugiabučių riekes
dantis, akių obuolius
boluojančius
tamsos tirščiuose
regėčiau
kaip susiskleidžia miestas
gėlės kumštuku
kaip kruta ir vejas
smėlėtos
jo požemių šaknys
važiuočiau
liepsnos autobusu
tolyn
gilyn
į siaubingą
gamtos svetingumą
drėgną prieglobstį
gurgiančias samanas
važiuočiau
matuotis šalto
ir šlapio drabužio
atsigulti
veidu į aidintį kupolą
išdegti
from: švaraus buvimo
Vilnius: Lithuanian Writer's Union Publishers, 2018
ISBN: 9786094800115
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
Easy Rider
inglés
i will ride
the blazing bus in the dark
through the station
of insomniac bums
past the Soviet suburbs
of trenches, embrasures
and pill-boxes
i will ride
quietly smouldering in
an aquarium of flame
past tenement rows
through the dregs of darkness
eyeballs and teeth
shining white
i will watch
how the city closes up
into the fist of a flower
how its sandy
underground roots
stir and seek
i will ride
the blazing bus
farther
deeper
into the horrible
hospitality of nature
a damp refuge
of purling moss
i will ride
to try on wet
cold clothing
to lie
face-up
in an echoing spire
to burn out
Skruzdėlyno statybos instrukcija
lituano | Marius Burokas
Edgarui
Iš pradžių reikia labai ilgai spjaudyt ant žemės. Nuoširdžiai, baltais švariais purslais. Vėliau žėbti ir kramtyti, žėbti ir kramtyti. Tada žiesti ką tik nori. Prieglobstį iš gurinių, namelį iš molio, užuovėją iš šakų ir šiaudų. Pertepti it pyragą. Prakrapštyti angas, dūmtraukį. Pasikviesti artimus ir gimines. Ulioti tris dienas, keturias naktis. Anksti rytą išeit basom į prieangį. Pažiūrėt came į rūką, came į debesis, came į autostradą ir išvyti visus. Parsivest motinėlę, visą ciklą veistis ir daugintis, kol prieauglis nebetilptų. Tada visus krikštyt, augint, ženyt, vyt iš namų.
Vėliau užsilipinti visas angas, pasilikti tik dūmtraukį ir raktą ant kaklo, šiek tiek malkų ir naminį gyvūną. Kai gyvūnas numirs, užrakinti duris, pasiimt buteliuką, išeiti į prieangį ir ilgai suptis. Kol pašals.
from: Išmokau nebūti
Vilnius: Tyto alba, 2011
ISBN: 9789986168072
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
Instructions for Building an Ant-hill
inglés
For Edgaras
To begin with, you have to spit on the ground for a long time, earnestly, with clean, white spume. Next, bite and chew, bite and chew. Then toss together what you like. A refuge of crumbs, a cabin from clay, a shelter of sticks and straw. Spit-smear it like a cake. Scratch out some openings, a flue. Invite friends and relatives. Raise a ruckus for three days, four nights. Go out to the porch early in the morning, in bare feet, and look: some stare at fog, some at the clouds, some at the highway – then drive everybody out. Bring home a little mother, breed a whole brood, multiply until the get doesn’t fit. Then baptise them all, raise them, marry them, drive them out of the house.
Later, paste up the openings, leaving only the flue and a key around your neck, some logs, the domestic beast. When the animal croaks, lock the doors, take a bottle, go out to the porch and sway on the swing for a long time. Until it freezes.
