lituano

Lu Ši-kaņa rokas

                                           Te tas nebij, tas bij Ķīnā...

                                                                           Rainis 

Stāsts ir īss.
Pianistam
Salauza rokas.

Salauza
Pasaules Revolūcijas
un Gaišās Nākotnes vārdā.

Saka,
ja dieviem griboties ēst,
esot vajadzīgs upuris.

Un pianistam
salauztas rokas
ir vienīgā lojalitāte,
ja vispār cilvēks var būt kaut cik lojāls
pret badīgu elku.

Kaur arī neesmu
ne ķīnietis,
un ne pianists,
Lu Ši-kaņ,
Es šo to zinu
Par elkiem
Un elku dievību.

© Knuts Skujenieks
De: Skujenieks, Knuts. Raksti: Dzeja 1963–1969
Rīga: Nordik, 2002
Producción de Audio: Latvijas Literatūras centrs, 2015

Lu Ši-kanio rankos

                                  Čia to nebuvo, tai buvo Kinijoj…


                                                        Rainis


Istorija trumpa.

Pianistui

Sulaužė rankas.


Sulaužė

Pasaulinės Revoliucijos

ir Šviesios Ateities vardan.


Sakoma,

jei dievai įsinori valgyt,

reikią aukos.


Ir pianistui

sulaužytos rankos

tėra vienintelis lojalumas,

jei apskritai žmogus gali būt bent kiek lojalus

dygiam stabui.


Nors ir nesu

nei kinas,

nei pianistas,

Lu Ši-kani,

šį tą išmanau

apie stabus

ir stabų dievybę.