Kelionė sumanyta lyg nedidelės
kamanės skrydis viršum ne paties
didžiausio kelio. Stogų lauke –
ryšeliai grikių, rytais
omletas, vakare – tikėjimas Dievu.

Iš kelio juostos kiekvienos baltos,
iš rūko kilpos kiekvienos lašena 
dienovidžio  minkštaisiais griaučiais 
nemirtingumo vaškas
gal per atsargus.

Ir tiesą sakant, čia taip visados yra.
Išmetęs laikas inkarą. O traukiniai
nebekursuoja.