Griovys. Siena.
Išmestų tinklų
intapai
upių santakos
kratery.
Ir paslaptingo miesto
soborų
neįtikėtinas baltumas,
kai karavaną priešpriešiais jiems
aš vedu pagal žemėlapį
slapčiausiųjų kelių.

Kas naštą manąją priims?
Kas, patikėt sunku,
man duos pastogę bei vandens?
Ir neviltį pakeičia neviltis,
kai žingsnių anei aido, 
kai raktų  anei skambesio.

Džiaugsmą atpučia brizas aitrus.
Barsto kriauklių žalius kaulelius.