Skalbykla
lituano | Marius Burokas
Tiek šviesiaplaukių mergaičių
lankstančių apatinius drabužėlius
skalbimo mašinų gaudesys
neonas
TV žinios
Vogčiomis žiūriu į jas
atliekančias apeigas
pintinės pilnos apatinių
kvepiančių skalbimu
kvepiančių kūnu
Tokios rimtos
tokios gražios
ir užsimiršusios mergaitės
manęs nepažįstančios mergaitės
pasilenkusios ties kupinomis pintinėmis
Svetima kalba
svetimi kūnai
svetimas aš
paskubomis grūdantis
savo drapanas
į skalbyklės gerklę
Suspausta krūtine
Vienišas
visiškai nuogas
lietuvių poetas
from: Išmokau nebūti
Vilnius: Tyto alba, 2011
ISBN: 9789986168072
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
Laundromat
inglés
So many girls with highlighted hair
folding their underwear
to the drone of washing machines
neon
and the TV news
Stealthily, I watch
them perform the ritual
baskets full of underwear
with the lingering scent of flesh
So serious
so pretty
and so focused these girls
who don't know me at all
bending over their brimming baskets
A foreign language
foreign bodies
and foreign me
quickly stuffing
his rags
into the washing machine's throat
His chest tightening
alone
and completely naked
the Lithuanian poet
[mieste karantinas]
lituano | Marius Burokas
mieste karantinas
ir gedulas. visi
laukia sniego.
ant fasadų ir
gatvėse –
nenuplaunama bjaurastis.
pagausėjo raganų.
jos leidžia blizgias
knygas
apie save.
tarpuvarčių šamanai
bruka amuletus,
kurių burtai
seniai negalioja.
baltarusija, lenkija –
visur
liepsnojančios tvoros.
apvirtę sunkvežimiai
su kontrabandine
žiema.
pakelėse siūlo
mėsą
beveik už dyką.
gyvuliai emigravo.
emigravo ir
rašto žinovai,
ir moterys,
kurios galėjo
paeiti.
tik vyrai
su meškerėm
ir vėliavom,
akmenais
užanty –
visi
vienoj aikštėj,
kad būt lengviau
paimt juos
į dangų
ir ten uždaryt,
kol išsiblaivys.
priešais,
namo lange,
virtuvėje,
dega šviesa.
nuoga mirtis
rausiasi
šaldytuve.
tai jos geltoni
aulinukai
taip šviečia,
kai vaikšto
gatve.
pastebi mane,
linkteli.
pasimatysim.
from: Išmokau nebūti
Vilnius: Tyto alba, 2011
ISBN: 9789986168072
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
[In the city, quarantine]
inglés
In the city, quarantine
and mourning, everyone
waits for snow.
on the facades, and
in the streets––
an indelible hideousness.
witches have multiplied.
they publish glitzy
books
about themselves.
shamans in the gateways
peddle amulets,
whose spells
have long gone stale.
Belarus, Poland––
burning fences
everywhere.
overturned trucks
with the contraband
of winter.
meat is sold
by the road,
virtually free.
animals have emigrated,
along with the connoisseurs
of sacred script,
and any woman
who could walk.
only men
with fishing poles
and flags,
rocks
in their bosoms––
everyone
in one square,
so that it would be easier
to take them up
into heaven
and lock them up
until they sober.
in the window
of the facing house,
in the kitchen,
a light burns.
naked death
rummages through
the refrigerator.
it’s her
yellow jackboots
that shine
when she walks
the streets.
she notices me
and nods.
see you soon.
Rūkas
lituano | Marius Burokas
mačiau
kaip rūkas apsemia ežerus
pakabina salas
manasis
jau apsemtas
manosios
jau pakabintos
aukštai
it Svifto vadovėlyje
– supranti
kad viskas tik retės:
apsilankymai
apkabinimai
dantys ir plaukai –
balsvumas lips prie akių
mylimosios nebeužuosi
nors lėkdavai
kaip drugelis į liepsną
gėrimas gelsvins
liežuvį
sąmojis taps glitus
o iškalba mikčios
– tačiau visada sugraibysi
grumbančiais pirštais
užmaršties užtrauktuką
from: Išmokau nebūti
Vilnius: Tyto alba, 2011
ISBN: 9789986168072
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
FOG
inglés
I saw fog
flood lakes
hanging islands in the air
my lake
is flooded
my islands
hung high
as in Swift
– you understand
how everything tapers:
visits
embraces
teeth and hair––
the fog will rise to your eyes
and you'll lose your lover’s scent
even though you flew
like a moth to that flame
drinking will discolour
your tongue
as wit turns viscous
and eloquence stutters
– still, you can always grope
with dull fingers
to close the clasps of oblivion