Aivaras Mockus
inglés
[Miesto langai liūdesio akys]
Miesto langai liūdesio akys
Merkiasi žaliuzėm
Gęstančiom lempom,
Vakaro prietema.
Tikėjimo vyzdžiai
Turėjo perdaug tuštumos voltų
Kaskart bandant viltį įžiebti
Suplasnodavo, sprogdavo.
Jei eini atbulom, eini visad į šiaurę
Kur poliarinės meškos
Žiūri laidas per tokią dėžutę
Apie gyvūnų pasaulį.
Taip liūdna, lyg būčiau paskutinė
Iš džiunglių,
Paskutinė, lapuočių miškus sudorojusi
Ir įklimpusi lianų arterijose.
Įdienojus primerktais dar vokais
Laiškus dėlioji, klijuoji žodį prie žodžio
Pamirštam adresatui,
Pamestai pašto dėžutei.
Kai šviesa skrodžia žaliuzių linijas
Aš pasiimu peilį, kad savęs atsipjaučiau
Ir patiekčiau ant stalo kartu su salotom –
Jei jau gyventi, tai gyventi sveikai, be ironijos.
Kai šviesa skrodžia žaliuzių linijas
Aš pasiimu peilį, kad tavęs atsipjaučiau
Džiovinta mėsa, sako, skaniausia,
Džiovintam skausmui niekad negana druskos.
De: unpublished
Producción de Audio: Literaturwerkstatt Berlin 2012
When you walk backwards
City windows the eyes of sadness
Are closing with French blinds
With dying lamps
With evening twilight.
The eye-pupils of faith
Had too much voltage of emptiness
With each attempt to kindle hope
They'd flutter and explode.
When you walk backwards you head always north
Where polar bears
Watch programs through a tiny box
About the realm of animals.
I feel so sad, like I'm the last one
From the jungle,
The last one to have vanquished leafy forests
And got bogged down in vines of arteries.
As day gets bright with eyelids still half-closed
You sort out letters, pasting word to word
To a forgotten addressee
To a lost mailbox.
When you walk backwards you head always north
Where polar bears
Watch programs through a tiny box
About the realm of animals.